Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-04 · Byla Nr. 2KT-11/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2KT-11/2011
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-02110-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Suinteresuotas asmuo
S. B.
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2KT-11/2011
Teismo proceso Nr. 2-41-3-02110-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 94.4;98.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių rajono apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens S. B. nušalinimo pareiškimu Šiaulių rajono apylinkės teismui (visiems teisėjams), -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo M. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities VMI, D. Č., S. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo S. B. pareiškimu pareiškė nušalinimą visam Šiaulių rajono apylinkės teismui, nurodydamas, jog nepasitiki teismu. Šį nušalinimo pareiškimą suinteresuotas asmuo grindžia tuo faktu, kad bylą nagrinėjantis teisėjas Juozas Lisas sprendė proceso atnaujinimo klausimą byloje tarp tų pačių šalių dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir dvi jo priimtos nutartys toje byloje buvo Šiaulių apygardos teismo panaikintos, todėl jis nebegali užtikrinti nešališko proceso. Be to, visi Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjai jau yra nagrinėję tarp tų pačių šalių civilines bylas ir nuo analogiškos bylos nagrinėjimo visas Šiaulių rajono apylinkės teismas buvo nusišalinęs, o Šiaulių apygardos teismas nusišalinimą patvirtino ir išsiuntė bylą į Kelmės rajono apylinkės teismą. Mano, kad teismas bus šališkas jo atžvilgiu, todėl prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo visą Šiaulių rajono apylinkės teismą.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pozicija dėl pareikšto nušalinimo

2011 m. balandžio 22 d. lydraštyje apylinkės teismo pirmininkė perduodama bylą Šiaulių apygardos teismui spręsti pareikšto visiems Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjams nušalinimo klausimą savo pozicijos dėl pareikšto nušalinimo nenurodė, pareiškė prašymą spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nušalinimas pareiškiamas visiems teisėjams (lot. in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Kadangi suinteresuotas asmuo S. B. pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visiems Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjams, šis nušalinimo pareiškimas sprendžiamas aukštesnės pakopos teisme – šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).

Nušalinimo teisės aiškinimo ir taikymo aspektai

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, įtvirtinta Konstitucijos 109 straipsnyje, bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Taigi bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais teisėjas (teismas) gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t. y. subjektyviam nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kuriam pagal kompetenciją priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (teisėjo ar teismo) šališkumo nagrinėjant konkrečią bylą. Tokie pat reikalavimai taikytini ir teisėjui pačiam priimant sprendimą nusišalinti. Bet koks pareiškimas dėl nušalinimo ar sprendimas nusišalinti turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Negalima piktnaudžiauti procesu ir reikšti nušalinimo siekiant kitokių nei įstatyme numatytų tikslų (pvz., bylos vilkinimo, spaudimo teismui ir pan.)

Kartu primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teismo) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 64-66 straipsnių prasmę teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios, be subjektyvumo faktoriaus turi ir objektyvųjį, t .y. objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pareiškusi nušalinimą teismui ar teisėjui turi įrodyti tokias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Šiame kontekste dar kartą primintina, kad kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Ir esminė aplinkybė, svarbi ir reikšminga šiam konkrečiam atvejui – tai, kad nušalinimo klausimas kiekvienu atveju ir kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo išspręstas anksčiau ar kitoje byloje.

Vertinant S. B. pareiškimą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo akivaizdu, kad pareiškimas yra grindžiamas subjektyvia suinteresuoto asmens pozicija, kuri grindžiama kitų su suinteresuotu asmeniu ir pareiškėju susijusių bylų nagrinėjimu šiame teisme, priimtais procesiniais sprendimais ir pan. Tačiau ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo subjektyviai nepasitiki Šiaulių rajono apylinkės teismu ar kad šio teismo teisėjai yra nagrinėję kitas bylas, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir pareiškėju ir priėmęs jose suinteresuotam asmeniui nenaudingus procesinius sprendimus, kurie buvo panaikinti aukštesnės instancijos teismo negali būti pagrindu nušalinti teisėją ar visą teismą nuo konkrečios bylos nagrinėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumą. O ta aplinkybė, kad kitoje ar kitose bylose šio teismo teisėjai yra priėmę nenaudingus suinteresuotam asmeniui ar kitai šaliai procesinius sprendimus, neduoda pagrindo a priori (lot. iš anksto) laikyti nušalinimo pareiškimą pagrįstu ir jį tenkinti šiuo konkrečiu atveju.

Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti suinteresuoto asmens S. B. nušalinimo Šiaulių rajono apylinkės teismo visiems teisėjams nėra. O nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Kartu, išsprendęs klausimą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo (visų teisėjų) nenušalinimo, aukštesnės instancijos teismas grįžta prie šioje nutartyje suformuluotos nuostatos, kad išimtinais atvejais, netgi nenušalinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali būti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sąlygoja tarsi užprogramuotą konfliktinę situaciją, galinčią lemti nepasitikėjimą teismų sistema. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, jog bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir tikslu išvengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nušalinti Šiaulių rajono apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais ar tais pačiais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias nepagrįstas spekuliacijas dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės, kartu ir suinteresuoto asmens pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenušalinant Šiaulių rajono apylinkės teismo nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – šiuo atveju – Pakruojo rajono apylinkės teismui, kad byla būtų išnagrinėta esant visiškam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, 35 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti suinteresuoto asmens S. B. nušalinimo pareiškimo Šiaulių rajono apylinkės teismui (visiems šio teismo teisėjams) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylą perduoti nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas KursevičiusNuorašas tikrasCivilinių bylų skyriaus primininkasVytautas Kursevičius