Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo G. R. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys G. R., T. R., AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė: nutraukti santuoką tarp jos, R. R. ir atsakovo G. R., sudarytą 1992-07-10 Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę „ R.“ ; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų T. R., gim. 1994 m. rugpjūčio 23 d. ir G. R., gim. 1996 m. balandžio 24 d. gyvenamąją vietą kartu su jų motina R. R., nepilnamečio T. R. išlaikymui iki jo pilnametystės priteisti iš atsakovo G. R. 11000 Lt vienkartinę išmoką, nepilnametės G. R. išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti iš atsakovo G. R. 15000 lt. vienkartinę išmoką; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: pripažinti R. R. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini), 40000 Lt piniginį įnašą R. R. ir A. K. TŪB „(duomenys neskelbtini) ", paskirti 2/3 dalis prievolės AB SEB bankui pagal 2008 04 09 kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) , t.y. 110171,78 Lt; pripažinti G. R. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą - G. R. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančias pinigines lėšas 4894,89 Lt, paskirti 1/3 dalį prievolės AB SEB bankui pagal 2008 04 09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , 55085.89 Lt, sumažinti atsakovui G. R. tenkančio santuokinio turto dalį 20000 Lt dėl šeimos lėšų panaudojimo savo asmeniniams tikslams, tuo sumažinant turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertę; priteisti iš R. R. atsakovui G. R. 61403,40 Lt piniginę kompensaciją už R. R. teksiančią didesnę turto dalį išmokant ją periodinėmis išmokomis kas mėnesį lygiomis dalimis per 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad AB SEB banko 2008 04 09 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 71161-96 suteiktas 199936,42 Lt (57905,59 EUR) kreditas po santuokos nutraukimo lieka išmokėti solidariai G. R. ir R. R.; priteisti iš atsakovo G. R. ieškovei R. R. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priešieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant jų santykiuose lojalumo, pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, kaip ligos atveju, taip ir kitų šeimoje kylančių klausimų sprendime. Sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti dėl atsakovo neištikimybės, kadangi šios nuotraukos buvo padarytos pagal ieškovės nurodymus, be to, negalima teigti, kad jose nufotografuotas būtent atsakovas, taip pat liudytojų paaiškinimai dėl atsakovo neištikimybės yra nekonkretūs. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra nedarbingas 40 proc, kad atsakovui buvo atlikta sąnario keitimo operacija, todėl akivaizdu, kad atsakovo elgesį galėjo įtakoti jo sveikatos būklė, t.y. nenoras bendrauti šeimoje, kurioje jo liga ignoruojama, noras būti ramioje aplinkoje, kad nekiltų konfliktų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas žiauriai elgėsi su savo nepilnamečiais vaikais, nes Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu nutraukta administracinė byla jo atžvilgiu pagal LR ATPK 183 str. 1 d, darbovietėje charakterizuojamas atsakovas teigiamai, kaip žinantis savo darbą pedagogas, draugiškas kolega. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė yra 184000 Lt, automobilis FORD FOCUS , v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 30000 Lt, R. R. piniginis įnašas į TŪB“ (duomenys neskelbtini) “ 40000 Lt, 4894,89 Lt pinigų likutis AB SEB Banke yra įsigyti santuokos metu ir bylos nagrinėjimo metu sudaro sutuoktinių turtą, iš kurio vertės minusuojamas neišmokėtas kreditas AB SEB bankui, kuris pagal kreditavimo sutartį sudarė 58068,64 EUR ir negrąžinto kredito suma 2011-02-10 sudarė 47861,93 EUR, kadangi prievolė yra solidari, todėl dalintina gali būti tik tai išmokėto kredito dalis. Ieškovė prašė mažinti atsakovui priteistiną turtą 20000 Lt, grįsdama tuo, jog atsakovas po bylos iškėlimo teisme panaudojo jo sąskaitoje esančius pinigus 30000 Lt sumoje, tačiau teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes iš šios sumos 12159,02 Lt sudaro atsakovo gautos išmokos už netektą darbingumą, kurios priskirtinos prie asmeninių lėšų, susijusių su asmeniu, todėl iš 30000 Lt sumos, atskaičiuojamos, be to, už 9600 Lt atsakovas pirko endoprotezą, o tai yra būtinos išlaidos, mokėjo AB SEB bankui už paskolą, mokėjo vaikams išlaikymą, be to, ieškovė paaiškino, kad 10000 Lt atsakovo turėtos išlaidos gali būti išlaidos advokatui, kitos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių ieškovė neprieštarauja, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti atsakovui dalintino turto vertę. Kadangi ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, todėl teismas nepilnamečių vaikų G. bei T. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas, nagrinėdamas vaikų išlaikymo klausimą, nurodė, kad visos ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui nėra būtinos, taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad vaikai turi specialius poreikius, be to, atsakovas nesutinka, kad nepilnamečiams vaikams būtų priteistos vienkartinės išmokos, kurios skaičiuotinos už kiekvieną mėnesį po 500 Lt, priešieškinyje atsakovas prašo priteisti vaikams po 350 Lt mokomomis kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, o nevienkartinėmis išmokomis. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų protingus poreikius bei poreikius, susijusius su jų sveikata, į atsakovo bei ieškovės turtinę padėtį, gaunamas lėšas, sveikatos būklę - atsakovas yra 40 procentų nedarbingas bei turi specialiųjų poreikių, susijusių su jo sveikata, o ieškovė pagal pateiktus įrodymus yra sveika bei darbinga, yra TŪB „(duomenys neskelbtini) narė, kad atsakovas ieškovės prašomų priteisti vienkartinių išmokų lėšų sumos savo sąskaitose arba kitokio asmeninio turto neturi, kad atsakovas turi nuolatinį darbą, gauna pastovų darbo užmokestį bei netekto darbingumo išmokas, iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams Gintarei bei Tomui priteisė išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2010-04-21 kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 430 Lt iki jų pilnametystės. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, priteisiant jai turtą natūra, o atsakovui kompensaciją, atsakovas prašo nenukrypti nuo lygių dalių principo bei padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, be to, nurodo, kad jis yra iš dalies tik tai darbingas, todėl negalima jam skirti mažesnę turto dalį. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad prašomas padalinti butas yra dalus, t. y,. jį galima padalinti natūra, be to, šių aplinkybių ieškovė neneigė. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, atžvelgė į būtinybę apsaugoti šalių nepilnamečių skirtingų lyčių vaikų interesus, į aplinkybę, kad 40000 Lt įnašas į TŪB “(duomenys neskelbtini) “ užtikrina ieškovei darbą, kuris yra ieškovės bei jos teiktino išlaikymo vaikams, kurie lieka gyventi su ja pajamų šaltinis, sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių kriterijų, ieškovei priteisinat 2/3 dalis, atsakovui 1/3 dalį, padalinant butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune natūra, paskiriant ieškovei 2/3 idealias dalis buto, o atsakovui 1/3 idealiąją dalį buto, priteisiant atsakovui iš ieškovės už jai tenkančio automobilio bei piniginio įnašo į TŪB „(duomenys neskelbtini) ‘ natūra kompensaciją. Teismas laikė ieškovės argumentą, kad atsakovas gali grįžti gyventi pas savo tėvus, nepagrįstu, kadangi atsakovo tėvai nepageidauja, kad atsakovas gyventų su jais. Teismas sprendė, kad santuokoje įgytas turtas padalintinas taip: ieškovei priteistina 2/3 idealios dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune su rūsiu, automobilis FORD FOCUS , v/n (duomenys neskelbtini), 40000 Lt piniginis įnašas į TŪB „(duomenys neskelbtini) ‘, 3263,26 Lt esančių AB SEB banke atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui priteistina 1/3 idealioji dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune su rūsiu, 1631,63 Lt, esančių AB SEB banke atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 13333,33 Lt kompensacijos už 40000 Lt piniginį įnašą į TŪB „(duomenys neskelbtini) “, 10000 Lt už automobilį FORD FOCUS , v/n (duomenys neskelbtini), viso atsakovui priteistina kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnė turto dalį 23333,33 Lt, sumokant kompensaciją atsakovui per 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kadangi pagal pateiktus byloje įrodymus ieškovė tokių piniginių lėšų neturi, be to, su ja lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai bei solidarus su atsakovu įpareigojimas mokėti AB SEB bankui įmokas už kreditą. Kadangi pagal kreditavimo sutartį 2008-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini) šalių prievolė AB SEB bankui yra solidari, šalis įpareigojo vykdyti AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį 2008-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktą kreditą, kurio likutis pagal AB SEB banko pažymą 2011-02-10 dienai sudaro 47861,93 EUR, prievolę vykdyti solidariai. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nurodytos prievolės įpareigojimo grąžinti ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį, spręsdamas, jog tai prieštarauja sudarytos kreditavimo sutarties sąlygoms. Teismas nurodė, kad nenustačius atsakovo neištikimybės fakto bei žiauraus elgesio su šalių nepilnamečiais vaikais bei ieškove, nenustačius vien tik tai atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatęs, kad šalių santuoka yra formali, sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant abipusės sutuoktinių paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu bei lojalumo sprendžiant šeimos klausimus, šalių santuoką, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Apeliaciniame skunde ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik kitas sutuoktinis.

Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Nutraukiant santuoką CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytais pagrindais turi būti įrodyta kito sutuoktinio kaltė, tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti keturi atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama; tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis šioje teisės normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovas buvo neištikimas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė žodiniais liudytojų parodymais, byloje pateiktomis nuotraukomis ir telefoninių pokalbių išklotinėmis. Kolegija pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad šalys konfliktuoja, bylos nagrinėjimo metu inicijuotą administracinės bylos medžiagą dėl atsakovo netinkamo elgesio, ir, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi administracinė byla dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesais atsakovo atžvilgiu nutraukta (b.l. 56, 2 t.), ikiteisminis tyrimas dėl šeimos terorizavimo, rėkavimo ir vaikų gąsdinimo nepradėtas (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga 2 t.). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad visi konfliktai kilo paskutiniaisiais bendro gyvenimo metais, kai pašlijo sutuoktinių santykiai. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga rodo, kad konfliktai kilo tik pradėjus irti šeimai, šeimai nesutariant dėl vaikų auklėjimo, bendro turto valdymo ir pan. Iškilus nesutarimams šeimoje beveik visais atvejais kyla psichologinė įtampa, tačiau ir iš prie apeliacinio skundo pateiktos pažymos (b.l. 97, 3 t.) negalima spręsti, jog dėl to yra kaltas vien tik atsakovas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie parodė, kad šalys konfliktuoja, tačiau tiesiogiai, kad atsakovas artimai bendrauja su kita moterimi ir yra neištikimas ieškovei, nematę, išvadas apie atsakovo neištikimybę byloje apklausti liudytojai grindė nuogirdomis iš ieškovės paaiškinimų bei trečiųjų asmenų, kurie byloje nebuvo apklausti.

Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes yra nuotraukose užfiksuotas vaikščiojantis su kita moterimi, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, nuotraukų padarymo aplinkybes, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovas būtų iš esmės pažeidęs santuokines pareigas.

Kolegija daro išvadą, jog patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai) ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Nesant pagrindo nagrinėjamos bylos atveju spręsti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

Dėl turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai butą, esantį A.Stulginskio g. 62-7, Kaune, padalijo tarp šalių natūra. Ieškovė reikalauja, kad nurodytas turtas būtų padalintas priteisinat butą natūra vien tik jai, atsakovui išmokant kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią atsakovo turto dalį.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalijimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti atvejai, kai turtas dalijamas kitais būdais – jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pagal išdėstytą teisinį reguliavimą, jeigu yra galimybė, santuokinis turtas padalijamas natūra. Tačiau visais tais įstatyme išvardytais atvejais, kai nėra galimybės turtą padalyti natūra, pvz., turtas yra nedalus (CK 4.6 straipsnis), arba atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose šios kategorijos bylose yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis A. V. v. L. V. byloje Nr. 3K-3-355/2003, 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis R. K. v. A. K. byloje Nr. 3K-3-435/2004, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis A. P. v. D. P. byloje Nr. 3K-3-529/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartis D. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-26/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas yra keturių kambarių, iš kurių du pagrindiniame bute, kiti du kambariai yra įrengti palėpeje. Taip pat nustatyta, kad tiek šalių, tiek atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiai, kurie nors ir nėra pagrindu spręsti, kad atsakovas žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar vaikais, yra konfliktiniai. Šalių vaikai yra skirtingų lyčių, todėl jiems pagal galimybes turi būti suteiktos atskiros gyvenamos patalpos. Tiek sūnus, tiek dukra pagal byloje surinktus duomenis su atsakovu nebendrauja, atsakovui būnant namuose vaikai jaučia psichologinę įtampą, dėl įvykusių konfliktų vengia būti namuose, dėl atsakovo elgesio nepilnamečiams vaikams teikiama psichologinė pagalba. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas darbo vietoje yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau remdamasis vien šiais argumentais padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad butas gali būti padalijamas natūra. Kolegija sprendžia, kad buto patalpų išplanavimo būdas, neleidžiantis į kurią nors patalpą patekti atskirai, nepereinant kitos patalpos, reiškiantis šio turto nedalumą, ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų konfliktinis santykių pobūdis su atsakovu, nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiams vaikams lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių butas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius vienam sutuoktiniui (ieškovei) viso buto priteisimas, o atsakovui skyrimas kompensacijos pinigais atkurtų šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis) ir užkirstų kelią šalių ginčui dėl teisės ateityje. Vienam iš sutuoktinių (atsakovui) priteistina teisinga kompensacija, kuri turi atitikti jo turto dalies vertę. Priteistina kompensacija, kurios dydis yra pagrįstas buto dalies rinkos vertės įvertinimu. Ginčo tarp šalių, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 184000 Lt, nėra, todėl ši suma įtrauktina į dalijamo bendro turto balansą. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės pastoviai gaunamas pajamas, ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią 1/3 dalį buto – 61333,33 Lt. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovui bus reikalinga nauja gyvenamoji vieta, o jos paieškai bei įsigijimui reikalingos lėšos, todėl esant ieškovės prašymui priteistinos atsakovui piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią turto dalį mokėjimas išdėstytinas kas mėnesį lygiomis dalimis per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pagal CK3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje. Bendroji jungtinė nuosavybė į turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir pasidalijus turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to buto ir automobilio vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą vadovautis ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais ir automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į jos rinkos kainą, galiojančią apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu – 24640 Lt. Pasikeitus automobilio rinkos vertei, atsakovui iš ieškovės teismo priteista piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią 1/3 dalį automobilio keistina ir priteistina – 8213,33 Lt.

Dėl santuokinio turto dalies sumažinimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas sumažino turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertę 2010 m. gegužės 5 d. - 2010 m. birželio 6 d. laikotarpiu iš banko sąskaitos paėmęs 30000 Lt, kuriuos panaudojo asmeniniams tikslams, todėl prašė sumažinti atsakovui G. R. tenkančio santuokinio turto dalį 20000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą laikė nepagrįstu, sprendė, jog atsakovo gautos išmokos už netektą darbingumą 12159,02 Lt priskirtinos prie asmeninių atsakovo lėšų ir neįtrauktinos į dalintino turto balansą, o kitos lėšos – 17840,98 Lt atsakovo buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė su teismo išvadomis šioje dalyje nesutinka. Kad atsakovas iš savo sąskaitos banke paėmė 30000 Lt laikotarpyje nuo 2010 05 05 - 2010 06 06 ginčo tarp šalių nėra.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnyje nurodytas turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovo 2008-11-01 iki 2010-07-31 gaunamą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją - 12159,02 Lt pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, motyvuodamas kad tai tikslinė parama, išimtinai susijusi tik su ją gavusiu asmeniu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovo gaunamą LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu valstybės mokamą pensiją pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, nes pensijos gautos po santuokos sudarymo yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl darytina išvada, kad atsakovo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke paimtos lėšos - 30000 Lt, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Iš ieškovės pateiktų atsakovo sąskaitos išrašų negalima daryti išvados, kad atsakovas lėšas panaudojo ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tuo tarpu atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo už klubo endoprotezą 9600 Lt (b.l. 45,46, 3 t.), kad pablogėjus santykiams šeimoje, turėjo pirkti buities reikmenis bei turėjo pakankamai išlaidų, susijusių su bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimu (tai pripažino ir pati ieškovė). Tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė nebuvo atsakovo sumažinta neteisėtai, todėl nėra pagrindo dalijant santuokos metu įgytą turtą priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad teismas nevertino, jog 2010-11-05 į teismo sąskaitą buvo sumokėjusi 900 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą, be to, nenurodė, kodėl priteisė atsakovui 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai argumentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui) bei atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliantei prie apeliacinio skundo pateikus duomenis apie 900 Lt užstato už ekspertizės atlikimo sumokėjimą, atsižvelgiant į teismo priteistą ½ dalį – 250 Lt (500 Lt:2) išlaidų už ekspertizės atlikimą, priteistina ieškovei iš atsakovo 450 Lt (900 Lt:2) išlaidų už ekspertizės atlikimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl santuokoje įgyto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, padalijimo bei kompensacijos už ieškovei tenkančios didesnės turto dalies priteisimą atsakovui keistinos. Priteistinas ieškovei natūra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir priteistina atsakovui iš ieškovės 61333,33 Lt kompensacija už ieškovei tenkančios natūra 1/3 dalies buto,kompensacija už ieškovei tenkančią 1/3 dalį automobilio bei 1/3 dalį 40000 Lt piniginio įnašo TŪB „(duomenys neskelbtini) “ - 21546,66 Lt.

Ieškovė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Ieškovė nors ir nurodė, kad sprendimas yra didelės apimties, tačiau, kolegijos vertinimu, ji turėjo teisę ir galimybę visus savo argumentus dėl teismo sprendimo išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Patenkinus iš dalies (25 proc.) ieškovės apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 200 lt žyminio mokesčio ieškovei, 485 Lt žyminio mokesčio valstybei, nes ieškovė 2011-12-12 nutartimi nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleista, iš ieškovės priteistina atsakovui 225 Lt ( 900 Lt x 25 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovei R. R. 2/3 idealios dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei priteista atsakovui G. R. 1/3 idealioji dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui G. R. iš ieškovės R. R. 23333,33 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią 1/3 dalį natūra automobilio, 1/3 dalį 40000 Lt piniginio įnašo TŪB „(duomenys neskelbtini) “ pakeisti.

Priteisti ieškovei R. R. natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, priteisti atsakovui G. R. iš ieškovės R. R. 61333,33 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra 1/3 dalį buto, 8213,33 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra 1/3 dalį automobilio bei 13333,33 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra 1/3 dalį 40000 Lt piniginio įnašo TŪB „(duomenys neskelbtini) “, iš viso 82879,99 Lt.

Sprendimo dalį, kuria priteistos atsakovui G. V. piniginės kompensacijos iš ieškovės R. R. sumokėjimas išdėstytas 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti, nustatant, kad priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimas išdėstomas kas mėnesį lygiomis dalimis per 4 mėnesius.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo G. R. 200 Lt žyminio mokesčio, 450 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, iš viso 650 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui G. R. iš ieškovės R. R. 225 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. R. 485 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.