Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi M. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbančio elektros montažinėje įmonėje inžinieriumi, vedusio, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2012 m. kovo 9 d. apie 7.18 val. Vilniuje, Galvės g. vairavo automobilį F. F. , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, būdamas neblaivus (0,593 prom.). Šiais veiksmais M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

M. M. pilnai pripažino savo kaltę, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog sutinka su pažeidimo esme, jautėsi gerai, nemanė, kad gali pripūsti. Labai gailisi, kad taip atsitiko.

Be M. M. prisipažinimo jo kaltė, įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu, patikros sertifikatu Nr. 1027818, alkotesterio rodmenų kvitu. A. M. M. buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas, tačiau iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad yra galima 0,017 promilių matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 0,593 promilių neblaivumas. M. M. veika pagal LR ATPK 126 str 1 d. kvalifikuota teisingai – jis vairavo transporto priemonę esant lengvam girtumo laipsniui (0,593 prom.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pažeidėjas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos K. T. yra konstatavęs (2000-12-06 ir 2001-10-02 nutarimai), „kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad taip siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija)“. LVAT administracinėje byloje Nr. 12-1118-05, pasisakė: „proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą“.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai jog M. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (paskutinį kartą baustas 2006 metais), į nustatytą pažeidėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pažeidimas yra atsitiktinis, anksčiau už analogišką kelių eismo taisyklių pažeidimą nebaustas. Vertinant M. M. asmenybę. Teismas, įvertinęs visas byloje ištirtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog skiriant baudą ir siekiant, kad tarp padarytų pažeidimų ir skiriamų nuobaudų būtų išlaikyta pusiausvyra, M. M. atžvilgiu yra taikytinos LR ATPK 30¹ str., nuostatos, ir už padarytą pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. jam skirtina minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trumpesniam terminui, nei yra nustatyta LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje.

Pagal LR ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. K. M. M. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad M. M. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str ., 126 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

pripažinti M. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis LR ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.