Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 181,98 Eur negrąžinto kredito dalies, 34,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 3,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (181,98 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 46,50 Eur administravimo mokesčio, 2,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. Š. 2018 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vartojimo kredito davėju AB BnP Finance (el. b. l. 6–17). Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 110,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

3. 2019 m. sausio 21 d. vartojimo kredito davėjas AB BnP Finance nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai, 2019 m. sausio 3 d. išsiuntęs atsakovui raginimą (el. b. l. 35), kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola.

4. AB BnP Finance 2019 m. balandžio 30 d. perleido reikalavimo teises, kylančias iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei pagal 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01 ir 2019 m. balandžio 30 d. šios sutarties priedą Nr. 13 (el. b. l. 27–33, 36). 2019 m. gegužės 2 d. ieškovė informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą (el. b. l. 24).

5. Ieškovė prašo bylą (ieškinį) nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovui

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. Š. 2018 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vartojimo kredito davėju AB BnP Finance (toliau – pradinė kreditorė) (el. b. l. 6–17). Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 110,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė 2019 m. sausio 3 d. išsiuntė atsakovui raginimą (el. b. l. 35), kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, pradinė kreditorė 2019 m. sausio 21 d. nutraukė sutartį. Reikalavimai į atsakovą, kylantys iš minėtos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 30 d. pagal 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01 ir 2019 m. balandžio 30 d. šios sutarties priedą Nr. 13 (el. b. l. 27–33, 36) buvo perleisti iš pradinės kreditorės ieškovei.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui.

Dėl negrąžinto kredito ir administravimo mokesčio

9. Kaip jau buvo nustatyta (šio sprendimo 7 punktas), atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 110,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

10. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 181,98 Eur negrąžintą kreditą pagrįstas ir yra tenkintinas.

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 46,50 Eur administravimo mokesčio. Ieškovė nurodo, kad Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra (el. b. l. 3). Sutarties administravimo mokestis vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalimi įtraukiamas į bendrą vartojimo kredito kainą. Bendra vartojimo kredito kaina apibrėžiama kaip „visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui“ (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina turi atitikti VKĮ 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus: turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina yra 164,32 Eur (mokėtinos palūkanos ir sutarties administravimo mokestis) (el. b. l. 16). Tokia bendra vartojimo kredito kaina neprieštarauja VKĮ 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į šio sprendimo 10 punkte išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 46,50 Eur administravimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl palūkanų

12. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 34,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 3,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (181,98 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

14. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 31,20 procento (el. b. l. 16). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

15. Ieškovė prašo priteisti 2,76 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi (6.2 punktu) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (el. b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,76 Eur delspinigius už 21 dieną taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (269,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 129 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8,00 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 41) ir 121,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimą) (el. b. l. 21, 22) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 427, 428 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 181,98 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 98 ct) negrąžinto kredito dalį, 34,45 Eur (trisdešimt keturis eurus 45 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (181,98 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 46,50 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 50 ct) administravimo mokesčio, 2,76 Eur (du eurus 76 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (269,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur (šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.

Per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.