Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi nuteistas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinės jos pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti asmens kratos metu iš R. O. paimtus 150 Eur.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir I. L., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. O. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai platinti narkotines medžiagas, iki 2024 m. kovo 15 d., automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, neteisėtai laikė penkis plastikinius maišelius su nemažiau kaip apie 23,521 g. narkotinių medžiagų- kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 16,0 proc. iki 17,7 proc., kurių dalį neteisėtai išplatino, tai yra: 2024 m. kovo 15 d. apie 18.15 val., „P.“ parke prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) tris plastikinius maišelius su 13,888 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,0 proc., už 150 Eur pardavė I. L., o likusį neteisėtai laikomą kiekį – du plastikinius maišelius su 9,633 g. narkotinėmis medžiagomis- kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kuriuose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,7 proc., 2024 m. kovo 15 d., laikotarpyje nuo 19.40 val. iki 19.55 val., atliktos kratos automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Marijampolės apylinkės teismas skirdamas R. O. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad R. O. ankščiau jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą paskiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, tačiau paskirta švelnesnė bausmė jo elgesio neįtakojo ir, praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui, jis įvykdė naują analogišką nusikalstamą veiką, dėl ko teismas sprendė, jog nuteistajam turi būti skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos išimtinėmis ir suteikiančioms pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nuteistojo R. O. gynėjo advokato R. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

8. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Parenkant bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir į tai, kad ankščiau baustas administracine tvarka. Marijampolės apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad nors apeliantas ankščiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kurioje parenkant bausmę buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau nuteistasis vėl įvykdydamas tame pačiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nepateisino apylinkės teismo ankščiau jam rodyto pasitikėjimo. Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ankstesnis BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymas neužkerta kelio iš naujo spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, kad švelnesnė bausmė neatgrasė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos įvykdymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo R. O. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti apeliantui švelnesnę bausmę. Sutiktina su Marijampolės apylinkės teismo argumentais, kad turimos priklausomybės gydymasis ir pagalba rūpinantis sunkiai sergančiu artimu giminaičiu (močiute) nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nurodytos aplinkybės (priklausomybės gydymas ir pagalba rūpinantis giminaičiu) savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kadangi baudžiamoje byloje surinkta su kriminaline žvalgyba susijusi medžiaga patvirtina, jog R. O. turėjo išankstinį tikslą platinti narkotines medžiagas, dėl ko skundo argumentai, kad nuteistasis narkotines medžiagas pardavė I. L. įkalbėtas, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog R. O. atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir būtent šiuo pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau R. O. per ganėtinai trumpą laiką nuo ankstesnio nuosprendžio paskelbimo (nepraėjo dvi savaitės) įvykdžius naują tame pačiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, sprendė, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra susiformavęs, narkotinių medžiagų platinimas tapo jo pragyvenimo šaltiniu ir švelnesnės bausmės nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia už šią veiką numatyta bausmė.

10. Taip pat atkreiptinas skundo autoriaus dėmesys, jog bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmės rūšis, todėl negali būti taikomas kaip alternatyva sankcijoje numatytai bausmei, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

11. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. O. gynėjo advokato R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.