- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- I-7523-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01407-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. skundu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 23-28), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 90 000 EUR neturtinės žalos. Skunde ir jo papildyme (t. 2, b. l. 3-4) pareiškėjas nurodo, kad nuo 2010-12-07 iki 2014-04-24 atskirais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerose Nr. 223, 202, 203, 206, 205, 201, 208, 204, 207, 110, 212, 123 ir kitose, kur jam tenkantis minimalus plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Nepilnamečių kameros yra įrengtos rūsyje. Žiemą čia oro temperatūra būdavo 0 C0 ir žemesnė, langai išdaužyti, aptraukti plėvele, tačiau šalčio tai nesulaikydavo. Kamerose buvo labai drėgna. Asmens daiktų patikros reikdavo laukti 3-6 valandas 1 kv. m kamerose po 2-4 asmenis. Šių patalpų sienos dažė rūbus, grindys buvo nešvarios, patalpos buvo prirūkytos. Gyvenamosiose kamerose nuo sienų luposi dažai, ant galvos byrėjo tinkas, sienos apipelijusios, gultų plokštės surūdijusios. Atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas dažnai negaudavo rankšluosčio, paklodės, užvalkalo pagalvei ir antklodei. Išduodami rankšluosčiai buvo labai nešvarūs. Čiužiniai ir antklodės nevalyti, todėl pareiškėją dažnai išberdavo. Pagalvės nekokybiškos, patalynė suplyšusi. Dušų patalpose vamzdžiai ir kamerose kriauklės surūdiję, nešvarios, kiauros, dažnai užsikimšdavo. Vandens čiaupai sugedę, bėgdavo tik šaltas vanduo. Beveik visose kamerose unitazai nebuvo pritvirtinti prie grindų, nuo jų sklido blogas kvapas. Nebuvo išduodamos valymo priemonės. Gyvenamosiose kamerose būdavo kenkėjų. Pasivaikščiojimų kiemeliai nešvarūs, žiemą nebarstomi. Pareiškėjas 2012-01-13 paslydęs pasivaikščiojimų kiemelyje nukrito ir susilaužė dešinės rankos riešą bei dešinės kojos kelio meniską. Trūkstant vietos, nuo 2012-02-09 18 val. iki 2012-02-10 18.30 val. ir 2013-11-15 17 val. iki 2013-11-16 17 val. pareiškėjas buvo uždarytas į karcerį, nors nusižengimo nebuvo padaręs. Karceryje nebuvo rozečių, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis savo elektros prietaisais. Nuo 2011-12-16 18 val. iki 2013-12-19 10 val. ir nuo 2013-04-19 18 val. iki 2013-04-22 16 val. pareiškėjas buvo patalpintas į karantino kameras Nr. 110 ir 123, kuriose negaudavo nepilnamečiams priklausančio maisto davinio, jose nebuvo stalo, taburečių, veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų patyrė didžiulę psichologinę, fizinę bei moralinę žalą, diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo anksčiau nesikreipė, nes laukė galutinio nuosprendžio baudžiamojoje byloje ir tuo metu buvo periodiškai konvojuojamas į Lukiškių TI-K.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 81-90) prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-12-07 iki 2014-06-25, tačiau per šį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje ne visada neatitiko nustatytus reikalavimus, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus Lukiškių TI-K užtikrina UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas yra atskirtas 1,5 m sienele, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Atsiliepime pažymima, kad užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį miegamąją vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, Lukiškių TI-K turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Pasivaikščiojimų kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada barstomi. Valymo darbus atlieka kiemsargis ir dalis nuteistųjų. Lukiškių TI-K maitinimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2010-12-07–2014-04-24 laikotarpiu.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-02-26 (t. 1, b. l. 16), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo laikotarpiu nuo 2010-12-07 iki 2012-02-25 laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 34).
Pareiškėjas teigė, kad į teismą dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nesikreipė, nes iki galutinio nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo būdavo dažnai konvojuojamas į Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nelaikytina objektyvia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Pareiškėjas nurodo, kad dėl itin blogų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, jog tuo yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau delsė įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškinio senaties termino pabaigos jis negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises dėl objektyvių priežasčių, teismas ex officio tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2010-12-07 iki 2012-02-25 taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Suėmimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2012-02-26–2014-04-24 laikotarpį.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (t. 1, b. l. 34-42, 43-48) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas 2012-02-26–2014-04-24 laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 201, 205, 204, 202, 206, 123, 203, 211, 124, 215, 112A, 273, 120, 371, 112B. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2012-02-29 vakare, 2012-03-01 vakare, 2012-03-02–2012-03-04, 2014-03-16–2014-03-18, 2014-03-20 ir 2014-06-22–2014-06-23 laikotarpiu (t. 1, b. l. 36-37). Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 7 paras ir 2 kartus dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010). HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Vertindamas pareiškėjo nurodytus apgyvendinimo Lukiškių TI-K kamerose sąlygų pažeidimus, teismas atsižvelgia į Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotus duomenis, apytiksliai atitinkančius pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose kamerose būdavo šalta ir labai drėgna. Pagal HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35–65 proc., oro temperatūra – 18–28 °C, santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laiku turi būti 35–65 proc., oro temperatūra – 18–22 °C.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimo metu nustatė, kad santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitinka HN 76:2010 26 punkto reikalavimus kamerose Nr. 123, 371 ir 273 (t. 1, b. l. 75-78, 79-81, 106-108, 111-113, 114-116). Teismas neturi duomenų apie kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K buvusią santykinę oro drėgmę ir oro temperatūrą. Pareiškėjas teigė, kad oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės sąlygos buvo netinkamos nepilnamečių kamerose, tačiau toks nusiskundimas laikytinas pernelyg abstrakčiu. Pareiškėjas nenurodė teismui, kuo remiantis teigė egzistuojant HN 76:2010 26 punkto pažeidimą, nenurodė konkrečių kamerų numerių ir laikotarpių, kuomet oro temperatūra būdavo per žema, o santykinė oro drėgmė viršijo leistiną normą. Pareiškėjui skunde šių nusiskundimų tinkamai nekonkretizavus, teismas remiasi byloje nustatytais faktais, kurie nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 26 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose langai būdavo išdaužyti. Vadovaujantis HN 76:2010 22 punktu, Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų duomenis (t. 1, b. l. 55-134), nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas panašiu tikrinimui laikotarpiu, būtų išdaužyti langai. Pareiškėjas nenurodė kamerų numerių ir laikotarpių, todėl jo argumentas, jog visose nepilnamečių kamerose buvo išdaužyti langai, laikytinas abstrakčiu ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, sienos buvo apipelijusios. Ant kamerų sienų ir lubų neturi būti pelėsių (HN 76:2010 56 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas). HN 76:2010 nėra reglamentuotas remonto atlikimo dažnis, tačiau laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiškėjo tikrintose kamerose laikymo laikotarpį, metu sienų ir lubų pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 371 ir 273 (t. 1, b. l. 106-108, 111-113). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių paprastojo remonto poreikio konstatavimo pažeidimus kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tačiau pareiškėjas šių nusiskundimų nedetalizavo, nenurodė kuriose konkrečiai kamerose buvo būtinas paprastasis remontas, todėl pagal byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose HN 76:2010 56 ir 62 punktų reikalavimų.
Skunde teigiama, kad kamerose būdavo kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Byloje esančioje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-14 pažymoje Nr. 24-2373 nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra naikinamos pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai (t. 1, b. l. 54). Tai patvirtina atsakovo atstovo su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbais paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) sudarytos paslaugų teikimo sutartys, galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2015-01-02 (t. 1, b. l. 137-148), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-04 patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad Lukiškių TI-K atliekami dezinsekcijos darbai ir jie yra registruojami (b. l. 106-108). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjo argumentas, kad Lukiškių TI-K sudarytos kenkėjų prevencijos darbų sutartys patvirtina pačių kenkėjų egzistavimo faktą ir tai, kad jis niekada nematė, kaip atliekami šie darbai, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog Lukiškių TI-K užtikrina kenkėjų profilaktiką. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
Pareiškėjas teigia, kad atvykęs į Lukiškių TI-K dažnai negaudavo rankšluosčio, paklodės, užvalkalo pagalvei ir antklodei. Išduodami rankšluosčiai būdavo nešvarūs, čiužiniai ir antklodės nevalyti, patalynė suplyšusi, pagalvės nekokybiškos. HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 76:2010 66 punktas). Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems asmenims metams laiko yra išduodami du rankšluosčiai, du užvalkalai pagalvei ir 4 paklodės, vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-14 pažymoje Nr. 24-2373 ir 2015-04-28 pažymoje Nr. 24-2607 nurodyta, kad pareiškėjui patalynės komplektas buvo išduodamas vadovaujantis Aprūpinimo normose nurodytais dydžiais. Lukiškių TI-K patalynė ir minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas. Vadovaujantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistieji gauna išskalbtą patalynę. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Valdiška patalynė kartą per savaitę skalbiama nemokamai, ne rečiau kaip kartą per savaitę Lukiškių TI-K suimtieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius (t. 1, b. l. 54, t. 2, b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymose pateiktais duomenimis, tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, kuriomis dienomis rankšluosčiai ir patalynės komplektas jam nebuvo išduotas, nenurodė, kad dėl neišduoto inventoriaus ar jo nekokybiškumo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo išduodamas pilnas patalynės komplektas ar rankšluosčiai, o išduotas minkštasis inventorius būdavo nedezinfekuotas ar suplyšęs.
Skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K į kameras buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Vadovaujantis HN 76:2010 21 punkto nuostata, kalėjimo ir tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtame sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra reglamentuotas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos neužtikrinus karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras.
Pareiškėjas nurodo, kad į gyvenamąsias kameras nebuvo išduodamos valymo priemonės. HN 76:2010 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Lukiškių TI-K nurodė, kad į kameras yra išduodamas švaros palaikymui reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna ir dezinfekuoja naudodamas išduotus valiklius (t. 1, b. l. 40). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Tuo tarpu pareiškėjo nusiskundimas dėl valymo inventoriaus kamerose nebuvimo yra abstraktus ir nepakankamai argumentuotas. Pareiškėjas nenurodė nei konkrečių priemonių, kurios jam nebuvo išduotos, nei kamerų, kuriose trūko valymo inventoriaus ar valymo priemonių, nei kad kreipėsi į administraciją dėl šių priemonių išdavimo ir jos nebuvo išduotos. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai nešvarūs ir žiemą nebarstomi, dėl to pareiškėjas 2012-01-13 paslydo ir susilaužė dešinės rankos riešą ir dešinės kojos kelio meniską. Pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pasivaikščiojimo kiemai periodiškai turi būti valomi, jeigu dulka – laistomi (HN 76:2010 18.4 punktas). Atsiliepime į skundą nurodyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai nuolat valomi ir barstomi. Pasivaikščiojimų kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis ir dalis nuteistųjų (t. 1, b. l. 40). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, tuo tarpu pareiškėjo teiginiai apie 2012-01-13 susižalojimą slidžiame pasivaikščiojimų kiemelyje neatitinka jo medicininėje kortelėje esančių įrašų – tokio įrašo nėra. Medicininėje kortelėje nurodyta, kad 2012-02-13 pareiškėjui nustatytas dešinės kojos kelio patinimas, pareiškėjas skundėsi dešinės rankos skausmu, tačiau patikrinimo metu pareiškėjas teigė susižalojęs sportuodamas. Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka, ar jie nebūdavo valomi.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K trūkstant gyvenamųjų kamerų, nuo 2011-12-16 18 val. iki 2013-12-19 10 val. ir nuo 2013-04-19 18 val. iki 2013-04-22 16 val. buvo patalpintas į karantino kameras Nr. 110 ir 123, kuriose negaudavo nepilnamečiams priklausančio maisto davinio. Kaip matyti iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų, pareiškėjas kameroje Nr. 110 buvo laikomas nuo 2011-12-16 iki 2011-12-18 imtinai, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas suklydo nurodydamas laikymo kameroje Nr. 110 laikotarpį. Kadangi pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už šį laikotarpį, teismas vertina pareiškėjo argumentus, susijusius tik su jo laikymu karantino kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2013-04-19–2013-04-21 laikotarpiu (t. 1, b. l. 37).
Pareiškėjas yra gimęs 1995-08-30, todėl 2013-04-19–2013-04-21 laikotarpiu buvo nepilnametis. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomism nepilnamečiai, laikomi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, per parą su mastu turi gauti 3023 kcal. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir Lukiškių Ūkio skyriaus 2015-04-28 pažymoje Nr. 24-2607 nurodė, kad Lukiškių TI-K maitinimas vykdomas vadovaujantis šiomis normomis bei teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius Lukiškių TI-K rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. A. A. jam priklausantį, nepilnamečiams skirtą maisto davinį gaudavo visada (t. 1, b. l. 41, t. 2, b. l. 13-14). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais argumentais, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis nustatė, jog karantino kameroje Nr. 123 buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė nustatytas maitinimo normas ir kokia apimtimi, todėl pareiškėjo nusiskundimas dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo 2013-04-19–2013-04-21 atmestinas kaip nepagrįstas ir pernelyg abstraktus.
Pareiškėjas teigia, kad karantino kameroje Nr. 123 nebuvo stalo, taburečių, veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės. HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų karantino (izoliavimo) patalpų sanitariniame mazge, be kita ko, turi būti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje, be kita ko, turi būti stalas ir taburetės (suoliukai). Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas teigė, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra stalai ir taburetės (suoliukai), tačiau dėl vietos trūkumo, kamerose ne visada įmanoma įrengti pakankamai baldų (t. 1, b. l. 40). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-14 pažymoje Nr. 24-2373 nurodyta, jog kameroje Nr. 123 yra 1 stalas ir 2 kėdutės, tačiau nenurodyta, jog šioje kameroje buvo veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (t. 1, b. l. 54). Pareiškėjas kameroje Nr. 123 buvo apgyvendintas vienas (t. 1, b. l. 37), todėl darytina išvada, kad jam buvo užtikrintas stalas ir pakankamas sėdimų vietų skaičius ir teismas neturi pagrindo konstatuoti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkto pažeidimo fakto. Kita vertus, kameroje Nr. 123 neįrengus veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlė), konstatuotinas HN 76:2010 21 punkto pažeidimo faktas.
Pareiškėjas teigia, kad 1 kv. m. ploto laikino sulaikymo patalpose asmens ir daiktų patikrinimo turėdavo laukti 3-6 valandas kartu su 2-4 asmenimis. Šios kameros buvo labai purvinos ir prirūkytos. Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkančio ploto normos laikino sulaikymo patalpose nėra nustatytos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto šiuo klausimu. HN 76:2010 atskirai nėra įtvirtinti laikino sulaikymo patalpų įrengimo ir sveikatos saugai keliami reikalavimai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad HN 76:2010 yra taikoma laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms (2 punktas), kuriose, kaip minėta, laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas), darytina išvada, kad visose Lukiškių TI-K patalpose esančios sąlygos turi atitikti HN 76:2010 nustatytus reikalavimus.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pareiškėjui pakanka aiškiai nurodyti teigiamo pažeidimo buvimo faktą, tačiau atsižvelgiant į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Šiuo atveju pareiškėjas pakankamai aiškiai apibūdino HN 76:2010 pažeidimus Lukiškių TI-K laikino sulaikymo patalpose, tuo tarpu atsakovo atstovas neįvykdė 2015-04-07 teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie šių patalpų įrengimą, nepaneigė skunde nurodytų pažeidimų fakto egzistavimo šiose patalpose. HN 76:2010 54 punkte nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog laikino sulaikymo kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu nebuvo užtikrintas švaros palaikymas ir kad šiose patalpose nebuvo rūkoma, yra pagrindas konstatuoti HN 76:2010 14 ir 54 punktų bei Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir dušo patalpose vamzdynai buvo surūdiję, čiaupai sugedę, kriauklės kiauros, unitazai nepritvirtinti prie grindų. HN 76:2010 39.1 punkte nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Pareiškėjas nenurodė konkretaus laikotarpio ir kamerų, kuriose buvo jo nurodyti HN 76:2010 39.1 punkto pažeidimai, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų įrengimu ir stoviu laikytini abstrakčiais ir nepagrįstai, todėl atmestini. Kita vertus, pareiškėjo nusiskundimas, jog dušų patalpų vamzdynai surūdiję, yra pakankamai konkretus ir aiškus. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą šių aplinkybių nepaneigė, jokių priešingus faktus patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, dušų patalpose neužtikrinęs lengvai valomų paviršių, pažeidė HN 76:2010 39.1 punkto reikalavimus.
Skunde nurodoma, kad nuo 2012-02-09 18 val. iki 2012-02-10 18.30 val. ir nuo 2013-11-15 17 val. iki 2013-11-16 17 val. pareiškėjas buvo uždarytas į drausmės izoliatorių, nes gyvenamosiose kamerose nebuvo vietos. Drausmės izoliatoriuje nebuvo rozečių, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis savo elektros prietaisais. Teismas nevertina 2012-02-09–2012-02-10 laikotarpiu pareiškėjo uždarymo į drausmės izoliatorių aplinkybių, kadangi pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės atlyginimo priteisimo už šį laikotarpį. Kaip matyti iš atsiliepime į skundą nurodytos informacijos, pareiškėjas 2013-11-15 buvo laikomas kameroje Nr. 211 (t. 1, b. l. 37). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-28 pažymoje Nr. 24-2607 nurodyta, kad kamera Nr. 211 yra drausmės izoliatoriaus kamera. Elektros rozetės pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 15 punktą tokio pobūdžio kameroje nėra numatytos (t. 2, b. l. 13-14). Šie duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, jog 2013-11-15 jis buvo uždarytas į drausmės izoliatoriaus kamerą, kurioje negalėjo naudotis elektros prietaisais.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytų Lukiškių TI-K pažeidimų egzistavimo faktą. Dalis atliktų patikrinimų laikotarpių nesutampa su pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpiu, todėl šie aktai negali patvirtinti, jog visi juose nustatyti pažeidimai egzistavo ir konkrečiose kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas.
Skunde teigiama, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulę psichologinę, fizinę bei moralinę žalą, diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nežymūs gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sąlyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl nustatyti suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai jam galėjo turėti didesnį poveikį ir stipriau įtakoti jo išgyvenimus, sudaryti didesnius nepatogumus ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą yra pagrindas įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad laikotarpis, kuomet pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, nebuvo ilgas, o kiti byloje nustatyti HN 76:2010 pažeidimai pagal savo pobūdį nelaikytini itin žymiais ir intensyviais. Iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų apie pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K laikotarpius matyti, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas 8 kartus, tačiau, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, tai trukdavo tik keletą valandų, su gana didelėmis pertraukomis, t. y., šis pažeidimas nebuvo nuolatinio pobūdžio. Pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, skunde jis nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl gyvenimo sąlygų pažeidimų kreipėsi skundais į Lukiškių TI-K administraciją, tokių duomenų nepateikė ir atsakovo atstovas. Tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 8 mėnesiams nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K (2015-02-26 spaudas ant voko, t. 1, b. l. 16), leidžia daryti išvadą, kad nustatyti suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai jam nebuvo itin reikšmingi. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti, tačiau juose nėra užfiksuota, kad suėmimo vykdymo metu jo sveikatos būklė dėl nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų negrįžtamai ar esmingai pablogėjo. Priešingai, medicininės kortelės įrašai patvirtina, kad esant poreikiui, pareiškėjui buvo užtikrinama sveikatos priežiūra (t. 1, b. l. 161-200, t. 2, b. l. 1-2). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras (t. 1, b. l. 39). Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (t. 1, b. l. 55-57, 69-71, 84-85, 121-123, 127-131).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 50 EUR sumos priteisimas. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką 2014-10-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1884/2014, kurioje nustačius, kad pareiškėjui 7 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir dalis suėmimo vykdymo sąlygų neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo priteista 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.