Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1482-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-03Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2S-1482-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03926-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“
Civilinė byla Nr. 2S-1482-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03926-2014-7
Procesinio dokumento kategorijos:(S)128.11; 121.21; 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7478-713/2014 pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą antstolio V. Z. kontorai, prašydamas nutraukti neteisėtą vykdymo procesą ir vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui.

Nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi pareiškėjas atliko bausmę užsienyje ir nebuvo informuotas apie pradėtą vykdymą; antstolis nepagrįstai areštavo jo banko sąskaitą, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti skiriama pašalpa, be to, antstolis neatliko jokių teisėtų vykdymo veiksmų, todėl negali būti skaičiuojamos jokios vykdymo išlaidos.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Z. 2014 m. kovo 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad jis vykdo UAB „Kauno autobusai“ 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44538 dėl 100 Lt baudos išieškojimo iš E. M.. Su nutarimo vykdymo tvarka skolininkas buvo supažindintas, tačiau, kaip nurodė UAB „Kauno autobusai“, jis atsisakė pasirašyti ir paimti nutarimą. Esant vykdomajame dokumente nurodytiems įvykdymo terminams, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, o pasibaigus nustatytiems terminams antstolis pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, todėl antstolis 2010 m. gruodžio 29 d. registruota pašto siunta išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pašto siunta grąžinta neįteikta. Tai, kad skolininkas negavo atitinkamo procesinio dokumento, nedaro vykdymo proceso neteisėto. Dėl skolininko bausmės atlikimo antstolio veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, be to, antstolio niekas neinformavo, ar į areštuotą sąskaitą pervedamos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos.

Teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo paskirta bauda, dėl to, kad jis 2010 m. rugsėjo 9 d. važiavo miesto keleiviniu autobusu be bilieto, tačiau per ATPK 313 straipsnyje nustatytą ir nutarime nurodytą terminą baudos nesumokėjo, todėl nutarimas perduotas antstoliui vykdyti priverstinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų atmetė.

Teismas sprendė, kad antstolio veiksmai dėl siūlymo sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas išsiuntimo laikytini teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms, kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo vykdymo terminus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo bausmės atlikimas užsienio valstybėje nedaro vykdymo proceso neteisėtu, kadangi, esant vykdomajame dokumente nurodytam įvykdymo terminui, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iš pareiškėjo sąskaitos būtų išieškotos lėšos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo įgalioti asmenys būtų informavę antstolį apie tai, kad į pareiškėjo sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl pareiškėjo argumentus dėl neteisėtai areštuotos valstybės pašalpos teismas laikė nepagrįstais. Kadangi pareiškėjas baudos geranoriškai nesumokėjo, todėl antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, patyrė išlaidas, kurios, vadovaujantis CPK 610-611 straipsniais, išieškomos iš skolininko, dėl to pareiškėjo argumentas dėl nepagrįstai skaičiuojamų vykdymo išlaidų teismas taip pat laikė nepagrįstu. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 44538 dėl 100 Lt baudos išieškojimo panaikinimą, o vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolio vykdomi vykdymo veiksmai būtų nepagrįsti, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų nutraukimo yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Prašo skirti antstoliui 1000 Lt baudą už nepagrįstas vykdymo išlaidas bei informuoti apie paaiškėjusias nusikalstamas veikas prokuratūrą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra niekinė, šiurkščiai pažeidžianti CPK 3 straipsnio 1 dalį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei force major principus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

2. Skundžiama nutartis yra formali, neteisėta ir nepagrįsta, be motyvų. Teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Tvirtinimai apie tai, kad apeliantui buvo laiku pranešta apie išieškojimo vykdymą yra melagingi, kadangi antstolis nesiekė išsiaiškinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o teismas nekontroliavo antstolio procesinės veiklos, tuo pažeisdamas CPK 594 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0137/10/09203 duomenimis nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdomas UAB „Kauno autobusai“ 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 44538 dėl 100 Lt baudos išieškojimo iš skolininko E. M.. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2010 m. gruodžio 29 d. ir tą pačią dieną pareiškėjui išsiųstas siūlymas sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas. Siūlymas grįžo neįteiktas. Antstolis, atlikęs skolininko duomenų patikrą, 2011 m. spalio 5 d. inkasiniu debeto nurodymu areštavo pareiškėjo sąskaitą, esančią AB DNB banke. 2014 m. vasario 25 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra aiškiai apibrėžtos CPK, Instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog teisė į teisminę gynybą yra siejama su asmens siekiu apginti pažeistas jo paties asmenines teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). CPK 661 straipsnyje nustatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte nurodyta, kad jeigu raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 Lt, išsiunčia skolininkui siūlymą sumokėti skolą (baudą) bei vykdymo išlaidas. Siūlymas skolininkui siunčiamas registruotu laišku, kuris pagal CPK 604 straipsnio nuostatas, laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas nėra prilyginamas raginimui įvykdyti sprendimą, t. y. jis yra siunčiamas CPK 604 straipsnyje nustatyta bendra procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarka ir jokių išimčių siūlymo įteikimo tvarkai įstatymai nenumato.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra vykdomasis dokumentas, turintis įstatymo nustatytą įvykdymo terminą. Antstoliui pateiktame vykdyti 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarime yra nurodytas ATPK 313 straipsnyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Vykdomąjį dokumentą išdavusios įmonės darbuotojai nutarime pažymėjo, kad skolininkas „atsisakė pasirašyti ir paimti nutarimą“. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsisakymas priimti procesinį dokumentą prilyginamas jo įteikimui (CPK 124 straipsnio 2 dalis), todėl baudos sumokėjimo terminas pasibaigė praėjus 40 dienų nuo nutarimo įteikimo (atsisakymo priimti) dienos. Nesat geranoriškai sumokėtai baudai, UAB „Kauno autobusai“ pateikė nutarimą vykdyti antstoliui. Antstolis 2010 m. gruodžio 29 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti 100 Lt baudą ir 79 Lt vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek vykdomajame dokumente, tiek ir vykdomojoje byloje esančiame Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis, skolininko gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu antstolis 2010 m. gruodžio 29 d. registruota siuntą išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą bei vykdymo išlaidas. Registruota pašto siunta buvo grąžinta antstoliui neįteikta, skolininkui neatsiliepus į paliktus pranešimus apie registruotą pašto siuntą.

Kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstolio veiksmai dėl siūlymo sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas išsiuntimo laikytini teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo bausmės atlikimas užsienio valstybėje nedaro vykdymo proceso neteisėtu, kadangi, esant vykdomajame dokumente nurodytam įvykdymo terminui, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjo skundo pateikimas daugiau nei po trejų metų nuo pradėtų vykdymo veiksmų, rodo, jog pareiškėjas, žinodamas apie priimtą nutarimą dėl baudos skyrimo, nevykdė pareigos domėtis tolimesne eiga, jo argumentas, kad antstolis neinformavo apie vykdymo procesą, laikytinas formaliu ir nepagrįstu.

Jigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (Instrukcijos 89 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas. CPK 739 straipsnyje išdėstytos skolininkui priklausančios sumos, iš kurių negalima išieškoti. Pagal šio straipsnio 6 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo banko sąskaita areštuota 2011 lapkričio 5 d. inkasaciniu debeto nurodymu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iš pareiškėjo sąskaitos būtų išieškotos lėšos. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo įgalioti asmenys būtų informavę antstolį, kad į pareiškėjo sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai pareiškėjo argumentus dėl neteisėtai areštuotos valstybės pašalpos laikė nepagrįstais.

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Kadangi pareiškėjas baudos geranoriškai nesumokėjo, todėl antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, patyrė išlaidas, kurios, vadovaujantis CPK 610-611 straipsniais, išieškomos iš skolininko, dėl to pareiškėjo argumentas dėl nepagrįstai skaičiuojamų vykdymo išlaidų laikytinas nepagrįstu.

CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas, nepripažinęs būtinu bylos žodinio nagrinėjimo, skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pranešimas apie civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo paskelbtas 2014 m. kovo 7 d. specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 13). Vadinasi, pareiškėjas buvo informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, todėl laikytina, kad pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

CPK 611 straipsnio 5 dalis numato teismui teisę antstoliui skirti baudą, jeigu nustato, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Įstatymų leidėjas šia norma siekė, kad būtų pakankamai užtikrinta antstolių veiklos, išieškant vykdymo išlaidas, teisėtumo kontrolė. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog iš esmės pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo, vadovaujantis CPK 611 straipsnio 5 dalimi, skirti antstoliui baudą.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė