- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-659-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04208-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB V. K., V. K.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- D. A. Kolegija
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo - D. A.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 15 929,10 Eur skolos, 7964,55 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 15 929,10 Eur (55 000 Lt). Ieškovas 14 481 Eur (50 000 Lt) pervedė į sutartyje atsakovo nurodytą banko sąskaitą, o 1448,10 Eur (5000 Lt) davė grynaisiais. Paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. spalio 15 d. Negrąžinęs paskolos laiku, atsakovas įsipareigojo mokėti 1 proc. palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną. Sudarant sutartį dalyvavo A. P., jis taip pat pasirašė paskolos sutartį. Ieškovas nurodė, kad sutinka sumažinti palūkanų dydį nuo 1 proc. už kiekvieną dieną iki 10 proc. metinio dydžio ir reikalauja jų už 5 metų laikotarpį, iš viso - 7964,55 Eur (15 929,10 Eur x 0,1 x 5 m = 7964,55 Eur). Ieškovo ir trečiojo asmens 2010 metų paskolos sutartis - tai ne reikalavimo perleidimo sutartis, bet kita paskolos sutartis, sudaryta su kitu asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo atmesti ieškinį, nes jis nepagrįstas. Atsakovas teigia, kad grąžino ieškovui paskolą, nes nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. mokėjo ieškovui po 1000 Lt grynaisiais. Atsakovas tvirtina, kad iš viso ieškovui yra sumokėjęs 67 000 Lt.
Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis ir atsakovas kartu plėtojo nekilnojamojo turto projektus - trečiojo asmens įmonė vykdė statybos darbus, o atsakovas buvo atsakingas už finansus. Trečiasis asmuo nurodė, kad pinigai, kuriuos atsakovas pasiskolino iš ieškovo, panaudoti trečiojo asmens statybų įmonės veiklai. Atsakovas 2008 metų rudenį negalėjo grąžinti paskolos ieškovui, todėl ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo sutarė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ieškovui grąžins kas mėnesį po 1000 Lt. Trečiasis asmuo nurodė, kad iki tol, ieškovui buvo sumokėjęs keletą tūkstančių litų ir grąžinęs dalį paskolos už atsakovą. Garantuodamas, kad atsakovas grąžins ieškovui skolą, 2010 m. vasario mėn. trečiasis asmuo pasirašė ieškovui raštelį, jog skolingas 50 000 Lt, nors ieškovas neskolino jokių pinigų trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovui 50 000 Lt grąžinti pinigais arba statybos darbais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo R. J. 14 481 Eur skolos, 7240,50 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2015 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško [vykdymo, 761,47 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 55 000 Lt (įsipareigojo 50 000 Lt pervesti į atsakovo banko sąskaitą, o 5000 Lt davė grynaisiais), o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008 m. spalio 15 d.. Ieškovas pasirašė prie žodžių „pinigus daviau", atsakovas - prie žodžių „pinigus gavau". Sutartis pasirašyta dalyvaujant A. P.. Už pavėlavimą grąžinti paskolą, atsakovas įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 50 000 Lt, o atsakovas pinigus į savo sąskaitą gavo 2008 m. rugsėjo 11 d.. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2011 m. vasario 18 d. sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovas paskolino trečiajam asmeniui 50 000 Lt darbams, suplanuotiems Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikti. Nurodytoje sutartyje įrašyta, kad jeigu dėl kažkokių priežasčių darbai nebus įvykdyti ar pradėti, pinigai turi būti grąžinti 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovas pasirašė prie žodžių „pinigus daviau". Trečiasis asmuo pasirašė prie savo vardo ir pavardės. Taip pat nurodytoje sutartyje kaip laiduotojas pasirašė atsakovas, o A. P. pasirašė, kad dalyvavo susitarimo pasirašymo metu.
Teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad grąžino paskolą ieškovui, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui paskolą (CK 6.873 straipsnis).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo paaiškino, kad negavo iš ieškovo 50 000 Lt pagal 2011 m. vasario 18 d. susitarimą. Nurodytame susitarime prie ieškovo vardo, pavardės ir parašo įrašyti žodžiai „pinigus daviau". Prie trečiojo asmens vardo, pavardės ir parašo nėra žodžių „pinigus gavau". Ieškovo praktikoje teikiant paskolas, paskolos sutartyse kredito gavėjai, įrašydami žodžius „pinigus gavau" ir prie jų pasirašydami, patvirtindavo pinigų gavimo faktą. Ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto. Teismo vertinimu minėtas susitarimas yra trečiojo asmens ir kreditoriaus (ieškovo) sutartis dėl skolos perkėlimo, kuria trečiasis asmuo sutiko perimti skolininko teises ir pareigas pagal ieškovo bei atsakovo 2008 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį (CK 6.115 straipsnis). Šią išvadą teismas grindė ir tuo, kad dokumentas pavadintas „susitarimu", o kitos paskolos sutartys, kuriomis ieškovas skolino pinigus pavadintos „paskolos sutartimis".
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, t. y. laiduotojui pagal 2011 m. vasario 18 d. susitarimą dėl skolos perkėlimo. 2011 m. vasario 18 d. susitarimas buvo ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens derybų dėl atsakovo 2008 metais gautos ir ieškovui negrąžintos 55 000 Lt paskolos grąžinimo. Dėl šios priežasties spręstina, kad, pasirašydami nurodytą susitarimą, ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo užfiksavo taip pat ir pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį negrąžintos paskolos likutį - kuris susitarimo sudarymo ir skolos perkėlimo momentu buvo 50 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-02-18 susitarimas yra paskolos raštelis, patvirtinantis, kad D. A. pasiskolino 50 000 Lt. Šis paskolos raštelis yra nesusijęs su byla. Atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo bei atsiliepime į ieškinį jis neužsiminė apie skolos perkėlimą kitam asmeniui, bet įrodinėjo, kad skolą grąžino. Jei 2011-02-18 susitarimas buvo dėl atsakovo skolos perkėlimo trečiajam asmeniui, tai neaišku kokiu pagrindu atsakovas vykdė skolos grąžinimą iki 2014 m. spalio mėn. Apie trečiąjį asmenį atsakovas užsiminė tik kaip apie liudytoją, galintį patvirtinti skolos grąžinimo faktą. Trečiasis asmuo niekada neteigė, kad iš atsakovo perėmė pareigą įvykdyti prievolę pagal 2008-09-10 paskolos sutartį. Liudydamas teisme užsiminė, kad vykdydami bendrą veiklą ieškovas ir D. A. skolinosi lėšas ir kad D. A. iš šios bendros veiklos yra likę daug neįvykdytų prievolių bankams, todėl atsakovo skolos jis nepriėmė. 2015-08-28 atsiliepime į ieškinį D. A. jau patrauktas trečiuoju asmeniu ir įvardintas garantu. Dėl to D. A. pozicija taip pat nėra nuosekli. Susitarimo tekstas taip pat neįrodo skolos perkėlimo fakto. Priešingai nei atsakovo, ieškovo pozicija visada buvo nuosekli.
Atsakovas neįrodė, kad grąžino skolą, 2011-02-18 susitarime negali būti užfiksuotas skolos likutis. Būtent nuo 15 929,10 Eur turi būti skaičiuojamos palūkanos.
Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (300 Eur už ieškinio parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teisme. Ši suma nėra per didelė, todėl neturi būti mažinama. Taip pat turi būtu iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir priteistos apelianto patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negalioj imo pagrindų nenustatyta.
Tarp šalių liko ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktinę aplinkybę dėl atsakovo skolos dydžio ir 2011-02-18 susitarimo vertinimo.
Pirmosios instancijos teismas vertino minėtą susitarimą kaip trečiojo asmens ir ieškovo sutartį dėl skolos perkėlimo, kuria trečiasis asmuo sutiko perimti skolininko teises ir pareigas pagal ieškovo bei atsakovo 2008 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį. Taip pat teismas vertino, kad pasirašydami nurodytą susitarimą, ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo užfiksavo pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį negrąžintos paskolos likutį, t.y. 50 000 Lt, o ne 55 000 Lt, kuriuos atsakovas gavo kaip paskolą pagal 2008-09-10 paskolos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje 2011-02-18 susitarimo teisinis vertinimas esminės reikšmės neturi, nes, net ir pripažinus šį susitarimą 50 000 Lt dydžio skolos perkėlimu, neginčijama atsakovo prievolė grąžinti visą gautą paskolą pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, t.y. 55 000 Lt. Įrodymų, patvirtinančių, kad susitarime šalys išreiškė valią sumažinti 2008 metais gautą ir ieškovui negrąžintą 55 000 Lt paskolos dydį, byloje nėra, tuo labiau, kad įstatymai nedraudžia šalims susitarti ir dėl dalies skolos perkėlimo. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad grąžino paskolą ieškovui, nes tokių įrodymų byloje nėra. Minėtame susitarime šalys taip pat neaptarė ir nesusitarė, kad dalis paskolos yra grąžinta, kas būtų logiška, jei tuo klausimu vyktų šalių derybos.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad 2011-02-18 susitarimo turinys neįrodo, kad šalys buvo susitarusios dėl negrąžintos paskolos likučio.
Kadangi 2011-02-18 susitarimas sudarytas tarp ieškovo ir trečiojo asmens ir šis susitarimas nepaneigia atsakovo prievolės grąžinti visą gautą paskolą, tuo labiau, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, taip pat šis susitarimas neįrodo 50 000 Lt skolos dydžio, be to, ieškinio reikalavimas nėra grindžiamas šiuo susitarimo pagrindu neva perduota pinigų suma, darytina išvada, kad šis susitarimas neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo motyvai dėl šio susitarimo teisinio įvertinimo pripažįstami pertekliniais ir šalinami.
Esant minėtoms aplinkybėms, pritartina apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos iš dalies netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko nepagrįstai sumažino prašomą priteisti atsakovo gautos paskolos sumą, nesant įrodymų apie šios paskolos grąžinimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 15 929,10 Eur skolos, 7964,55 Eur palūkanų (15 929,10 Eurx0,lx5 m.), 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (23893,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai pagrindė, kad jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t.y. 500 Eur atstovavimo išlaidos, ne tik neviršija, bet ir yra žymiai mažesnės nei rekomenduojamas maksimalus advokato užmokesčio dydis. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą jokių argumentų, paneigiančių apelianto paskaičiavimus, nepateikė. Dėl to bei atsižvelgus į apelianto nurodytus argumentus pritartina apelianto pozicijai, kad šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, patenkinus ieškinį visiškai, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir iš apelianto ieškovo naudai priteistina 1037,61 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. 537,61 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo apelianto naudai priteistina 553,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. 53,37 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
priteisti ieškovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 929,10 Eur skolos, 7964,55 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (23893,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1037,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 553,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.