Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų F. B. ir A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais – pareiškėjų F. B. ir A. B. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, bylos medžiaga - nustatyta, kad numanomai (nes patvirtinantys dokumentai nepateikti, kas vertinama neturint esminės įtakos sprendimo byloje priėmimui) Rajono statybos organizacija (toliau – ir RSO) 1989 metais pastatė (pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kadastrinių matavimų bylos duomenys) pastatą, kuriame yra butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, tai patvirtina Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 1989 m. birželio 20 d. Utenos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1989 m. spalio 14 d. Utenos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduoto Gyvenamosios patalpos orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 1989 m. spalio 14 d. pareiškėjo A. B. šeimai, kuri susidarė iš trijų asmenų, buvo suteiktas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. B., kaip kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys, įnešė ilgalaikės paskolos visą sumą už kooperatinį butą, šias aplinkybe patvirtina byloje esantis 1991 m. gruodžio 30 d. orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1989 m. gruodžio 5 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai nuo 1989 m. iki šiol gyvena šiame bute. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių – pareiškėjams laiku neįteisinus savo nuosavybės teisių į butą - dokumentai nebuvo įforminti iki galo, nors realiai pinigai (pajai) buvo sumokėti už įsigyjamą butą.

Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjai rūpinasi būstu – 2018 m. ir 2014 m. keitė karšto ir šalto vandens skaitiklius, 2006 m. lapkričio 6 d. su gamtinių dujų tiekėju AB „Lietuvos dujos“ pasirašė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį, 2017 m. birželio 22 d. duomenimis pareiškėjai buvo visiškai atsiskaitę už UAB „Utenos butų ūkis“ jiems, kaip buto savininkams, suteiktas paslaugas, o 2018 m. birželio 8 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), užsakė įtempiamas lubas iš PVC. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 5 d. susimokėjo už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų parengimą VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro duomenimis Nekilnojamasis daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (2017 m. gegužės 29 d. sprendimas dėl buto nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Jei per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito pereina keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Aptarti įrodymai patvirtina, kad daikto faktinis valdymas prasidėjo 1989 metais ir keičiantis valdytojams tęsiasi iki šiol. Teismas laiko visuotinai žinoma aplinkybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas), kad privatizavimo laikotarpiu kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kooperatyvams priklausantys nekilnojamieji daiktai neretai buvo privatizuojami (o vėliau perduodami pajininkams ir t. t.) pažeidžiant tuometinę įstatymų nustatytą tvarką (t. y. neįregistravus pačių daiktų, ne notariškai patvirtintais ar jiems prilygintais sandoriais ir t. t. ), ką patvirtina šios bylos duomenys (duomenys, kad Nekilnojamojo turto registro valdytojas neturi informacijos apie nuosavybės teisių įregistravimą į nekilnojamąjį turtą, ta aplinkybė, kad butas iki šiol apskritai nebuvo registruotas registre ir t.t.) ir daugybė kitų teismuose išnagrinėtų bylų.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo jo pastatymo 1989 metais įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis), todėl visi iki tol atlikti jo perleidimo sandoriai (iš statybinės organizacijos PSO, vėliau kooperatyvo nariams) nebuvo ir negalėjo būti sudaryti, dėl ko nuosavybės teisės į šį butą negali būti įregistruotos administracine tvarka.

Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas ir kiti asmenys buto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčija. Duomenų apie tai, kad pastatas priklausytų valstybei ar savivaldybei arba būtų registruotas kito asmens vardu, nėra (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė visas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t. y. pareiškėjai praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgiję iki galo nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (nors pareiškėjai butą įgijo įmokėdami visą paskolos sumą, tačiau tai nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka); pareiškėjai butą įgijo sąžiningai ir iki šiol jį valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad butas būtų užvaldytas per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra); pareiškėjai buvo ir yra įsitikinę, kad butą įgijo teisėtai ir niekas kitas į jį nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėjai pradėjo atvirai, nesislapstydami valdyti butą, juo naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog butas nėra įregistruotas pareiškėjų vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą; daiktinės teisės į minėtą butą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjai butą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkai (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo); pareiškėjai butą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise valstybės įmonėje Registrų centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.