Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybei, atstovaujamai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės, atstovaujamos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, 246 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė (b. l. 3 – 9, 83 – 88), kad nuo 2023 m. gruodžio mėnesio užsiregistravo Kaišiadorių rajono savivaldybės Socialiniame skyriuje gauti socialinę piniginę paramą nepasiturintiems gyventojams. Pareiškėjui ši pašalpa buvo skirta šešiems mėnesiams. Pašalpa buvo mokama tik atidirbus per mėnesį 40 valandų socialinio darbo Kaišiadorių miesto labui. Pareiškėjas iki 2024 m. gegužės mėnesio kiekvieną mėnesį atidirbinėjo šias socialines valandas. 2024 metų balandžio mėnesį pareiškėjas gavo paskutinę 246 Eur dydžio socialinę piniginę paramą. Už 2024 metus gegužės mėnesį atidirbtas 40 valandų pareiškėjas 246 Eur dydžio socialinės pašalpos negavo.

Nurodė, jog 2024 metais nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo birželio mėnesio ir iki šio laiko yra Lenkijos Respublikoje. 2024 metais per Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje (toliau – Ambasada) parašė prašymą, kad jam priklausantys 246 eurai būtų pervesti į jo nurodytą Europos sąjungos Lenkijos Respublikoje banko sąskaitą. Prašyme nurodė, kad yra ne Lietuvos Respublikoje.

Negavęs iš Kaišiadorių rajono savivaldybės jokių atsakymų, parašė skundą Kaišiadorių rajono savivaldybės merui. 2025 metų balandžio mėnesį gavo iš Kaišiadorių rajono savivaldybės mero raštą, kuriame nurodoma, kad socialinė pašalpa teikiama pinigais, pervedant juos į sąskaitą Lietuvoje esančioje mokėjimo ar kredito įstaigoje ir tik išimtiniais atvejais, esant seniūnijos pagrįstai išvadai buities tyrimo akte, kodėl būtina atlikti mokėjimus kitoje mokėjimo ar kredito įstaigoje (AB Lietuvos pašto skyriuje ar kt.), gali būti mokama per piniginių išmokų pristatymo – išmokėjimo paslaugas teikiantį teikėją.

Pažymėjo, kad jis pateikė piniginių išmokų pristatymo – išmokėjimo paslaugas teikiantį teikėją, kuris jam šiuo metu prieinamas, tai banko sąskaita Lenkijos Respublikoje.

Nurodė, kad pagal pareiškėjui pateiktus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštus 246 Eur suma pareiškėjui nebus išmokėta, nors jis atidirbo 40 socialinių valandų Kaišiadorių miesto labui (tvarkant miesto teritoriją). Kaišiadorių rajono savivaldybė išnaudojo pareiškėją darbui, tačiau už darbą nesumokėjo.

Teigė, jog dėl tokio Kaišiadorių rajono savivaldybės piktnaudžiavimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – buvo priverstas nervintis, jautė orumo pažeminimą, jautėsi nepilnaverčiu žmogumi, patyrė depresiją, stresą, teko kreiptis į Lenkijos Respublikos įkalinimo įstaigos medikus, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) (b. l. 90 – 98) nurodė, kad pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijai 2024 m. kovo 1 d. pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 2350 (toliau – ir Prašymas) dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2024 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Pareiškėjas Prašyme buvo nurodęs, jog piniginę socialinę paramą prašo išmokėti kitoje mokėjimo ar kredito įstaigoje (bet kuriame AB Lietuvos pašto skyriuje). Pasirašydamas Prašymą, pareiškėjas įsipareigojo per mėnesį savivaldybės administracijai pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (aplinkybės nurodytos Informacijos lapelyje) bei patvirtino informacinio lapelio gavimą.

Pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2024 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 2350 mokėti socialinę pašalpą (toliau – ir Sprendimas) nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d., po 246,40 Eur, ją išmokėti pareiškėjo prašymu AB Lietuvos pašto Kaišiadorių skyriuje.

Visuomenei naudingą veiklą 120 valandų trukmės pagal Prašyme nurodytą faktinę gyvenamąją vietą pareiškėjui organizavo Savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnija, 2024 m. kovo 1 d. išduodama siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 30B. Apie tai, jog pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti, pareiškėjas pasirašydamas susipažino 2024 m. kovo 1 d. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas visuomenei naudingą veiklą atliko tik už 2024 metų kovo – balandžio mėnesius. Socialinių išmokų apskaitos informacinės sistemos „Parama“ duomenimis apie išmokėtas sumas pareiškėjui, socialinė pašalpa už 2024 metų kovo mėnesį išmokėta 2024 metų balandžio mėnesį. Pažymėjo, kad socialinė pašalpa už 2024 metų balandžio mėnesį buvo mokėta, tačiau minėtą pašalpą AB Lietuvos pašto Kaišiadorių skyrius Savivaldybės administracijai grąžino keturis kartus, t. y. 2024 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Dėl grąžintos neišmokėtos socialinės pašalpos Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotoja skambino pareiškėjui Prašyme nurodytu telefono numeriu keletą kartų, tačiau susisiekti ir informuoti apie grąžintą socialinę išmoką nepavyko. Pažymėjo, jog Pareiškėjas kito mokėjimo būdo nei Prašyme, nei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nurodęs nebuvo, o socialinės pašalpos už 2024 metų balandžio mėnesį pareiškėjas iš AB Lietuvos pašto Kaišiadorių skyriaus neatsiėmė.

Nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, įvertinęs tai, jog pareiškėjas tris mėnesius AB Lietuvos pašto Kaišiadorių skyriuje neatsiėmė socialinės pašalpos už 2024 metų balandžio mėnesį, 2024 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą dėl mokėjimo sustabdymo, kuriuo sustabdė pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2024 m. balandžio 1 d.

Paaiškino, jog Pareiškėjas su prašymais ir skundais kreipėsi į Savivaldybės administraciją, pareiškėjui buvo į juos atsakyta, aiškiai pateikiant pagrįstą teisės aktais informaciją dėl neišmokėtos socialinės pašalpos.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu asmuo turi teisę į šią pašalpą. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

Nurodė, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.V17-258 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 44.1 papunktyje numatyta, kad socialinė pašalpa teikiama pinigais, pervedant juos į sąskaitą Lietuvoje esančioje mokėjimo ar kredito įstaigoje (banke ar kt.) (toliau – bankas), ir tik išimtiniais atvejais, esant seniūnijos pagrįstai išvadai buities tyrimo akte, kodėl būtina atlikti mokėjimus kitoje mokėjimo ar kredito įstaigoje (AB Lietuvos pašto skyriuje ar kt.) (toliau – piniginių išmokų pristatymo–išmokėjimo paslaugas teikiantis teikėjas), gali būti mokama per piniginių išmokų pristatymo–išmokėjimo paslaugas teikiantį teikėją.

Akcentavo, jog socialinė pašalpa skiriama ir išmokama vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais paramos gavimo sąlygas ir tvarką, asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta Savivaldybės administracijos, teikiančios piniginę socialinę paramą teisė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje. Be to, piniginės socialinės paramos gavėjas turi Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytą pareigą dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

Pažymėjo, jog Savivaldybės administracija pasitelkia gyventojus, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, kurios tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 „Dėl Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V1E-49 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 1.1 papunktyje nustatyta, kad visuomenei naudingos veiklos organizatorės yra Savivaldybės administracijos seniūnijos. Taigi, pareiga dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, kai asmuo nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, yra ne savanoriško apsisprendimo klausimas, o Įstatyme aiškiai įtvirtinta sąlyga piniginei socialinei paramai gauti. Tokiu atveju Savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, turi teisę ir pareigą pasitelkti asmenį visuomenei naudingai veiklai atlikti, o asmuo – pareigą šią veiklą vykdyti. Teisinis reglamentavimas užtikrina, jog pinigine socialine parama siekiama ne tik materialiai paremti asmenį, bet ir skatinti asmens socialinę integraciją, motyvaciją ir įgalinimą dalyvauti bendruomenės gyvenime, taip mažinant socialinės atskirties riziką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog Savivaldybė pažemino pareiškėjo orumą išnaudodama jį darbui už atliktą darbą nesumokant, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai atlikti yra laikina, proporcinga ir atliekama viešojo intereso labui veikla, skirta skatinti asmens aktyvumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime. Pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai nekvalifikuotinas, kaip darbo santykiai – tai yra socialinės paramos gavimo sąlyga, o ne darbas. Minėta veikla vykdoma ne darbo sutarties pagrindu, o Įstatyme įtvirtinta socialinės paramos gavimo sąlyga, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atliko darbą, už kurį turėjo būti mokamas darbo užmokestis.

Akcentavo, kad socialinės pašalpos negavimas negali būti laikomas Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų pasekme, nes priežastinio ryšio tarp Savivaldybės administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos nėra. Priešingai, žala kildinama iš paties pareiškėjo neveikimo, t. y., jam neatsiėmus paskirtos pašalpos laiku ir nesikreipus per įstatymu nustatytą terminą, taip pat nedalyvavus visuomenei naudingoje veikloje. Visi Savivaldybės administracijos veiksmai – nuo siuntimo visuomenei naudingai veiklai išdavimo iki mokėjimo sustabdymo ir vėlesnio atsisakymo išmokėti pašalpą, buvo atlikti griežtai laikantis Įstatymo nuostatų. Teisėti ir pagrįsti veiksmai savaime negali sukelti pagrindo žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų (pvz. medicininių dokumentų ar specialistų išvadų), patvirtinančių realiai patirtus dvasinius išgyvenimus. Išreikštas nepasitenkinimas teisėtu Savivaldybės administracijos sprendimu dėl neišmokėtos pašalpos savaime nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų neišmokant jam socialinės pašalpos už 2024 m. gegužės mėnesį, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijai 2024 m. kovo 1 d. pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 2350 dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2024 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog piniginę socialinę paramą prašo išmokėti kitoje mokėjimo ar kredito įstaigoje (bet kuriame AB Lietuvos pašto skyriuje). Pasirašydamas Prašymą, pareiškėjas įsipareigojo per mėnesį savivaldybės administracijai pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (aplinkybės nurodytos Informacijos lapelyje) bei patvirtino informacinio lapelio gavimą (b. l. 112 – 116).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 2350, kuriuo buvo nuspręsta mokėti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d., po 246,40 Eur (b. l. 111).

2024 m. kovo 1 d. siuntimu atlikti visuomenei naudingą veiklą pareiškėjas buvo pasitelktas visuomenei naudingai veiklai atlikti už 2024 metų kovo – gegužės mėnesius, už kiekvieną mėnesį po 40 valandų, iš viso 120 valandų (b. l. 110).

2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu dėl mokėjimo sustabdymo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sustabdė socialinės pašalpos pareiškėjui mokėjimą nuo 2024 m. balandžio 1 d. dėl to, jog pareiškėjas 3 mėnesius socialinės pašalpos neatsiėmė (b. l. 131).

Ambasada 2024 m. spalio 11 d. raštu Nr. (51.5.1.6) SD51-334 „Dėl V. M. prašymo persiuntimo“ persiuntė Lenkijos įkalinimo įstaigoje esančio pareiškėjo 2024 m. liepos 4 d.

prašymą ir pažymėjo, jog Ambasada, pervedant piliečiams pinigines lėšas į įkalinimo įstaigas, netarpininkauja (b. l. 144).

2024 m. liepos 4 d. prašymu pareiškėjas prašė Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus jam skirtus ir priklausančius 246 Eur, kurie buvo jam skirti 2024 metų gegužės mėnesius persiųsti į Lietuvos Respublikos ambasados Varšuvoje banko sąskaitą, kad Ambasados darbuotojai galėtų pareiškėjui persiųsti šias lėšas į jo banko sąskaitą Lenkijos Respublikoje (b. l. 145 – 146).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2024 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-SD-(12.3)-1031 „Dėl V. M. prašymo persiuntimo“ atsakė į pareiškėjo 2024 m. liepos 4 d. prašymą. Minėtame rašte Savivaldybės Socialinės paramos skyrius nurodė, kad pagal Ambasados pateiktą informaciją, Ambasada netarpininkauja pervedant piliečiams pinigines lėšas į įkalinimo įstaigas, todėl persiųsti socialinę pašalpą į Ambasados banko sąskaitą neturi teisės (b. l. 119 – 122).

Ambasada 2025 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (51.5.1.6) SD51-78 „Dėl V. M. skundo persiuntimo“ Savivaldybės merui persiuntė pareiškėjo 2025 m. vasario 17 d. skundą (b. l. 152). Pareiškėjas 2025 m. vasario 17 d. skunde prašė išsiaiškinti, kodėl Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojai pareiškėjui priklausančios išmokos nepersiuntė pagal jo prašymą į nurodytą banko sąskaitą ir kur šiuo metu yra pareiškėjui priklausanti piniginė išmoka, taip pat prašė jam priklausančią piniginę išmoką už 2024 metų gegužės mėnesį persiųsti į skunde nurodytą banko sąskaitą (b. l. 153 – 154).

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras į pareiškėjo 2025 m. vasario 17 d. skundą atsakė 2025 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (2.8) V11-523 „Dėl V. M. skundo persiuntimo“, kuriame pateikė informaciją dėl neišmokėtos socialinės pašalpos bei nurodė, jog lėšų pavedimai į sąskaitas užsienio šalyse esančiuose bankuose nėra numatyti (b. l. 10 – 11).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2025 m. birželio 9 d. raštu Nr. SD-2063 (8.6 Mr-45) „Dėl gauto skundo“ Savivaldybės administracijai persiuntė Pareiškėjo 2025 m. gegužės 19 d. skundą dėl Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus piktnaudžiavimo patikėtomis valstybės pareigomis bei negautos socialinės pašalpos už 2024 metų gegužės mėnesį. Persiųstame skunde Pareiškėjas nurodė, jog negavo atsakymų į rašytą paklausimą Savivaldybės administracijai bei rašytą skundą Savivaldybės merui (b. l. 157 – 166).

Savivaldybės administracija atsakymą pateikė 2025 m. birželio 16 d. raštu Nr. (3.4E) V8- 1808 „Dėl gauto skundo“, kuriame pakartotinai pateikė informaciją dėl pareiškėjui neišmokėtos socialinės pašalpos (b. l. 117 – 118, 130).

Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybė 2025 m. liepos 3 d. raštu Nr. (2.8) V8-1964 „Dėl V. M. prašymo persiuntimo“ 2025 m. liepos 16 d. raštu Nr. (2.8) V11-914 „Dėl V. M. prašymo persiuntimo“ atsakydama į pareiškėjo 2025 m. gegužės 28 d. prašymą, kuris Kaišiadorių savivaldybėje buvo gautas (persiųstas Ambasados) 2025 m. birželio 24 d. ir pakartotinai gautas 2025 m. liepos 14 d. informavo, jog piniginė socialinė parama asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nurodė, jog negali išmokėti socialinės pašalpos į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą, kadangi pareiškėjas per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, neatsiėmė jam paskirtos socialinės pašalpos (b. l. 104 – 106, 107 – 109).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – Telkimo tvarkos aprašas), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.V17-258.

Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą.

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Vadovaujantis įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (įstatymo 25 straipsnio 3 punktas), dalyvauti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas).

Telkimo tvarkos aprašo 2 punkte apibrėžta, kad visuomenei naudinga veikla - tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Telkimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Telkimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Piniginės socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal telkimo tvarkos aprašo 14 punktą, minėto aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą.

Vadovaujantis įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, jog piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis: atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu.

Aprašo 44.1 papunktyje numatyta, kad socialinė pašalpa teikiama pinigais, pervedant juos į sąskaitą Lietuvoje esančioje mokėjimo ar kredito įstaigoje (banke ar kt.) (toliau – bankas), ir tik išimtiniais atvejais, esant seniūnijos pagrįstai išvadai buities tyrimo akte, kodėl būtina atlikti mokėjimus kitoje mokėjimo ar kredito įstaigoje (AB Lietuvos pašto skyriuje ar kt.) (toliau – piniginių išmokų pristatymo–išmokėjimo paslaugas teikiantis teikėjas), gali būti mokama per piniginių išmokų pristatymo–išmokėjimo paslaugas teikiantį teikėją.

Vadovaujantis Aprašo 55 punktu, laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta socialinė pašalpa buvo mokama AB Lietuvos pašto Kaišiadorių skyriuje (toliau – Kaišiadorių skyrius). Iš Kaišiadorių skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog pareiškėjui paskirta socialinė pašalpa už 2024 m. balandžio mėnesį nebuvo išmokėta dėl to, jog gavėjas nerastas. Minėtą pašalpą Kaišiadorių skyrius Savivaldybės administracijai grąžino keturis kartus, t. y. 2024 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais (b. l. 99, 100, 102, 103, 173). Taigi, pareiškėjui socialinės pašalpos neatsiėmus daugiau kaip 3 mėnesius, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu sustabdė išmokos mokėjimą nuo 2024 m. balandžio 1 d. (b. l. 131) Minėtas Savivaldybės administracijos sprendimas yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantis.

Kaip minėta, pareiškėjas dėl jam skirtos socialinės pašalpos už 2024 m. gegužės mėnesį išmokėjimo kreipėsi 2024 m. liepos 4 d. prašymu, kuris Kaišiadorių rajono savivaldybei buvo persiųstas 2024 m. spalio 11 d. Ambasados raštu (b. l. 145 – 146). 2024 m. liepos 4 d. prašymu pareiškėjas prašė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos jam paskirtą socialinę pašalpą pervesti į Ambasados sąskaitą (b. l. 145 – 146). Jokios kitos Lietuvos Respublikoje esančio banko sąskaitos, į kurią, vadovaudamasi Aprašo 44.1 papunkčiu, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija galėtų pervesti pareiškėjui socialinę pašalpą, pareiškėjas nenurodė. Pažymėtina, ir tai, jog Ambasada 2024 m. spalio 11 d. rašte Nr. (51.5.1.6) SD51-334 nurodė, kad Ambasada, pervedant piliečiams pinigines lėšas į įkalinimo įstaigas, netarpininkauja (b. l. 144). Nors 2025 m. vasario 17 d. skunde, 2025 m. gegužės 28 d. prašyme Savivaldybės merui (b. l. 10 – 11, 157 – 166), pareiškėjas nurodė Lenkijos Respublikoje esančią banko sąskaitą, tačiau vertintina, jog toks mokėjimo būdas į užsienio valstybėje esančią sąskaitą neatitinka Aprašo 44.1 papunkčio nuostatų.

Taigi, pareiškėjui per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta nenurodžius, kokiu Apraše numatytu būdu jam galėtų būti pervesta socialinė pašalpa, taip pat jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lenkijos Respublikoje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai nekilo pareiga socialinę pašalpą pareiškėjui pervesti į Ambasados sąskaitą ar pareiškėjo nurodytą sąskaitą Lenkijos Respublikoje esančiame banke.

Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog pareiškėjas visuomenei naudingos veiklos už 2024 metų gegužės mėnesį neatliko. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės į bylą pateikti duomenys (b. l. 101, 177 – 178). Nors pareiškėjas skunde teigia, kad visuomenei naudingą veiklą už 2024 metų gegužės mėnesį atliko, tačiau byloje nėra jokių šį pareiškėjo teiginį patvirtinančių įrodymų. Taigi, neatlikęs visuomenei naudingos veiklos už 2024 metų gegužės mėnesį, pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte numatytos sąlygos socialinei pašalpai gauti. Todėl pareiškėjo argumentas, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išnaudojo pareiškėją darbui, tačiau už darbą nesumokėjo, vertintinas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pagrįstai neišmokėjo pareiškėjo prašomos sumos. Taip pat atsakovės administraciniai aktai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus ir skundus atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo prašymuose nurodytus argumentus. Atsižvelgiant į tai atsakovės neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), kitos viešosios atsakomybės sąlygos nevertinamos.

Pareiškėjas prie skundo pateikė dokumentus, surašytus ne lietuvių kalba. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (b. l. 28 – 29) pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui nustatyta tvarka patvirtintus skundo priedų vertimus į lietuvių kalbą, tačiau pareiškėjas minėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnį, administracinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba, o dokumentai surašyti kitomis kalbomis, turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, tačiau pareiškėjas nepateikė minėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, nors teismas tokią teisę pareiškėjui išaiškino, šie dokumentai, priimant sprendimą, nevertintini.

Kadangi nenustačius neteisėtų veiksmų atsakovės viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių nepaneigė, o pareiškėjo Ambasadai teikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, priešingai, kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo teiginių realumu ir tikrumu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.