- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- I-2998-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00665-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namų, Alytaus
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Alytaus patais namams dėl administracinių aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
1) panaikinti 2016-03-22 Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimą Nr. 49 - 906, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 5 mėnesiams;
2) panaikinti 2016-04-14 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduoto sprendimą Nr. 2S – 2121, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 5), atskirsime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 50) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jokio rėžimo pažeidimo nepadarė. 2016-03-10 apie 1 val. nakties jis nuėjo į tualeto patalpas, kuriose rado nuteistąjį T. P. . Pastarasis rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir bandė paskambinti. Tai pro duryse esantį langą pastebėjo administracijos atstovai, kurie užėjo į kamerą, kuri nakties metu rakinama. Nakties metu į kamerą turi teisę užeiti tik direktoriaus budintysis padėjėjas, tačiau administracijos atstovai, nesant direktoriaus budinčiojo padėjėjo, kameroje pradėjo daryti kratą. Administracijos atstovai pamatė, kad pareiškėjas išeidinėjo iš tualeto patalpos ir ant spintelės numetė cigarečių pakelį. Atlikę pareiškėjo asmens kratą, administracijos atstovai nieko draudžiamo nerado. Netrukus 1 lovoje rado mobilaus ryšio telefoną. Vizualiai telefonas buvo panašus į T. P. turėtą telefoną, kuris pareigūnams pasakė, kad telefonas priklauso jam, o ne pareiškėjui. Administracijos atstovai į tai nekreipė dėmesio, davė neteisingus paaiškinimus ir todėl direktorius nepagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą. Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas dalyvavo, rašė paaiškinimą, su nutarimu buvo supažindintas, tačiau 2016-03-22, prieš patalpinant į kamerų tipo patalpą, jo neapžiūrėjo gydytojas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad anksčiau jis taip pat buvo baustas drausmine tvarka.
Pareiškėjas pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas nepilnai išnagrinėjo jo skundą, neatsižvelgė, jog telefonas priklausė ne jam, o kitam nuteistajam. Nei pataisos namų direktorius, nei Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jokio rėžimo reikalavimo ir, tuo pačiu, Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, nepažeidė. Nevertino aplinkybės, kad ir kiti kameroje buvę nuteistieji patvirtino, jog telefonas priklausė ne pareiškėjui, o nuteistajam T. P. .
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 25-28), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad 2016-03-10 apie 1 val. nakties administracijos atstovai, užėję į 4 miegamąjį, pastebėjo, jog pareiškėjas išėjo iš tualeto patalpos ir kažką numetė ant lovos Nr. 4.1. Patikrinus lovą, buvo rastas mobilaus ryšio telefonas Sony Xperia su SIM kortele. Tiek telefoną, tiek SIM kortelę pareiškėjui turėti draudžia Bausmių vykdymo kodeksas. Šias aplinkybes patikrinimą atlikę pareigūnai išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose. Pareiškėjas 39 kartus buvo baustas drausmine tvarka, todėl pataisos namų direktorius pagrįstai parinko drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą. Atstovas taip pat paaiškino, kad nakties metu tikrinti kameras turi teisę visi administracijos atstovai, kai kyla įtarimas dėl rėžimo reikalavimų pažeidimo. Šiuo atveju 1 valandą nakties kameroje degė šviesa, o tuo metu visi turi miegoti. Tai sudarė pagrindą įeiti į kamerą ir atlikti patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016-03-17 trys Alytaus PN administracijos pareigūnai pateikė tarnybinius pranešimus (b.l. 37, 43-45) apie tai, jog 2016-03-10 apie 1 val. 8 lokalinio sektoriaus 4 miegamajame, išėjęs iš tualeto patalpos, pareiškėjas kažką paslėpė po lovos Nr. 4.1 antklode. Patikrinus lovą buvo rastas mobilaus ryšio telefonas ir SIM kortelė. Tuo pačiu metu buvo atliekama nuteistojo T. P. asmens krata, tačiau draudžiamų daiktų šis nuteistasis neturėjo. 2016-03-22 Tyrimo išvados (b.l. 30-31) duomenys taip pat patvirtino, kad mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę po lovos antklode paslėpė pareiškėjas, o ne kitas nuteistasis. Teismo posėdyje apklausti liudytojai (administracijos atstovai) patvirtino visas aplinkybes, kurias išdėstė savo tarnybiniuose pranešimuose. Liudytojai taip pat patvirtino, kad 1 valandą nakties patalpoje degė šviesa, nesimatė 2 nuteistųjų, todėl jis turėjo teisę patikrinti kamerą. 2016-03-22 nutarimu Nr. 49-906 (b.l. 34-35) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 mėnesiams. Pareiškėjo veiksmus atsakovas kvalifikavo pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 str. 4 d. (draudimas turėti su savimi BVK 1 priede 6 p. nurodytus daiktus ir reikmenis). 2016-03-22, prieš patalpinant pareiškėją į KTP, jis buvo apžiūrėtas gydytojo, kuris nutarime skirti nuobaudą raštu patvirtino, jog pareiškėjas gali atlikti drausminę nuobaudą KTP. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su nutarimo skirti nuobaudą turiniu (b.l. 34). Dėl paminėto įvykio pareiškėjas pataisos namų administracijai pateikė paaiškinimą (b.l. 38). Nuo 2013-10-25 iki 2016-03-10 pareiškėjas 22 kartus buvo nubaustas drausmine tvarka už rėžimo pažeidimus (b.l. 47-48). Pareiškėjas minėtą nutarimą BVK 183 str. 2 d. nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 20146-04-14 sprendimu Nr. 2S-2121 pripažino paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 9-10).
Pagal BVK normų nuostatas bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė. BVK 142 str. numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 str., paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.). Kiek tai susiję su pareiškėjui inkriminuotu reikalavimų nesilaikymu, teismas pažymi, jog BVK 112 str., numatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 str., 152 str. numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi BVK 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis. BVK 112 str. 4 d. nurodyta, kad rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami. BVK 1 priedas numato daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Jo 6 p. numatyta, kad tarp tokių daiktų patenka ir garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės. Šis draudimas siejamas su tuo, kad nuteistųjų teisę skambinti telefonu turi užtikrinti pataisos įstaigų administracija ir tam naudojamos pataisos namuose įrengtos ryšio priemonės ir atitinkamai įstatymai draudžia nuteistiesiems turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones (BVK 1 priedo 6 p.). Sistemiškai aiškinant BVK 112 str. 4 d. ir BVK 1 priedo nuostatas, atsiranda pagrindas išvadai, kad draudžiama su savimi turėti įvardintus daiktus, jais naudotis ir šiuo atveju padaryto pažeidimo nepašalina tai, kad asmuo tik laikinai naudojasi draudžiamu daiktu ar jis jam nepriklauso nuosavybės teise. Pažeidimo padarymui konstatuoti iš esmės užtenka, kad draudžiamą daiktą turėjo, juo naudojosi atitinkamas subjektas, jis buvo jo dispozicijoje (ABTĮ 57 str.). Kad patikrinimo metu draudžiamais daiktais disponavo pareiškėjas, patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.
Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 57 str.. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi, administracinėje byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų nuteistųjų, paties pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 str. 6 d. nustatytas taisykles. Pagal jas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nuoroda į būtinumą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nagrinėti bylos aplinkybes, be kita ko, suponuoja galimybę teismui įvertinti įrodymus ir jų patikimumo aspektu. Pabrėžtina, kad tai yra būtina teismui aptariant byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir juos pašalinant.
Administracinėje byloje nėra ginčo, jog rastas mobilusis telefonas ir SIM kortelė patenka į Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašą (BVK 1 priedo 6 p.). Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad jie buvo rasti kameroje, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, po lovos Nr. 4.1 antklode.
Pagal BVK 5 str. įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai BVK 12 str. 1 d., 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 str. 1 d. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 142 str. 1 d., 2 d. numatytos drausminės nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčio teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 143 str. 3 d. nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, bei nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 d., 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 p., 206 p. nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31 priede. Iš pateiktų duomenų (b.l. 38) matyti, kad nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, iš esmės buvo nepažeista. Dėl šio įvykio pataisos namų administracija atliko tyrimą (b.l. 30-31), buvo gauti tiek administracijos atstovų, tiek ir kartu buvusių nuteistųjų paaiškinimai (b.l. 37-45). Teismo posėdžio metu pareiškėjas neteigė, jog jis nežinojo už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda.
Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju pataisos namų pareigūnų paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, atitinka kitų rašytinių dokumentų duomenis. Teismo posėdžio metu administracijos atstovai taip pat nuosekliai patvirtino, kad išėjęs iš tualeto patalpos mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele paslėpė po patalyne būtent pareiškėjas, o ne kitas nuteistasis, kurio atžvilgiu tuo metu buvo atliekama asmens krata. Byloje nėra ginčo, kad kelios minutės iki to telefoną tualeto patalpose turėjo T. P. . Tai neturi lemiamos įtakos rėžimo pažeidimo sudėčiai, kadangi, kaip jau buvo paminėta, pažeidimo padarymui konstatuoti iš esmės užtenka, kad draudžiamą daiktą turėjo, juo naudojosi atitinkamas subjektas, jis buvo jo dispozicijoje. Tai, kad telefonas iš anksčiau galimai priklausė T. P. , nedaro pareiškėjui paskirtos nuobaudos neteisėta, kadangi trys administracijos atstovai betarpiškai matė, jog telefoną po lovos patalyne paslėpė būtent pareiškėjas. Tai duoda pagrindą, jog tuo metu telefonu ir SIM kortele neteisėtai disponavo pareiškėjas. Netikėti nuosekliais administracijos atstovų paaiškinimų duomenimis, jų parodymais, duotais viešame teismo posėdyje, teismas neturi jokio pagrindo. Nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kad paminėti liudytojai gali būti suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi, siekti nepagrįstai apkalbėti pareiškėją ir t.t.. Šie asmenys yra statutiniai valstybės tarnautojai, prieš duodant parodymus jie buvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės. Nenustatyta, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti kitaip nurodyti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes negu buvo tikrovėje. Atitinkamai nėra pagrįsto pagrindo abejoti pataisos namų pareigūnų parodymų nuoseklumu, nešališkumu, todėl jie vertinami kaip objektyvūs. Liudytojas T. P. ir kiti kartu su pareiškėju kameroje buvę nuteistieji nurodė (b.l. 39-42), kad telefoną po lovos patalyne paslėpė ne pareiškėjas, o nuteistasis T. P. . Teismas šių nuteistųjų parodymus atmeta kaip prieštaraujančius kitų nustatytų aplinkybių visumai. Akivaizdu, kad kiti nuteistieji iš solidarumo norėjo padėti išvengti pareiškėjui, kuris atlikinėjo bausmę toje pačioje kameroje, drausminės nuobaudos paskyrimo ir nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių (teisinės padėties pablogėjimo).
Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už draudžiamo daikto laikymą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Akcentuotina ir tai, kad įstatymu nustatyti draudimai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose turėti atitinkamus daiktus ir reikmenis yra adekvati teisinė priemonė užtikrinant galimų režimo pažeidimų prevenciją, sukuriant teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Taigi, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas BVK 112 str. 4 d., 1 priedo 6 p. reikalavimų pažeidimas. BVK 142 str. numato nuobaudas, kurios gali būti skiriamos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems, o skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti jam skirtą nuobaudą. Teismas mano, kad nuobaudos rūšis ir dydis pareiškėjui parinkta tinkamai, nes rėžimo reikalavimus jis pažeidinėja sistemingai, jokių esminių procedūrinių pažeidimų teismas taip pat nenustatė. Ginčijami individualūs administraciniai aktai priimti kompetentingų pareigūnų, laikantis BVK reikalavimų, drausminė nuobauda parinkta tinkamai, pareiškėjo procesinės teisės pažeistos nebuvo, todėl jų naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjo argumentai apie tai, jog administracijos atstovai nakties metu neturėjo teisės užeiti į kamerą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jų pastebėti pažeidimai buvo akivaizdūs ir į juos reikėjo nedelsiant reaguoti – 1 valandą nakties kameroje degė šviesa, dviejų nuteistųjų nebuvo miegui skirtose vietose – lovose.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.