Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė O. K. ieškinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo J. K. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai K. pavardę, nustatyti nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo iki dukros pilnametystės, priteisti nepilnametei dukrai 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu jau ketvirtus metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Jai išsikrausčius gyventi su dukra į Druskininkus, atsakovas atsisakė vykti gyventi kartu su šeima, pasiliko savo tėvų namuose. Po jos išvykimo atsakovas su šeima nepalaikė nuolatinių ryšių, dukrą aplankydavo retai. Pradėjus gyventi atskirai, jų santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūko, kadangi atsakovas pradėjo nesirūpinti šeima, vėliau išreiškė nuomonę, kad gyventi kartu su ieškove neketina. Atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, neišlaiko savo dukters.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, santuoką, sudarytą tarp atsakovo J. K. ir ieškovės O. K., nutraukė dėl atsakovo J. K. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko K. pavardę, nustatė nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su ieškove O. K. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2017-02-24 iki dukros pilnametystės, priteistų nepilnamečiam vaikui išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę O. K., priteisė iš atsakovo J. K. 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, priteisė valstybei iš atsakovo J. K. 95 Eur žyminį mokestį ir 59,87 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas advokato pagalbai ieškovei apmokėti.Teismas nustatė, kad šalims šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, sukurti nepavyko dėl nesutarimų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas, atsakovui atsisakius keltis gyventi kartu su šeima, kai ieškovė su gimusia dukra persikėlė gyventi į Druskininkų mieste esantį butą, kur buvo daug geresnės sąlygos prižiūrėti gimusią dukrą. Atsakovas J. K. šeima nesirūpina, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo. Tokiu būdu matyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Ieškovės ir atsakovo dukra yra mažametė, nuolat gyvena kartu su ieškove, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku. Vaiko tėvas su dukra bendrauja mažai, atvyksta aplankyti retai arba tik per šventes. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad dukra yra jau pripratusi gyventi su ieškove, atsakovą, kaip tėvą, pažįsta menkai, teismas nepilnametės šalių dukters M. K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Nustačius nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą kartu su motina, iš vaiko tėvo dukrai priteistinas išlaikymas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, o taip pat kitų išlaikytinių, kas mėnesį dukters išlaikymui iš atsakovo priteisė 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Kadangi atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo pat dukters gimimo, teismas taip pat priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo, t. y. 5 400 Eur sumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šiuo atveju atsakovui įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, iš atsakovo buvo atimta galimybė pateikti byloje atsiliepimą į ieškovės pateiktą ieškinį, teikti priešieškinį, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ir pasisakyti dėl ginčo dalyko.Teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias CPK 117, 123, 129 ir 130 straipsnių nuostatas, kadangi neįteikus atsakovui procesinių dokumentų, jų neįteikė kartu su atsakovu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams (atsakovo tėvams). Be to, teismas turėjo pareigą ieškovės pareikalauti pateikti papildomus duomenis ir informaciją apie atsakovą, o ieškovė savo ruožtu turėjo pareigą informuoti teismą apie visus jai žinomus duomenis apie atsakovą, kas atitinkamai būtų sudarę sąlygas atsakovui nustatyti įprastinį procesinio dokumento įteikimo būdą. Išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Teismas šioje civilinėje byloje galėjo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, tik atlikęs atsakovo paieškos procedūra ir tik tuomet, jeigu byloje yra duomenų, kad ieškovė ir teismas iki atsakovo paieškos paskelbimo per policiją, ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.Teismas išvadas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo padarė vadovaudamasis tik ieškovės subjektyviais liudijimais, nesigilindamas į bylos esmę ir byloje papildomai nustatytinas aplinkybes. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju ieškovė kelioms savaitėms laikinai išvyko su dukra gyventi į jos butą Druskininkuose, o po to, net nepranešusi atsakovui, pakeitė gyvenamąją vietą ir apsigyveno pas savo seserį R. Č. Varėnos rajone. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovė butą Druskininkuose išnuomojo tretiesiems asmenims ir planų gyventi Druskininkuose niekada neturėjo. Taigi ieškovė pati paliko atsakovą ir pakeitė gyvenamąją vietą, o teismas neįvertino minėtų aplinkybių ir nepagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo.Esant šalių ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas privalo nustatyti ir įvertinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą. Pas kurį iš sutuoktinių bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos nepilnamečiam vaikui, teismas gali spęsti tik tuomet, kai byloje bus pateikti rašytiniai dokumentai dėl šeimos buities sąlygų. Tačiau šioje civilinėje byloje tokių duomenų nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu neįpareigojo vaikų priežiūros institucijos įvertinti ir pateikti šeimos buities sąlygų patikrinimo akto, nors Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius įtrauktas į procesą, kaip institucija teikianti išvadą. Atsakovo nuomone, jis sudarys geras gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai, todėl spręstinas klausimas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo.Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, kadangi laikotarpiu, kai ieškovė negyveno kartu su atsakovu, jis periodiškai teikė visokeriopą materialinę pagalbą nepilnametei dukrai, pirko žaislus, maisto mišinius, skirdavo lėšų grynais pinigais nepilnametės dukros išlaikymui, nes O. K. gaunamos pajamos nebuvo pakankamos nepilnametei dukrai išlaikyti. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktos 2017-03-20 išvados bei jos prieduose pateiktų duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Teismui šios aplinkybės buvo žinomos ir šių aplinkybių pagrindu teismas privalėjo įpareigoti ieškovę tikslinti ieškinio reikalavimus dalyje dėl nepilnametės dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, o ieškinio nepatikslinus, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.Ieškovė O. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, prijungti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami teisingu adresu, tačiau dėl neaiškių priežasčių jie buvo neįteikti. Atsakovo buvo bandyta ieškoti ir pagal darbo vietą, tačiau duomenų apie atsakovo darbovietes nebuvo. Taigi teismas ėmėsi papildomų veiksmų, kad būtų nustatyta atsakovo darbo vieta ir kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai, todėl pagrįstai sprendė, jog jo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos. Tokiu būdu teismas pagal CPK 130 straipsnio nuostatas paskyrė bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu. Pagrindo skelbti atsakovo paiešką nebuvo, nes paieška skelbiama tik išimtinais atvejais, daugiausia tėvystės nustatymo bylose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nebuvo lojalus, negerbė ieškovės, tinkamai nesirūpino ja ir gimusia dukra, dėl to santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teigia, kad jis sieks vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau nenurodo jokios rimtos priežasties, dėl kurios turėtų būti pakeista dukters gyvenamoji vieta. Nuo pat gimimo dukra rūpinosi ieškovė, su dukra ją sieja itin stiprus emocinis ryšys. Byloje pakanka įrodymų, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra tinkama jam gyventi ir vystytis, ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos interesus. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą taip pat nepagrįsti ir atmestini, kadangi atsakovas dukrai išlaikymo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje pagal ieškovės paduotą ieškinio pareiškimą buvo išnagrinėta byla dėl santuokos su atsakovu J. K. nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pavardės ieškovei palikimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, jam ieškinį su jo priedais įteikus ir apie parengiamąjį teismo posėdį bei teismo posėdį pranešus viešo paskelbimo būdu. Teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, t. y. šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jai K. pavardę, nustatė nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su ieškove O. K. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2017-02-24 iki dukros pilnametystės, priteisė iš atsakovo J. K. 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka atsakovas ir nurodo, kad išnagrinėjus bylą atsakovui nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pažeistos procesinės teisės normos. Atsakovo nuomone, byloje nebuvo procesinių sąlygų apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti jam viešo paskelbimo būdu, be to, galėjo būti paskelbta jo paieška per policiją, o ieškovė įpareigota pateikti papildomus duomenis ir informaciją apie atsakovą, nes jis ne kartą lankėsi pas ieškovę ir su ja bendravo. Taip pat nurodo, kad byla išnagrinėta remiantis vien ieškovės paaiškinimais, o teismas, turėdamas būti aktyvus šio pobūdžio bylose, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai nustatė jo kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi būtent pati ieškovė paliko jį ir išvyko gyventi kitur. Atsakovo nuomone, turėjo būti išsiaiškintos gyvenimo sąlygos tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą ir tik po to spręsti, pas kurį iš jų vaikui yra geresnės gyvenimo sąlygos, be to, byloje buvo duomenys apie tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, kuri pagal įstatymą turėjo būti privalomai nustatyta. Atsakovas taip pat neigia, kad neteikė išlaikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – pasiūlymą dėl lankymo grafiko, pažymą apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą, pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, pažymą iš vaikų darželio, SEB banko išrašą, garso įrašą atmintuke – ir juos prašo prijungti prie bylos. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, atsakovas gavęs atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo galimybę susipažinti su minėtais įrodymais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų, be to, ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo, atsakovą informuojant apie teismo posėdžio vietą ir laiką

Bylos duomenys patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kuriam apie anksčiau įvykusį parengiamąjį ir teismo posėdžius buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Teismui priėmus ieškovės ieškinį, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį kartu su ieškiniu ir jo priedais atsakovui J. K. buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu (b. l. 16). Atsakovas neginčija, kad pranešime nurodytas adresas yra jo gyvenamoji vieta. Šis parnešimas atsakovui nebuvo įteiktas ir grąžintas, nurodant, jog „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b. l. 19). Teismas papildomai aiškinosi atsakovo darbovietę, tačiau buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kad tokių duomenų nėra (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas būtent šių aplinkybių pagrindu, 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi paskirdamas parengiamąjį teismo posėdį, apie jo vietą ir laiką atsakovui pranešė viešo paskelbimo būdu, taip pat šiuo būdu įteikė ieškinį ir jo priedus (b. l. 33–35). Analogiškai teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi (b. l. 43-44) atsakovui pranešė ir apie paskirtą teismo posėdį (b. l. 45) ir bylą teismo posėdyje išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, laikydamas, kad jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai.Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta tapo nežinomos, procesinius dokumentus jam įteikė viešo paskelbimo būdu, t. y. CPK 130 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu; taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims; teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik vienos siuntos, siųstos atsakovui, grąžinimu, nurodant, kad korespondencija neatsiimta per saugojimo terminą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Atsakovas pripažįsta, kad jis nurodytu adresu gyvena kartu su tėvais, tai pripažįsta ir ieškovė, taip pat yra duomenų, kad atsakovas lankė dukrą pas ieškovę, todėl, pirmą kartą neįteikus atsakovui siųstos korespondencijos, nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Be to, teismas nesiaiškino ir dėl galimybės skirti kuratorių. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui, esant nurodytoms aplinkybėms, dar nebuvo pagrindo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Nesutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas skelbti atsakovo paiešką. Pagal CPK 132 straipsnį, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kai nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jeigu ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi, minėta įstatymo nuostata numato, jog atsakovo paieškos paskelbimas yra išimtinė procedūra, kurios taikymas šios kategorijos byloje yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad pagrindas skelbti atsakovo paiešką gali atsirasti tik tada, kai ieškovas ne tik įrodo ėmęsis visų priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti, bet ir kai susidaro tokios aplinkybės, kurios neleidžia pasinaudoti jokiais CPK 117-130 straipsniuose, reglamentuojančiuose procesinių dokumentų įteikimo klausimus, numatytais įteikimo būdais. Kol nėra nustatyta, jog negalima pasinaudoti kitais įstatyme nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tol išimtinę atsakovo paieškos procedūrą taikyti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad kasatoriaus gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, byloje gali būti taikomas vienas iš išimtinių procesinių dokumentų įteikimo būdų: įteikimas kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 129, 130 straipsniai). Šie procesinių dokumentų įteikimo būdai yra tiesiogiai susiję su siekiu užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatyti skirtingų šalių interesų pusiausvyrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad proceso ištęsimas neribotam laikui, siekiant išsiaiškinti vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų adresą, gali būti nesuderinamas su teisinio tikrumo principu ir tinkamu teisingumo vykdymu (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, No. 69829/01, 2672/03, decision of 10 April 2003). Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar buvo poreikis imtis šio išimtinio procesinių dokumentų būdo (viešo paskelbimo), tuoj pat, kai pirmą kartą buvo grąžinti atsakovui siųsti procesiniai dokumentai dėl tos priežasties, kad jų atsakovas neatsiėmė nustatytu terminu. Tokių duomenų, kurie lemtų būtinumą neatidėliotinai spartinti bylos nagrinėjimo procesą, byloje nėra nustatyta. Be to, teismas, nutaręs taikyti viešo paskelbimo atsakovui būdą, turėjo vykdyti kitą CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą būti aktyviu, nagrinėjant šeimos bylas, nes šioje teisės normoje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo, nepasiūlęs ieškovei pateikti jokių papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis) nei dėl atsakovo kaltės, nei dėl vaiko poreikių, taip pat neišsiaiškinęs atsakovo turtinės padėties (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje yra pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-03-20 išvada su priedais (b. l. 23-32), kuri patvirtina, kad tarp šalių kyla nesutarimai ir dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, nors CK 3.59 straipsnio redakcijoje, jau galiojusioje bylos iškėlimo ir ginčo sprendimo metu, nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taigi teismas privalomai turėjo išspręsti klausimą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik, kad skubotai padarė išvadą, jog atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma, tačiau padarė ir kitus procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, ir tai turėjo įtakos tam, kad galėjo būti neteisingai išspęsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių pažeidimų, kadangi tai susiję su reiškiamų reikalavimų papildymu (dėl bendravimo tvarkos), be to, konstatavus, kad nebuvo pakankamo pagrindo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, būtina suteikti atsakovui galimybę realizuoti savo procesines teises, teisingas ginčo išsprendimas susijęs ir su didelės apimties įrodymų rinkimu. Todėl teismo sprendimas panaikintas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.