Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1166-269/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
A5.-1166-269/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00400-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pažeidėjas
E. D., Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1166-269/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00400-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.4.4.; 6.1.
VILNIAUS REGIONOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant V. Ž. ir E. B.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau-Institucija, skyrius) atstovui bei administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam šio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) nebaustas administracine tvarka, gyvenantis (duomenys neskelbtini) 3, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi susitarė dėl darbo ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. sausio 6 d. leido dirbti darbuotojams A. L. (duomenys neskelbtini) gim., M. K. (duomenys neskelbtini) gim., V. J. (duomenys neskelbtini) gim., V. G. (duomenys neskelbtini) gim., J. V(duomenys neskelbtini) gim. - atlikinėti apdailos darbuotojo funkcijas, įmonės statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini)., kur įmonė atlikinėjo statybos darbus pagal rangos sutartį, tačiau nesudarė su jais rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) teritoriniam skyriui apie šių darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. E. D. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo (toliau-Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei AKK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. teismo posėdyje parodė, kad A. L., M. K., V. J., V. G., J. V. dirbo objekte, tačiau dėl jų tarėsi S. B., kuris yra „UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. D. B. atvežė tuos žmones, jie sudarė subrangos sutartį ir jis suprato, kad tuos darbuotojus jis neturėjo įdarbinti ir nepasidomėjo tuo, ar tie žmonės įdarbinti pas D. B.. Subrangos sutartis buvo sudaryta, tačiau sutarties D. B. jam negrąžino. Darbininkai turėjo atlikti kotedžų armavimo darbus. Pripažįsta, kad jis aklai tikėjo ir neklausė ar jie dirba pas D. B.. Mano, kad jo padarytas nusižengimas yra netyčinis. Prašo griežtai nebausti, turi 2 vaikus, žmona dirba. Išvadas darys ir pažada, kad daugiai nesikartos.

Institucijos atstovas bei administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo gauti A. L., M. K., V. J. ir V. G. skundai dėl jų galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškimuose bei vėlesniuose paaiškinimuose pastarieji nurodė, kad su E. D. juos supažindino pažįstamas D. B.. Su D.sutarė, kad jis juos įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam davė savo dokumentų kopijas. Dirbo nurodytame statybos objekte, atlikinėjo fasadų apdailos darbus. Baigus darbus pinigų nesumokėjo, neįdarbino. Atliekant darbus visada būdavo E. D., kuris viskam vadovavo. Iš pateiktos nuotraukos visi pareiškėjai atpažino E. D., kaip darbdavį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą su kurio tarėsi dėl darbo. Vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių aktų reglamentavimo, todėl prašo E. D. nubausti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti sankcijos ribose baudą.

Motyvuojamoji dalis

E. D. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 1); Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0893-1599 (b.l. 2-3), kuriame nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2020 m, sausio 31 d. ir baigtas 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo gauti šių pareiškėjų (toliau-Pareiškėjai): A. L. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini)2081 2020- 01-30, M. K. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)2084 2020-01-30, V. J. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) 2080 2020-01-30, V. G. 1(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) 2082 skundai dėl jų galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškimuose bei vėlesniuose paaiškinimuose pastarieji nurodė, kad su E. D. juos supažindino pažįstamas D. B.. Su Dainiumi sutarė, kad jis juos įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam davė savo dokumentų kopijas. Dirbo nurodytame statybos objekte, atlikinėjo fasadų apdailos darbus. Baigus darbus pinigų nesumokėjo, neįdarbino. Atliekant darbus visada būdavo E. D., kuris viskam vadovavo. Iš pateiktos nuotraukos visi pareiškėjai atpažino E. D., kaip darbdavį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą su kurio tarėsi dėl darbo. D. B. skyriui pateikė paaiškinimą paliudydamas pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei papildydamas juos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas S. B. (duomenys neskelbtini) gim. apie viską žinojo bei buvo žadėta taip pat įdarbinti ir jį, D. B.. Pastarasis taip pat nurodė, kad Pareiškėjus pažįsta seniai, juos supažindino ir rekomendavo E. D. bei S. B., kadangi pastarieji prašė darbuotojų nurodytame statybos objekte darbams užbaigti. Jis juos suvedė, kiek žino, kad buvo žadamo juos įdarbinti, atlikus darbus jiems nesumokėta. Bandė bendrauti dėl to bet nepavyko. S. B. dėl nurodytų aplinkybių paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Rangos sutartį. 2019 m. sausio 10 d. atlikinėjo statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Dėl Pareiškėjų pretenzijų nurodė, kad tai D. B. darbuotojai, jis juos samdė, ir jis turėjo juos įdarbinti bei mokėti pinigus. Pareiškėjų pretenzijos jam nesuprantamos.

2019 m. sausio 1 d. A. L. rašytiniu paaiškinimu, kuris nurodė, kad dirbo nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. sausio 6 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau už darbą nesumokėjo.

2020 m. vasario 7 d. teikdamas rašytinį paaiškinimą M. K. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. pradėjo darbus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ objekte (duomenys neskelbtini) Dirbo iki 2020 m. sausio 26 d. , darbus atliko, pinigų negavo. Žadėjo, kad dirbs oficialiai, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Analogiškus aplinkybės nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose 2020 m. vasario 1 d. V. N., 2020 m. kovo 27 d. V. J. ir 2020 m. vasario 27 d. V. G. (b .l. 5-13A).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Įstatymo DK nuostatos. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (įstatymo redakcija 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405).

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp E. D. ir A. L., M. K., V. J. ir V. G. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių ir, ar E. D. ANK 95 straipsnio požiūriu gali būti laikomas darbdaviu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. savo kaltę iš esmes pripažino, tačiau nurodė, kad jo padarytas nusižengimas yra netyčinis, tvirtindamas, jog tarp jo ir A. L., M. K., V. J. ir V. G. nebuvo susiklostę darbo santykiai, kad jie nedirbo jo įmonėje. D. B. atvežė tuos žmones, jie sudarė subrangos sutartį ir jis suprato, kad tuos darbuotojus jis neturėjo įdarbinti ir nepasidomėjo kur įdarbinti žmonės (b. l. 52-53).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skyriuje buvo gauti A. L., M. K., V. J. ir V. G. skundai dėl jų galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškimuose bei vėlesniuose paaiškinimuose pastarieji nurodė, kad su E. D. juos supažindino pažįstamas D. B.. Su D. sutarė, kad jis juos įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam davė savo dokumentų kopijas. Dirbo nurodytame statybos objekte, atlikinėjo fasadų apdailos darbus. Baigus darbus pinigų nesumokėjo, neįdarbino. Atliekant darbus visada būdavo E. D., kuris viskam vadovavo. Iš pateiktos nuotraukos visi pareiškėjai atpažino E. D., kaip darbdavį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą su kurio tarėsi dėl darbo.

ANK nereglamentuoja, kiek ir kokių tiksliai įrodymų turi būti byloje, kad būtų galima priimti nutarimą pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų pakankamumo klausimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, prerogatyva. A. L., M. K., V. J. ir V. G. paaiškinimuose nurodo, kad visi dirbo viename objekte tuos pačius pagalbinius darbus ir visi suprato, kad dirba vienam darbdaviui – E. D. ir pinigus už darbą turi gauti iš jo.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad E. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties su A. L., M. K., V. J. ir V. G. ir nepranešęs apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais E. D. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies jai, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jo padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius.

ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, už analogiškus pažeidimus nebaustas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. D. dirba.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,-

nutaria:

E. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio usižengimo bylos Nr. A5.-1166-269/2020 bei nusižengimi identifikuojantį numerį ROIK: 20118112471.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis