Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjams L. Š., L. K., R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Š., L. K., A. P. ir R. M. skundą atsakovei Lietuvos dziudo federacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viešojo saugumo tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui, Kauno sporto mokyklai „Gaja“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos dziudo federacijos (toliau – ir LDF) vykdomojo komiteto 2011-11-18 sprendimu dėl chuliganiško išpuolio per 40-ąjį Lietuvos dziudo čempionatą pritaikytos pareiškėjams sankcijos: A. P. diskvalifikuoti visam laikui, R. M. diskvalifikuoti dviems metams, L. K. diskvalifikuoti dviems metams, L. Š. paskelbti nepageidaujamu asmeniu visose LDF vykdomose varžybose, apie šių asmenų chuliganišką veiklą raštu informuoti Vadovybės apsaugos departamentą, Viešojo saugumo tarnybą, Sporto mokyklą „Gaja“, Jurbarko dziudo sporto klubą „Sfinksas“.

Pagal LDF įstatų 34.9 ir 44 punktus atsakovą santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja ir už informacijos pateikimą atsako atsakovo prezidentas, kurio parašo ant ginčijamo sprendimo nėra, todėl mano, kad atsakovo vykdomojo komiteto posėdyje priimti sprendimai nėra tinkamai įforminti, o pats dokumentas nėra pasirašytas tam įgaliotų asmenų. Be to, atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjų apie juos liečiantį priimtą individualų administracinį aktą, o šio akto tinkamai patvirtinta kopija pareiškėjams neįteikta iki šiol.

Teismo posėdyje pareiškėjai L. Š., L. K., R. M. palaikė skunde išdėstytus argumentus. L. Š. paaiškino, kad jokiuose viešo renginio metu chuliganiškuose veiksmuose nedalyvavo, nekėlė pavojaus varžybų dalyvių sveikatai, nekurstė masinių riaušių ir nesantaikos, jiems nebuvo iškelta jokių bylų, apie priimtą sprendimą nieko nežinojo, nedalyvavo svarstant jų klausimą, nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, pateikti įrodymus.

Pareiškėjas A. P. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Atsakovės Lietuvos dziudo federacijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant arba atidėti. Atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dali e s

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos dziudo federacijos 2011-11-18 protokolinio sprendimo Nr. 11/18, kuriuo A. P. diskvalifikuotas visam laikui, R. M. ir L. K. diskvalifikuotas dviems metams, L. Š. paskelbtas nepageidaujamu asmeniu visose LDF vykdomose varžybose, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 49-50).

Šio protokolinio sprendimo 2 punkte teigiama, kad LDF svarstė chuliganišką išpuolį, įvykusį 40-ojo Lietuvos atviro dziudo čempionate, peržiūrėjo chuliganiško išpuolio čempionato metu filmuotą medžiagą. Už sąmoningus chuliganiškus veiksmus keliant pavojų varžybų dalyvių sveikatai, masinių riaušių ir nesantaikos kurstymą viešo renginio metu, nepagarbą teisėjų kolegijos nariams, dziudo moralės kodekso pažeminimą ir tarptautinės dziudo federacijos varžybų reglamento ignoravimą, padarytą didelę moralinę žalą dziudo sporto prestižui nuspręsta pareiškėjams A. P., R. M., L. K. ir L. Š. taikyti sankcijas, apie šių asmenų chuliganišką veiklą raštu informuoti Vadovybės apsaugos departamentą, Viešojo saugumo tarnybą, sporto mokyklą „Gaja“, Jurbarko dziudo sporto klubą „Sfinksas“.

Atsakovė atsiliepime (b. l. 45-47) teigė, kad sankcijos pareiškėjams yra taikytos vadovaujantis LDF vykdomojo komiteto 2010-03-24 nutarimu, peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2013-02-14 sprendimu pripažino LDF vykdomojo komiteto 2010-03-24 nutarimą ta apimtimi, kuria nutarta, jog tarifikuoti sambo grupėse sportininkai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, į Lietuvos rinktines nebus traukiami, bei ta apimtimi, kuria nutarta, jog dziudo sportininkai, tarifikuoti dziudo grupėse, ir sudalyvavę minėtų sporto šakų varžybose (sambo, alyš, kuraš) bus diskvalifikuoti metams laiko (nebus leidžiama dalyvauti LDF vykdomose varžybose), o sportininkai, nesilaikantys šio LDF Vykdomojo komiteto nutarimo piktybiškai ar dar kartą, bus diskvalifikuoti visam laikui, prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui.

Iš nagrinėjamo ginčo aplinkybių matyti, kad pareiškėjai mano, jog jų teises ir interesus pažeidė LDF. Greta šių pažeidimų pareiškėjai, remdamiesi VAĮ nuostatomis, kvestionuoja LDF administravimo tinkamumą. Dėl savo teisių ir interesų teisinės apsaugos pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti protokolinio sprendimo 2 punktą.

Šiame kontekste reikia pažymėti, kad konstitucinis teisinės valstybės principas garantuoja išsamią teisinės, taip pat ir teisminės, gynybos priemonių ir procedūrų sistemą tam, kad kompetentingi subjektai galėtų vykdyti valdžios institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę. Šių teisėje numatytų priemonių, kuriomis pasinaudojęs asmuo gali prašyti peržiūrėti arba ginčyti tam tikrus aktus, taikymas yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisių įgyvendinimu ir apsauga nuo valdžios įstaigų piktnaudžiavimo. Teisė naudotis teisminiais gynybos būdais visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2008-03-15, 2008-06-30 nutarimai).

Pareiškėjai teigia, jog 40-ojo Lietuvos atviro dziudo čempionate, kuris vyko Kaune kilo visuotinis taikus protestas prieš LDF vadovybės neteisėtus veiksmus, stengiantis sustabdyti prasidedančias varžybas, sportininkai užėmė varžybų pravedimo vietą - tatamį, jokių chuliganiškų veiksmų neatliko, nieko nenorėjo įžeisti ar pažeminti, tuo labiau kelti riaušes. Protestas vyko taikia, korektiška forma, apie protesto esmę ir keliamus reikalavimus buvo informuoti varžybų teisėjai. Jie negalėjo teikti paaiškinimus, įrodymus, nebuvo atliktas apskritai joks objektyvus tyrimas, jiems nebuvo pranešta apie priimtą sprendimą, tokiu būdu negalėjo pasinaudoti teismine gynyba.

Išanalizavus Asociacijų, Kūno kultūros ir sporto įstatymų LDF įstatus, darytina išvada, kad LDF yra viešasis juridinis asmuo, privalo veikti laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šių bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, veiklą grindžia savo įstatais. LVAT 2013-02-14 sprendime administracinėje byloje Nr. I261-2/2013 konstatavo: „Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog Kūno kultūros ir sporto įstatymu Lietuvos dziudo federacijai, kaip pripažintai nacionalinei sporto šakos – dziudo – federacijai, yra pavestos ir tam tikros funkcijos, kurios, akivaizdu, negali būti vertinamos kaip skirtos tik jos narių bendrų poreikių bei interesų atitinkamoje srityje tenkinti“. Taigi LDF sprendimai taikomi ne tik dziudo federacijos nariams, jie turi atitikti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis, konkrečiomis nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (LVAT administracinėse bylose Nr. A17–174/2007; Nr. A5–990/2007; Nr. A5–964/2007; Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11). Vadinasi, viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga.

Pagal LDF įstatus (b. l. 51-58), dziudo federacija atstovauja narių interesams, juos gina, plėtoja ir populiarina dziudo sportą Lietuvoje bei kitose šalyse, organizuoja ir sudaro savo nariams vienodas sąlygas dalyvauti Lietuvos Respublikos dziudo čempionatuose, pirmenybėse, varžybose bei kituose renginiuose <...> skatina Lietuvos visuomenės susidomėjimą dziudo sportu, ugdo tarpusavio toleranciją ir supratimą, teikia informaciją apie sportinę veiklą įvairioms institucijoms. LVAT 2013-02-14 sprendime administracinėje byloje Nr. I261-2/2013 konstatavo, kad vertinant Nutarimo šioje apimtyje teisėtumą, taip pat sutiktina su pareiškėjo pozicija, jog minėtos pasekmės – sportininko diskvalifikavimas metams, jam sudalyvavus sambo, alyš ir kuraš varžybose, ar visam laikui, nesilaikant šios nutarimo piktybiškai ar dar kartą – yra neproporcinga priemonė siekiant Lietuvos dziudo federacijos nurodytų tikslų, kadangi akivaizdžiai per daug riboja tokių sportininkų galimybes dalyvauti atitinkamose šios federacijos Lietuvoje rengiamose (organizuojamose) varžybose, čempionatuose ar kituose renginiuose, siekti juose geresnių sporto rezultatų, įvertinus, be kita ko, aplinkybę, jog būtent Lietuvos dziudo federacija, kaip vienintelė pripažinta sporto (šakos) federacija, yra kompetentinga organizuoti reikšmingiausius Lietuvos mastu sporto renginius.

Šiuo atveju skundžiamas protokolinis sprendimas yra grindžiamas kompaktiniame diske esančia filmuota vaizdo medžiaga. Teismo vertinimu, atsakovės atsiliepimas, kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas nepatvirtina pareiškėjams inkriminuotų pažeidimų, nėra pateikiamas atitinkamų teiginių argumentavimas. Dziudo federacijos sprendime konstatuoti pareiškėjams kaltinimai (chuliganiški veiksmai keliant pavojų varžybų dalyvių sveikatai, masinių riaušių ir nesantaikos kurstymas, nepagarba teisėjų kolegijos nariams, dziudo moralės kodekso pažeminimas, tarptautinės dziudo federacijos varžybų reglamento ignoravimas, padaryta didelė moralinė žala dziudo sporto prestižui), nėra paaiškinti, nenurodyta, kokius teisės aktus jie pažeidė, kokiais veiksmais ignoravo dziudo moralės kodeksą, tarptautinės dziudo federacijos varžybų reglamentą ar buvo bausti už chuliganiškus veiksmus. Atsakovė apskritai nėra atlikusi jokio objektyvaus tyrimo, nesuteikė pareiškėjams teisės teikti paaiškinimus, įrodymus, dalyvauti inkriminuojamų pažeidimų svarstyme, neinformavo apie priimtą sprendimą. Atsakovės protokolinio sprendimo turinys nepagrįstas teisės aktais, objektyviais duomenimis (VAĮ 8 str.), todėl jis nelaikytinas tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką administracinis sprendimas, kuris nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, iš esmės prieštarauja VAĮ 8 straipsniui. Minėti pažeidimai laikytini esminiais vertinant skundžiamo protokolinio sprendimo 2 dalies pagrįstumą bei teisėtumą. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjai atliko inkriminuojamus pažeidimus (atliko chuliganiškus veiksmus, kėlė pavojų varžybų dalyvių sveikatai, rengė masines riaušes, kurstė nesantaiką, rodė nepagarbą teisėjams, pažeidė dziudo kodekso reglamentą).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčo protokolinio sprendimo 2 punktas yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs pareiškėjams taikytinų nuobaudų tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas joks objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, byloje apskritai nėra įrodymų patvirtinančių pareiškėjų chuliganiškus veiksmus, buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems. Todėl ginčijamas atsakovės protokolinio sprendimo 2 punktas naikintinas, pareiškėjų elgesio svarstymas, 40-ojo Lietuvos atviro dziudo čempionate, kuris vyko 2011-10-21, Kaune, grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjų A. P., R. M., L. K., L. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos dziudo federacijos 2011-11-18 protokolinio sprendimo Nr. 11/18 2 punktą, kuriuo A. P. diskvalifikuotas visam laikui, R. M. ir L. K. diskvalifikuoti dviems metams, L. Š. paskelbtas (persona non grata) nepageidaujamu asmeniu visose Lietuvos dziudo federacijos vykdomose varžybose, pareiškėjų elgesio svarstymą, 40-ojo Lietuvos atviro dziudo čempionate, kuris vyko 2011-10-21, Kaune, grąžinti Lietuvos dziudo federacijai nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.