Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą dėl 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-5382 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. prašo pakeisti 2024 m. liepos 18 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-5382 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam A. B. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistajam A. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (2024-07-11 nustatyta didėjimo dinamika) bei išlieka riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai ­– būdingas nusikalstamo elgesio modelis; darbinės patirties stygius; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Apsauginiai veiksniai: formaliai patvirtino apsigyvenimo galimybes; ryšiai; emocinė gerovė. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad kriminogeninių veiksnių buvimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią, pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką;

2) socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis teistas pirmą kartą, 2022 m. nuteistasis teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. smurtiniai nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, nes dabartinis nusikaltimas yra smurtinis, įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis, paleistas iš kalėjimo, bus bedarbis, nes ruošiant dokumentinę medžiagą svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebuvo pateikti jokie duomenys, rodantys (patvirtinantys) ūkio subjektų ketinimus nuteistąjį įdarbinti. Paleistas iš kalėjimo nuteistasis planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo dabartinė turimų ieškinių suma ženkliai padidėjo lyginant su 2024 m. vasario mėn. duomenimis, nuo turėtų 3 495,32 Eur iki 7 868,52 Eur, t. y. ieškinių suma padidėjo daugiau kaip du kartus. Nuteistasis nurodė, kad santykiuose su artimais šeimos nariais nesklandumų nėra, nėra susipykęs, bet santykiai nėra labai artimi. Nuteistasis Marijampolės kalėjime pasimatymų metu lankomas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavęs resocializacijos priemonėse skirtose priklausomybių problemoms spręsti. 2024-07-10 savęs vertinimo klausimyne pažymėjo, kad jam problema yra per didelis alkoholio vartojimas ir ši problema yra susijusi su jo nusikalstamumu. 2024-07-10 savęs vertinimo klausimyne pažymėjo, kad jam problema yra nerimavimas, jaučiama įtampa. Nusikaltimą įvykdė prieš savo globojamą, neįgalią bejėgiškos būklės sugyventinę. Nuteistasis savo elgesiu prieš sugyventinę (nukentėjusiąją) parodė, kad negerbia kitų apsisprendimo laisvės, neliečiamumo, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis sunkiai įsisąmonina vertybes, kurias pripažįsta ir bendrasocialinėmis normomis saugo visuomenė. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nėra jokių įrašų, kad nuteistasis būtų pabaigęs Komisijos rekomenduotą programą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos;

3) abejonių dėl nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti kelia jo mąstymas ir elgesys. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atsižvelgiant į nuteistojo bylos duomenis, galima matyti, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės. Spręsdamas problemas daugiau linkęs vadovautis emocijomis, todėl sprendimai dažnai padaromi skubotai ir neapsvarsčius visų alternatyvų. Stokoja atsakomybės už savo veiksmus;

4) A. B. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis lyginant su paskirtąja, dar pakankamai didelė ir per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog A. B. teistas 2023-11-15 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo būdu ir A. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2023-07-15, bausmės pabaiga – 2025-05-15. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 9 mėnesiai 27 dienos.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu administracine ir drausmine tvarka baustas nebuvo, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Iki šiol numatytas įvykdyti resocializacijos priemones, nuteistasis įvykdė. Laisvėje turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis yra pagrindinio išsilavinimo. Išvykęs į Didžiąją Britaniją, pasak nuteistojo, apie pusę metų per agentūrą įsidarbino ir oficialiai dirbo plovykloje. Remiantis VSDFV duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė veikla su pertraukomis fiksuota 2016 – 2022 m. laikotarpiu. Per šį laikotarpį nuteistasis yra dirbęs 4 skirtingose įmonėse, bendrai apie 3 metus laiko. Bausmės atlikimo metu, nuo 2024-01-08 nuteistasis dirba veiklą Marijampolės kalėjimo teritorijoje vykdančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistųjų valgykloje, pagalbiniu darbininku. Teisės pažeidėjas nurodė, kad laisvėje pragyvendavo iš uždirbamo atlyginimo. Bausmės atlikimo metu dirba, turi pastovias pajamas, bet jam reguliariai pinigų dar atsiunčia motina ir kiti asmenys. Vieną kartą savanoriškai mokėjo ieškinį antstolei. Nuteistasis nurodė, kad santykiuose su artimais šeimos nariais nesklandumų nėra, nėra susipykęs, bausmės atlikimo metu retkarčiais bendrauja su motina, teta ir viena iš seserų. 2024-01-16 didelės žalos rizikos vertinimo metu, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems (su kuriais palaikomi artimi santykiai), nuteistajam esant laisvėje 2024-07-11 ruošiant nuteistojo dokumentinę medžiagą svarstymui Komisijoje, atliktas pakartotinis OASys vertinimas, rizika išliko vidutinė, nustatytas rizikos didėjimas. Rizikos didėjimą lėmė ne nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o netikslus nuteistojo tam tikrų gyvenimo sričių įvertinimas. Išskirtas šis veiksnys, mažinantis nusikalstamo elgesio rizikos valdymą – gyvenimo sąlygos.

Prokuroras skunde nurodo, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistajam A. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (2024-07-11 nustatyta didėjimo dinamika) bei išlieka riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai ­– būdingas nusikalstamo elgesio modelis; darbinės patirties stygius; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Apsauginiai veiksniai: formaliai patvirtino apsigyvenimo galimybes; ryšiai; emocinė gerovė. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad kriminogeninių veiksnių buvimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią, pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, pritardamas prokuroro pozicijai, pažymi, kad kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinim1 pagal „OASys“ metodiką, jam šiuo metu nustatoma vidutinė rizika. Nors rizika yra mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Dar vienas skundo argumentas – socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis teistas pirmą kartą, 2022 m. nuteistasis teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. smurtiniai nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, nes dabartinis nusikaltimas yra smurtinis, įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis, paleistas iš kalėjimo, bus bedarbis, nes ruošiant dokumentinę medžiagą svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebuvo pateikti jokie duomenys, rodantys (patvirtinantys) ūkio subjektų ketinimus nuteistąjį įdarbinti. Paleistas iš kalėjimo nuteistasis planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo dabartinė turimų ieškinių suma ženkliai padidėjo lyginant su 2024 m. vasario mėn. duomenimis, nuo turėtų 3 495,32 Eur iki 7 868,52 Eur, t. y. ieškinių suma padidėjo daugiau kaip du kartus. Nuteistasis nurodė, kad santykiuose su artimais šeimos nariais nesklandumų nėra, nėra susipykęs, bet santykiai nėra labai artimi. Nuteistasis Marijampolės kalėjime pasimatymų metu lankomas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavęs resocializacijos priemonėse skirtose priklausomybių problemoms spręsti. 2024-07-10 savęs vertinimo klausimyne pažymėjo, kad jam problema yra per didelis alkoholio vartojimas ir ši problema yra susijusi su jo nusikalstamumu. 2024-07-10 savęs vertinimo klausimyne pažymėjo, kad jam problema yra nerimavimas, jaučiama įtampa. Nusikaltimą įvykdė prieš savo globojamą, neįgalią bejėgiškos būklės sugyventinę. Nuteistasis savo elgesiu prieš sugyventinę (nukentėjusiąją) parodė, kad negerbia kitų apsisprendimo laisvės, neliečiamumo, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis sunkiai įsisąmonina vertybes, kurias pripažįsta ir bendrasocialinėmis normomis saugo visuomenė. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nėra jokių įrašų, kad nuteistasis būtų pabaigęs Komisijos rekomenduotą programą.

Teismas taip pat pritaria prokuroro pozicijai, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, kas kelia pagrįstą abejonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jis gebės tinkamai gyventi visuomenėje ir daugiau nenusikalsti. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis teistas už smurtinius nusikaltimus, įvykdytus apsvaigus nuo alkoholio (nusikaltimai įvykdyti prieš savo globojamą, neįgalią bejėgiškos būklės sugyventinę), kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. 2024-07-10 savęs vertinimo klausimyne nuteistasis pažymėjo, kad jam problema yra per didelis alkoholio vartojimas ir ši problema yra susijusi su jo nusikalstamumu. Nepaisant to, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavęs resocializacijos priemonėse skirtose priklausomybių problemoms spręsti. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo dabartinė turimų ieškinių suma ženkliai padidėjo lyginant su 2024 m. vasario mėn. duomenimis, nuo turėtų 3 495,32 Eur iki 7 868,52 Eur. Nepaisant turimų didelių finansinių įsipareigojimų, asmens byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo darbo turėjimą po išėjimo iš įkalinimo įstaigos.

Prokuroras nesutinka su nuteistojo lygtiniu paleidimu ir dėl to, kad abejonių dėl nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti kelia jo mąstymas ir elgesys. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atsižvelgiant į nuteistojo bylos duomenis, galima matyti, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės. Spręsdamas problemas daugiau linkęs vadovautis emocijomis, todėl sprendimai dažnai padaromi skubotai ir neapsvarsčius visų alternatyvų. Stokoja atsakomybės už savo veiksmus.

Teismas pritaria aptariamam prokuroro skundo argumentui ir pažymi, kad aukščiau nurodyti socialinio tyrimo išvadoje esantys faktai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Prokuroras skunde nurodo, jog A. B. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis lyginant su paskirtąja, dar pakankamai didelė ir per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas nenumato kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. RV-20-5382 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro N. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. RV-20-5382 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.