Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. liepos 9 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuotas asmuo papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama V. P. Tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie turėjo septynis vaikus, tačiau likę tik du – pareiškėja ir jos brolis (suinteresuotas asmuo). Mama iki savo mirties valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti statybos būdu, teisinė registracija dar nesutvarkyta. Po motinos mirties paveldėjimo dokumentų nesitvarkė, nes jie (pirmos eilės turto paveldėtojai) galvojo, kad kreiptis pas notarą nebuvo būtinumo, pareiškėja galvojo, kad namas yra jos, taip pat visi žinojo, kad sodyba palikta jai, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Jie praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytą terminą palikimui priimti. Po mamos mirties visą likusį kilnojamąjį turtą, jos drabužius, namų apyvokos ir visus kitus jos turėtus daiktus priėmė pareiškėja, pradėjo šį turtą valdyti ir valdo iki šiol, taip pat valdo ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), juos prižiūri, tvarko, moka visus mokesčius, t. y. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Niekas jai jokių pretenzijų nereiškė. Pirmos eilės paveldėtojai priimti palikimą nenorėjo, nes žinojo, kad šis turtas turi priklausyti jai. Juridinį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų įforminti nuosavybę į mamos palikimą, nes neturi dokumentų, patvirtinančių šį faktą, ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. M. po motinos V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Gimimo liudijimas, VĮ Registrų centro pažyma, Lietuvos Respublikos Vilkaviškio vyskupijos Metelių RK parapijos pažyma, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką, mirties akto ir mirties įrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. P., tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4–7, 16–18). Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnijos pažymos dėl pastatų priklausomybės matyti, kad V. P. iki mirties valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatas pastatytas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja gyvena minėtu adresu, moka mokesčius už elektrą, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (el. b. l. 9, 11–13). Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą ir juo naudojosi, moka mokesčius, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Kadangi pareiškėja laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 7,93 Eur ir neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad V. P. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.