Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaruojantis gyvenamosios vietos, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, trauktas baudžiamojon atsakomybėn Utenos apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. T. 2023 m. sausio 28 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilės girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. R., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į pakaušį, po to nutempė į kitą kambarį ir du kartus kumščiu sudavė jai į dešinę koją, taip nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmą.

V. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. T. 2023 m. birželio 3 d. apie 0.08 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilės girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. R., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę ranką, pargriovė ją ant lovos ir ne daugiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jai į įvairias kūno vietas, ne daugiau kaip tris kartus abejomis rankomis sugnybė jai kairės kojos šlaunį ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę koją, taip padarė dešinės blauzdos sumušimą, pasireiškusį patinimu ir poodine kraujosruva, tokiu būdu nukentėjusiajai R. R. padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

V. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir parodė, kad jie su sugyventine pykstasi, nes retai matosi. Kai jis būna vienas namuose – pasidaro piktas, vartoja alkoholį. Sugyventinė daug dirba, jai trūksta poilsio, todėl irgi būna pikta. Abu vartoja alkoholį atsipalaidavimui, būdami kartu geria degtinę, bet jam labiau patinka alus. Abiejų konfliktų metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš sugyventinę, tačiau neprisimena kiek tiksliai kartų sudavė jai smūgius. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Po panaudoto smurto prieš sugyventinę jie susitaikė, po 2023 m. birželio mėnesį buvusio įvykio, daugiau konfliktų tarp jų nebuvo, santykiai yra normalūs, jie myli vienas kitą. Jis dirba sandėlyje, pakuoja atvežtus gaminius, darbas yra intensyvus. Turi įprotį po darbo atsipalaidavimui vartoti alkoholį. Gydytis nenori, mano, kad pats gali išspręsti šią problemą.

Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias nurodė teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 80–83; 2 t., b. l. 42–45, 88–90).

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2023 m. sausio 28 d. R. R. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvos sritį, nusitempė į kitą kambarį ir porą kartų kumščiu sudavė į koją (šlaunies sritį), ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b .l. 9–13).

Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 28 d. parodė, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 18 val. ji po darbo su savo seserimi N. S. grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ją pasitiko jos sugyventinis V. T., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Užėjus į virtuvę sesuo atsisėdo už stalo, o ji norėjo pradėti ruošti valgyti. Tuo metu į virtuvę atėjo jos sugyventinis ir pradėjo šokti, šokant rankomis daužė save. Jai paklausus kodėl jis taip elgėsi, jis paėmė keptuvę ir pasakė: „aš tau parodysiu“. Sugyventinis pamojavo keptuve ir keptuvę padėjo ant stalo. Ji išsigando ir ėjo link koridoriaus, o jos sugyventinis čiupo ją už megztinio, pargriovė koridoriuje ir su kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį (pakaušį), tada iš virtuvės išbėgo sesuo ir pradėjo ją ginti. Ji išsilaisvino ir nubėgo į sesers kambarį, iš paskos atėjo sugyventinis ir porą kartų kumščiu sudavė jai į dešinę koją. Ji pajuto fizinį skausmą. Po šio įvykio ji išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Su V. T. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) m., veda bendrą ūkį (1 t., b. l. 9–16).

Liudytoja N. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 28 d. parodė, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 18 val. ji po darbo su savo seserimi R. R. grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute jas pasitiko sesers sugyventinis V. T., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Užėjus į virtuvę ji atsisėdo už stalo, o sesuo norėjo pradėti gaminti vakarienę. Tuo metu į virtuvę atėjo sesers sugyventinis ir pradėjo šokti, šokant rankomis daužė save. Seseriai paklausus kodėl jis taip elgėsi, jis paėmė keptuvę ir pasakė: „aš tau parodysiu“. Sesers sugyventinis pamojavo keptuve ir keptuvę padėjo ant stalo. Jos seseriai einant link koridoriaus, o V. T. čiupo jos seserį už megztinio, pargriovė ją koridoriuje ir su kumščiu sudavė seseriai vieną kartą į galvos sritį (pakaušį). Ji (liudytoja) pamačiusi, kad V. T. muša jos seserį, ji nubėgo į koridorių ir pradėjo ją (seserį) ginti. Sesuo išsilaisvino iš jo gniaužtų ir nubėgo į jos kambarį. Iš paskos atėjo sesers sugyventinis ir porą kartų kumščiu sudavė jai (seseriai) į dešinę koją. Po šio įvykio ji su seserimi išbėgo į kiemą ir sesuo iškvietė policiją (1 t., b. l. 60–61).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 18.43 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas R. R. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), agresyvus jos sugyventinis konfliktuoja, mušasi (1 t., b. l. 18).

2023 m. sausio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplinka tvarkinga, daiktai neišmėtyti, baldai nesulaužyti (1 t., b .l. 9–13).

Iš 2023 m. sausio 28 d. alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0034, išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 28 d. 20.10 val. pareigūnui patikrinus V. T. blaivumą, nustatytas 2,22 promilės girtumas (1 t., b .l. 96). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam girtumas, patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (1 t., b. l. 97).

2023 m. birželio 3 d. R. R. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 0.08 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jai miegant miegamojo lovoje, be jokios priežasties rankos kumščiu trenkė vieną kartą jai į dešinę ranką, ji pajuto fizinį skausmą ir išsigandusi pabėgo į kitą kambarį. Kitame kambaryje jai sėdint ant sofos V. T. abiejų rankų kumščiais sudavė jai mažiausiai dešimt smūgių, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji bijo sugyventinio (1 t., b. l. 118–122).

Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 3 d. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu V. T., apie (duomenys neskelbtini) m., nuomojasi butą, veda bendrą ūkį. 2023 m. birželio 2 d. apie 20 val. jos sugyventinis V. T. grįžo iš darbo į jų nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į dušą ir išeidamas iš jo grubiu, pakeltu tonu ją įžeidė, pavadino prostitute. Apie 22 val. ji nuėjo miegoti o V. T. liko virtuvėje, vartojo alkoholinį gėrimą – alų. 2023 m. birželio 3 d. 0.08 val. V. T. būdamas neblaivus, jai miegant miegamojo lovoje, be jokios priežasties rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į dešinę ranką, ji pajuto fizinį skausmą. Sudavęs smūgį vėl ją įžeidinėjo. Ji išsigandusi pabėgo į kitą kambarį, tada sėdint jai ant sofos V. T. abiejų rankų kumščiais sudavė jai mažiausiai dešimt smūgių. Taip jai sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinis buvo labai agresyvus, ji tuo metu jo labai bijojo. Tame bute kartu gyvena jos draugė N. P., kuri matė visą įvykį ir atitraukė V. T. nuo jos, gynė. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Sugyventinis pamatęs, kad ji iškvietė policiją, pasišalino iš buto. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir nuvežė ją į ligoninę. Apie sugyventinį V. T. gali pasakyti, kad jis yra labai agresyvus, psichiškai nestabilus, jos žiniomis dėl savo agresijos jis vartoja kažkokius vaistus, lankėsi pas psichologus. Kartais užeina psichikos priepuoliai, tada pradeda daužyti daiktus. Jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji jo labai bijo(1 t., b. l. 132–135).

Nukentėjusioji R. R. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 23 d. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 0.08 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. T., jai gulint ir miegant lovoje, kumščiu sudavė į dešinę ranką. Ji nuo smūgio ir skausmo pabudo, pašoko iš lovos ir dėl jai sukelto fizinio skausmo spontaniškai kumščiu sudavė V. T. į dešinę ausį. Po jos smūgio jis supyko ir pasakė: „nu dabar tu gausi“. Ji labai išsigando ir nubėgo į kitą kambarį, kuriame gyvena draugė N. P. ir sesuo N. S.. V. T. puolė paskui ją. Sesuo ir draugė jau gulėjo ant išskleistos sofos–lovos. Ji įbėgo į jų kambarį. Kambaryje buvo tamsu. Nieko nespėjusi joms pasakyti, atsigulė ant sofos šonu, taip bandė pasislėpti, nes suprato, kad V. T. ją primuš. Kažkuri iš moterų įjungė šviesą. V. T. įbėgo į kambarį ir puolė ją mušti, o ji gulėdama ant nugaros rankomis ir kojomis gynėsi nuo jo, dengėsi rankomis nuo smūgių, spardėsi. V. T. mušė ją abiejų rankų kumščiais, sudavė ne daugiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, buvo mėlynių ant rankų ir ant kojų. Vieną kartą labai stipriai kumščiu sudavė jai į dešiniąją koją žemiau kelio, abejomis rankomis gnaibė stipriai suspausdamas jai kairiąją šlaunį, taip sugnybo ne daugiau kaip tris kartus, bandė jai įspirti, bet nepavyko. Dėl V. T. smūgių kumščiais, gnaibymo, jai labai skaudėjo. Tuo metu jos draugė ir sesuo bandė V. T. nuo jos atitraukti. Ji šaukė moterims, kad jos kviestų policiją, bet jos nežinojo kaip tai padaryti. Ji pati rankose laikė savo telefoną ir, kai sušuko, kad kviečia policiją, V. T. išsigando. Jis nustojo muštis ir nubėgo rengtis, pabėgo iš buto. Ji iškvietė policiją, parodė pareigūnams koją, kurią sumušė V. T., jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją nuvežė į ligoninę. Ten atliko tyrimus, pasakė, kad lūžių nėra, nurodė kaip jai gydytis ir paleido. Po įvykio pas specialistą su užduotimi dėl sumušimų apžiūros nesikreipė, kadangi neturėjo laiko – dirbo. Į jokias kitas gydymo įstaigas dėl sumušimų gydymo nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Abipusių grumtynių tarp jų su V. T. nebuvo. Ji smūgiavo jam į ausį spontaniškai dėl netikėtai jai sukelto fizinio skausmo. Ją mušdamas V. T. keikėsi, vartojo necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo, vadino „paleistuve“, sakė, kad užmuš, tačiau ji jo nebijo. Tai ne pirmas kartas, kai V. T. smurtauja. Kai V. T. blaivas, jis geras žmogus. Mano, kad problema yra V. T. priklausomybė nuo alkoholio. Įvykio metu ji buvo blaivi. V. T. sakė, kad anksčiau po skyrybų jis lankėsi pas psichiatrą poliklinikoje (1 t., b. l. 145–148).

Liudytoja N. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 3 d. parodė, kad ji gyvena kartu su savo drauge R. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 3 d. apie 0.08 val. jai gulint lovoje, išgirdo kaip kitame kambaryje pykstasi jos draugė R. R. ir jos sugyventinis V. T.. Po kelių akimirkų pas ją į kambarį atbėgo R. R. ir atsisėdo šalia ant lovos. Ji paklausė, kas nutiko, ši atsakė, kad ją muša jos sugyventinis V. T. tada iškarto į jos kambarį, šūkaudamas bei įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais R. R., atbėgo V. T. ir be jokios priežasties puolė ją mušti. Jai savo kūnu uždengus R. R. galvą ir jos kūną, V. T. pradėjo abiejų rankų kumščiais mušti R. R. per kojas, kiek kartų V. T. sudavė R. R., pasakyti negali. Jai su R. R. nustūmus V. T., ši iškart paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Tai pamatęs V. T. išbėgo iš buto. Ji pas R. R. ir V. T. į tą butą atsikraustė maždaug prieš (duomenys neskelbtini) sav. V. T. dažnai vartoja alkoholį, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus ir pradeda kabinėtis prie R. R., ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. To pasėkoje įvyksta žodiniai konfliktai. Ar prieš tai buvo naudojamas fizinis smurtas, ji nematė (2 t., b. l. 5–8).

Liudytoja N. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 19 d. parodė, kad R. R. yra jos sesuo, o V. T. sesers sugyventinis. Jie gyvena trise dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. R. su V. T. gyvena viename kambaryje, o ji kitame. Butą nuomoja V. T. vardu, bet nuomos mokestį moka visi. 2023 m. vasarą, tiksliai neprisimena, galėjo būti birželio mėn., vakare, apie 20 val. ji, R. R., V. T. ir jų draugė N. P. buvo namuose. V. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jai ir N. P. būnant kambaryje išgirdo, kad V. T. ir R. R. pradėjo konfliktuoti. Jis šaukė, kad ji jam neištikima, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Konfliktas vyko jų kambaryje ir virtuvėje. Ji su N. P. bandė V. T. nuraminti, tačiau jis buvo agresyvus, nenusiramino ir jos grįžo į savo kambarį. Iš V. T. žodžių „ateik čia“, „aš tave užmušiu“, suprato, kad V. T. pradėjo smurtauti prieš R. R.. R. R. išsigandusi atbėgo pas ją ir N. P. į kambarį. Iš paskos atbėgo V. T.. Jis pargriovė R. R. ant lovos ir viena ranka ją laikydamas, kitos rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė R. R. į galvos sritį, pataikė ir į rankas, nes ji rankomis dengėsi galvą. V. T. smūgiai buvo stiprūs, R. R. turėjo jausti fizinį skausmą tiek suduodant jai į galvą, tiek į rankas. R. R. sušuko kviesti policiją ir kažkuri iš jų iškvietė pagalbą. V. T. išgirdęs, kad kviečiama policija, apsiramino, paleido R. R. ir pabėgo iš buto. R. R. buvo labai išsigandusi, verkė, kiek prisimena ant jos kairės kojos matė didžiulę mėlynę. Atvyko policija, po to greitoji medicinos pagalba ir R. R. nuvežė į ligoninę. R. R. su V. T. Lietuvoje kartu gyvena (duomenys neskelbtini) m. V. T. dažnai vartoja alkoholį, išgėręs jis tampa agresyvus, jam prasideda kažkokie nepagrįsti pavydo priepuoliai, ne kartą yra pakėlęs ranką prieš R. R., buvo kviesta policija. Šiuo metu V. T. apsiraminęs, tikriausiai bijo policijos (2 t., b. l. 21–24).

Liudytojas A. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 14 d. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 0.23 val. patruliavo su vyriausiuoju patruliu M. B. ir M. R., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis smurtauja prieš pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės ir ranka trenkė per koją. Moteris, supratusi, kad vyras ją muš, nubėgo į kitą kambarį pas ten gyvenančią draugę. Iš paskos atbėgęs sugyventinis, bandė jai suduoti ranka arba įspirti koja ir taip sudavė jai į dešinę koją. Ant moters kojos matėsi paraudimas ir patinimas. Moteris dėl patirto sužalojimo sunkiai judėjo, šlubavo, buvo labai susijaudinusi. Moteris sakė, kad sugyventinis iki jiems atvykstant, pasišalino iš buto. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri moterį nuvežė į ligoninę. Bute buvo dar viena moteris, pas kurią įvykio metu nubėgo nukentėjusioji. Vėliau gavo pranešimą, kad į namus grįžo galimai smurtavęs asmuo, kuris buvo sulaikytas (2 t., b. l. 11–14).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 0.08 val. BPC registruotas R. R. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis prieš ją smurtauja (1 t., b. l. 35–36).

2023 m. birželio 3 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), t. y. butas. Bute bendra tvarka nepažeista, jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 123–124). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 125–129).

2023 m. birželio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. R. savanoriškai pateikė skaitmeninę išrašo iš ligoninės nuotrauką (2023 m. birželio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gydytojas ortopedas traumatologas), E025 forma) (1 t., b. l. 155–158).

2023 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra BPC pateikto pagalbos skambučio garso įrašas, pavadinimu „2023-06-03 00_01_45 92194107412“. Pateikta garso įrašo stenograma, BPC darbuotoja pažymėta – BPC, moteris pažymėta – M. Garso įraše girdima: BPC: 112. M: Alio, labas vakaras. Galima rusiškai? O galima policiją? (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)? M: Taip, prisigėrė, vėl muštis puola. Galima policiją? BPC: (duomenys neskelbtini) kiek? M: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), taip? M: Taip, mes jau kvietėme, jau net ir pareiškimas buvo, aš atsiėmiau, jis vėl girtas, vėl mušasi, aš pati iš (duomenys neskelbtini). Prašau, galima policiją, (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). BPC: Tai vyras jūsų taip? M: Sugyventinis. BPC: Maži vaikai pas jus yra? M: Nėra mažų vaikų. BPC: O greitoji reikalinga? M: Nereikia. Policiją reikalinga, kad jį paimtų. BPC: Pasakykit koks jūsų telefonas? M: Mano telefonas šitas, iš kurio skambinu. BPC: Aš nematau. Moteris diktuoja telefoną (tyrėjos pastaba). BPC: Jūsų vardas? M: R.. Pavardė R.. BPC: Greitoji jums reikalinga? M: Nereikia, na jis man kojas sumušė. BPC: Tiksliai nereikia greitosios? M: Nereikia. Reikia policijos. BPC: O kodas yra laiptinėje? M: Tegul surenka, aš išeisiu. BPC: (duomenys neskelbtini), gerai, laukite. M: Taip (2 t., b. l. 27–29b).

2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230603-015954 UTC+0300“, matyti kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, pagal byloje esančius duomenis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Laiptinės duris jiems atidaro moteris, kuri su pareigūnais bendrauja rusiškai, ji pakviečia pareigūnus užeiti ir ateina prie savo buto durų. Pasakoja, kad vyriškis trankė jų duris, jo sugyventinė skambino moteriai, sakė, kad ją išvežė į ligoninę. Laiptinėje pasirodo dar viena moteris. Jos abi nuomojasi šį butą. Pareigūnas paklausia atėjusios moters, kaip vyras apsirengęs, moteris rusiškai atsako: „geltona maikute ir kelnėmis, kaip mano“. Vaizdo įrašuose, pavadinimais „20230603-020028UTC+0300“ ir „20230603-020153UTC+0300“ užfiksuota ta pati informacija kaip ir aprašytame vaizdo įraše, tik filmuota kitų pareigūnų kūno kameromis (2 t., b. l. 32–34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. Raudys, 2023 m. rugpjūčio 28 d. apžiūrėjęs R. R. medicininius dokumentus pateikė išvadą, kurioje nurodyta: R. R. nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2023 m. birželio 3 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 161–168).

Alkoholio matuoklio kvito rodmenyse užfiksuota, kad 2023 m. birželio 3 d. 3.49 val. pareigūnui patikrinus V. T. blaivumą, nustatytas 1,73 promilės girtumas (2 t., b. l. 59). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam girtumas, patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 12 d. (2 t., b. l. 60).

2023 m. birželio 26 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 62,40 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pridėta gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t., b. l. 172–177).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 28 d. veika)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2023 m. sausio 28 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilės girtumas), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. R. į pakaušį, po to ją nutempė į kitą kambarį ir du kartus kumščiu sudavė į dešinę koją, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad įvykio dieną kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Konflikto priežasčių ir atliktų konkrečių smurtinių veiksmų neprisimena, nes buvo neblaivus. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 28 d. duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Nukentėjusioji detalizavo įvykusio konflikto priežastį ir eigą, nurodė kokius konkrečius smurtinius veiksmus prieš ją atliko V. T., po kurių ji jautė fizinį skausmą. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos N. S. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 28 d. duoti parodymai, kurie yra analogiški minėtiems nukentėjusiosios parodymams. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2023 m. sausio 28 d. R. R. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, policijos įvykių registro išraše, 2023 m. sausio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kurios sustiprina pagrindą manyti, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje V. T. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, o nukentėjusioji dėl to išties jautė fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0034, išrašas įrodo, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką buvo neblaivus, jam nustatytas 2,22 promilės girtumas. Taigi sugretinus visas aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad V. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. su R. R. buvo sugyventiniai, kartu gyveno jau keletą metų, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 3 d. veika)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2023 m. birželio 3 d. apie 0.08 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilės girtumas), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. R. į dešinę ranką, pargriovė ją ant lovos ir ne daugiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jai į įvairias kūno vietas, ne daugiau kaip tris kartus abejomis rankomis sugnybė jai kairės kojos šlaunį ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę koją, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – dešinės blauzdos sumušimą, pasireiškusį patinimu ir poodine kraujosruva, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. su R. R. buvo sugyventiniai, kartu gyveno jau keletą metų, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, to ir norėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. T. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilės girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. R., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę ranką, pargriovė ją ant lovos ir ne daugiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jai į įvairias kūno vietas, ne daugiau kaip tris kartus abejomis rankomis sugnybė jai kairės kojos šlaunį ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę koją, taip nukentėjusiajai R. R. padarė sužalojimus – dešinės blauzdos sumušimą, pasireiškusį patinimu ir poodine kraujosruva, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. T. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konfliktų metu nukentėjusiajai R. R. buvo suduoti smūgiai į skirtingas kūno vietas (galvą, koją, ranką ir kitas kūno dalis) ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. V. T. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. R..

V. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl 2023 m. birželio 3 d. padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau bylą nagrinėjant teisme V. T. visiškai prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat kaltinamasis parodė, kad su nukentėjusiąją susitaikė. Be to, prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė teismo pripažinti šią aplinkybę V. T. atsakomybę lengvinančia. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pripažįsta V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkoholio kiekio matuoklio išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 28 d. 20.10 val. pareigūnui patikrinus V. T. blaivumą, nustatytas 2,22 promilės girtumas, tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. 2023 m. sausio 28 d., V. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat iš alkoholio matuoklio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. birželio 3 d. 3.49 val. pareigūnui patikrinus V. T. blaivumą, nustatytas 1,73 promilės girtumas, o tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. 2023 m. birželio 3 d., V. T. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamų veikų darymo metu jis vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus. Kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. anksčiau vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas išnykęs (2 t., b. l. 71–74), per paskutinius penkerius metus trauktas administracinėn atsakomybėn tris kartus už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, t. y. važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos yra sumokėtos (2 t., b. l. 75–78). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis šiuo metu dirba (2 t., b. l. 79–181). Byloje nėra duomenų apie V. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus, prokurorės siūlomą, sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę:

1) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 28 d. veika), V. T. skiriama 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimu, draudimu;

2) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 3 d. veika), V. T. skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, draudimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir V. T. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. atlyginti civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

Abi V. T. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę R. R.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti V. T. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civilinis ieškinys

Šioje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,40 Eur išlaidų priteisimo už R. R. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 172–177).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. T. priteisti 62,40 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 176). Byloje nustačius, kad sužalojimas, dėl kurio R. R. buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini), padaryti nusikalstamais V. T. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 62,40 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo V. T..

VII. Kiti klausimai

V. T. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 29 d. ir 2023 m. birželio 3 d. nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos; nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su sugyventine R. R. (1 t., b. l. 84–87; 2 t., b. l. 46–49). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. T. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 28 d. 19.25 val. iki 2023 m. sausio 29 d. 9.33 val. (viena diena) (1 t., b. l. 92–95, 101–103) ir nuo 2023 m. birželio 3 d. 3.25 val. iki 2023 m. birželio 3 d. 11.13 val. (viena diena) (2 t., b. l. 55–58, 65–66). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (iš viso – dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantys 3 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, prisegti prie antro tomo bylos viršelio, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. APD-2023-15947 dėl 110 Eur už V. T. gynusios advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės darbo užmokestį.

Nagrinėjamoje byloje V. T. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 3 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. atlyginti civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir V. T. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. atlyginti civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. atlyginti civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 28 d. 19.25 val. iki 2023 m. sausio 29 d. 9.33 val. (vieną dieną) ir nuo 2023 m. birželio 3 d. 3.25 val. iki 2023 m. birželio 3 d. 11.13 val. (vieną dieną), iš viso dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. T. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. T. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. T. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,40 Eur (šešiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt euro centų), susijusių su R. R. gydymo išlaidomis ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius 3 (tris) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, prisegtus prie antro tomo bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš V. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. APD-2023-15947.

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (85) 212 3551);

3. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

5. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.