Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-31 · Civilinė byla Nr. 2-1273/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-31
Bylos Nr.
2-1273/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Melis“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos „Melis“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1273/2014Proceso Nr. 2-55-3-00515-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Melis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-3875-553/2014 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Melis“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo.

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Melis“, šios įmonės bankroto administratoriumi paskirti A. S.. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovui pradėjo formuotis 2011 m., 2014-02-12 jo mokestinė nepriemoka buvo 4 538,83 Lt. Ieškovas išnaudojo ikiteismines skolos išieškojimo priemones, bet skola liko neišieškota. Todėl, ieškovo nuomone, atsakovas yra nemoki įmonė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, taip pat pažymėjo, kad atsakovas už 2014 m. I ketvirtį SODRA biudžetui nėra skolingas.

Atsakovas UAB „Melis“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu iškelti atsakovui bankroto bylą, nes įmonės į 2014-03-06 balansą įrašyto turto vertė sudaro 223 929 Lt, o pagal 2014-03-17 kreditorių sąrašą skola VMI yra 4 538,83 Lt. Taigi atsakovo įmonė neatitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl įmonės nemokumo nustatymo, t. y. atsakovas yra mokus, o atsakovo skola ieškovui nesudaro pusės į atsakovo įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Teismui 2014-04-02 nutartimi pratęsus pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminą vienam mėnesiui ir įpareigojus atsakovą UAB „Melis“ pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo finansinę padėtį, atsakovas pateikė teismui kreditorių patvirtinimus dėl UAB „Melis“ kreditorinių įsipareigojimų nelaikymo pradelstais ir debitoriaus BMD Group patvirtinimą, kad ši įmonė turės objektyvią galimybę sumokėti 50 000 Lt atsakovui iki 2014-07-31. Atsakovas taip pat nurodė, kad su kitais debitoriais susiekti nepavyko, tačiau UAB „Lietaus pasiuntiniai“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad ši įmonė yra moki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Melis“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. S..

Teismas padarė išvadą, kad UAB „Melis“ finansinė būklė atitinka nemokios įmonės statusą, nes teismo nustatyti atsakovo pradelsti įsipareigojimai (216 791,17 Lt) viršija pusę tikėtinai realios į balansą įrašytinos turto vertės (50 000 Lt) (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad nors atsakovas pateikė įrodymus, kad įsipareigojimai kreditoriams 212 252,34 Lt sumai nėra pradelsti, jų mokėjimas atidėtas, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jie yra įrašyti į 20 balanso eilutę „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“, šią sumą kartu su pradelstu įsipareigojimu VMI (4 538,83 Lt) laikė pradelsta. Vertindamas įmonės turtą, teismas nustatė, kad jį sudaro tik debitoriniai įsipareigojimai 223 929 Lt sumai, tačiau realiai atsakovo turtą nutarties priėmimo dieną sudaro tik BMD Group 50 000 Lt skola, nes UAB „Alja“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, įmonės antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro apie 700 000 Lt, todėl nėra pagrįsta tikėtis, kad UAB „Melis“ atgaus skolą iš šios įmonės, o debitoriui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ keliama bankroto byla. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė neturi materialaus turto, piniginių lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Melis“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė pradelstą skolą – 216 791 Lt. Sąvokos „pradelsta skola“ ir „per vienerius metus mokėtinos sumos“ nėra tapačios. Pagal 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“ per vienerius metus mokėtinos sumos – skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 12 mėnesių nuo balanso datos. Pagal CK 6.260 straipsnį pradelsta skola laikoma, kai skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą. Taigi 212 252,34 Lt skola nėra pradelsta, ji turi būti padengta iki 2014-12-31.

Teismas neatsižvelgė į UAB „Melis“ pateiktus kreditorių patvirtinimus, kad jie nelaiko įmonės įsipareigojimų pradelstais.

Dėl debitorių apeliantas nurodo, kad, atsižvelgiant į UAB „Alja“ bankroto byloje parduodamo turto visumą, jis tikisi atgauti bent 10 proc. skolos; UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto procedūra nėra pradėta, pati įmonė tam prieštarauja, todėl UAB „Melis“ tikisi 1 978,96 Lt skolos apmokėjimo; BMD Group pateikė patvirtinimą, kad atsiskaitys iki 2014-07-31, taigi gavus 50 000 Lt, įmonė turės galimybę atsiskaityti su dalimi kreditorių. Šiuo metu dalis UAB „Melis“ kreditorių svarsto galimybę atsisakyti dalies savo reikalavimų, siekiant išvengti įmonės finansinių sunkumų ateityje.

UAB „Melis“ neneigia aplinkybės, kad turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau tai nėra pagrindas iškelti bankroto bylą įmonei. Skubus įmonės bankroto iškėlimas daro neigiamą įtaką įmonės reputacijai prieš klientus, sudaro nelygybę prieš kitas įmones. Bankrotas turi būti keliamas tuo atveju, kai visi būdai išgelbėti įmonę yra išbandyti ir nedavė teigiamų rezultatų bei lieka tik vienintelis kelias pašalinti įmonę iš rinkos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto santykis, tačiau labai svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės nemokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net neviršijant ½ balansinės turto vertės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010, 2-1665/2011). Šiuo atveju skola ieškovui susidarė 2011 metų, tačiau jos išieškoti taikant priverstinio poveikio priemones, nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria atsakovui UAB „Melis“ iškelta bankroto byla, pagrįstumo klausimas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne) mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įmonė atitinka nemokios būsenos statusą, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesinių sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, priėmimui, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne) tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją.

Nors yra pagrindas sutikti su apeliantu, kad teismas nepagrįstai į 2013 m. balansą įrašytas per vienerius metus mokėtinas sumas pripažino pradelstomis, kadangi atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie kreditorių pareiškimus dėl skolų atidėjimo, o tokia informacija sudaro pagrindą teismui išsamiau išanalizuoti įmonės balanse pateikiamus duomenis ir įvertinti realią situaciją, kuri ir yra reikšminga sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau, nepaisant tokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti teismo padarytos išvados apie įmonės nemokumą neteisėta ar nepagrįsta. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek UAB „Melis“ balanse už 2011 metus per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 209 788 Lt, o įmonės balanse už 2013 metus – 216 791 Lt. Todėl tokie duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jau nuo 2011 metų įmonė buvo skolinga kreditoriams 209 788 Lt, tačiau 2014 m. sudaryti susitarimai dėl 216 791 Lt skolos mokėjimo atidėjimo patvirtina, kad kreditoriai sutiko susidariusius įsiskolinimus atidėti iki 2014-12-31. Nepaisant to, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis vienintelis pradelstas įsiskolinimas atskirojo skundo nagrinėjimo dieną yra VMI ir jis sudaro 4 538,83 Lt, o kitų mokėjimų terminas sueis 2014-12-31, tačiau tai įvertinus atsakovo į balansą įrašyto turto vertės kontekste yra reikšminga skola įmonei, nevykdančiai veiklos ir negaunančiai pajamų. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Kaip matyti iš byloje esančių įmonės balansų už 2011 bei 2013 metus, įmonės turto vertė buvo 173 929 Lt, o per nurodytą laikotarpį pakito iki 223 929 Lt, abiem laikotarpiais įmonės turtą sudaro gautinos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tokią turto sudėtį, galimybes atgauti šias skolas ir padarė pagrįstą labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo turtą sudaro tik BMD Group 50 000 Lt skola, nes debitoriui UAB „Alja“ iškelta bankroto byla ir, atsižvelgiant į pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus, skolos iš jo atgavimas mažai tikėtinas, o debitoriui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ keliama bankroto byla. Nors šiuo metu UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, ši nutartis nėra įsiteisėjusi, visgi šio debitoriaus įsiskolinimas (1 978,96 Lt) iš esmės nekeičia teismo nustatytos atsakovo realiai turimo turto vertės, kadangi į bylą nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors konkrečių skolos išieškojimo veiksmų.

Nors formaliai vertinant įmonės finansinę padėtį, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kokios yra objektyvios galimybės išsieškoti BMS Group skolą, atsakovas iki atskirojo skundo išnagrinėjimo nepateikė duomenų, kad ši įmonė įvykdė savo prievolę atsakovui ir su juo atsiskaitė, be to, net ir atgavus šią skolą (50 000 Lt), matyti, kad jos nepakaks įmonės atidėtiems įsiskolinimams padengti, kai sueis terminas, o kitokių alternatyvų, kokiu būdu įmonė siekia padengti šiuos įsiskolinimus ir atsiskaityti su kreditoriais ateityje, nėra nurodyta, taip pat nepateikta konkrečių duomenų, kad įmonė ketina atnaujinti veiklą (nes šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad yra vykdoma veikla, taip pat, kad įmonėje dirba nors vienas darbuotojas), darytina išvada, kad teismas tinkamai nusprendė, kad yra pagrindas šiai įmonei iškelti bankroto bylą, nustačius, kad reali įmonės finansinė situacija šią dieną atitinka ĮBĮ reglamentuotą nemokumo sąvoką (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė