Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiajam K. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2 d.8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str.5 d.1 p. bausmes apėmus, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 6 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, iš nuteistojo M. L. nukentėjusiajam K. K. priteista 1129,49 litų turtinei ir 12 000 litų neturtinei žalai atlyginti, bei 1000 litų proceso išlaidų.Valstybinei ligonių kasai iš M. L. priteista 2984,62 litai nukentėjusiojo gydymo išlaidų. VSDFV Vilkaviškio skyriaus naudai priteisė iš kaltinamojo 796,09 litų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2d. 8p. nuteistas už tai, kad jis 2009-05-02 apie 22.00 val. viešoje vietoje-Vilkaviškio rajone, Virbalio miestelyje, Birutės g., prie Virbalio miesto kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų – rodant aiškų žmogaus negerbimą, niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, esant menkaverčiai dingčiai, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu tyčia vieną kartą ranka sudavė į veido sritį K. K., dėl ko pastarajam konstatuotas trigubas apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje aštunto danties ir kaklelio srityje, kairėje trečiojo danties srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Jo parodymus gali patvirtinti šį įvykį matę liudytojai M. S. ir T. K.. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir patvirtino nuteistojo duotus parodymus, tačiau T. K. teisme nebuvo apklaustas ir sutrukdė objektyviai, pilnai ir visapusiškai ištirti būtinosios ginties aplinkybes. Be to, teismas neapklausė ir kito liudytojo, kuris taip pat galėtų paaiškinti kai kurias aplinkybes, tai policijos pareigūnas A. R.. Kad tyrimas prieš jį buvo atliekamas neobjektyviai, nevisapusiškiai, patvirtina ir tas faktas, kad į jo skambutį policijai nebuvo sureaguota, nebuvo atliktas patikrinimas, nepradėtas tyrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis prieš du mėnesius buvo sumuštas kitų asmenų, todėl akivaizdu, kad norima nuslėpti objektyvią tiesą ir pasipelnyti jo sąskaita, o jis yra nekaltas ir apkalbamas. Apeliantas nurodo, kad jo elgesyje nebuvo motyvo – chuliganiškų paskatų. Chuliganiškomis paskatomis pažimymi toks elgesys, kuris yra padaromas siekiant pademonstruoti nuekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dinsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmas mažareikšmę dingtį. Iš nustatytų įvykio aplinkybių aišku, kad apeliantas visiškai neturėjo jokių paskatų pažeisti elementarias elgesio normas, jis nenorėjo nukentėjusiojo liesti ar mušti, tačiau jis pirmas savo agresyviu elgesiu išprovokavo nuteisojo veikmus, kaip būtinąją gintį. Apelianas nurodo, kad jei teismas bylos jo atžvilgiu nenutrauks, prašo atsižvelgti į paties nukentėjusiojo elgesį, į apelianto turtinę padėtį, kad yra studentas, neturi tėvų ir sumažinti nuosprendžiu priteistus didelius ieškinius: neturtinę žalą iki 1000 litų, valstybinei ligonių kasai iki 500 litų, VSDFV Vilkaviškio skyriui iki 300 litų.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis K. K. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2009 m. gruodžio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė įrodymus ir teisingai M. L. pripažino kaltu ir nuteisė. Apelianto skundo motyvai dėl būtinosios ginties bei civilinio ieškinio yra nepagrįsti ir todėl atmestini.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo bei jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokuroro prašymus apeliacinį skundą atmesti, bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 28 str. taikymo.

Pagal BK 28 str. 1 d. teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taikant ir aiškinant šią nuostatą būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad nors nukentėjusysis ir pirmas pradėjo konfliktą (ta aplinkybė teismo buvo įvertinta ir pripažinta atsakomybę lengvinančia), tačiau jo veiksmai, atsižvelgiant į jėgų santykį, tai yra į apelianto ir nukentėjusiojo fizinius duomenis, nukentėjusiojo veiksmų intensyvumą – jis nedarė jokių staigių ar agresyvių judesių, o tik pakėlė prie nuteistojo veido žiebtuvėlį, šie judesiai nebuvo nuteistajam pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi. Kolegijos nuomone, pirmosios instacijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, padarė motyvuotą, pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad nebuvo jokio įstatyminio pagrindo nukentėjusiojo elgesį pripažinti akivaizdžiai ir realiai pavojingu nuteistojo atžvilgiu ir vertinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. L., prie Virbalio kultūros namų – viešoje vietoje, jam ir nukentėjusiajam prasilenkiant ir nukentėjusiajam pasakius sustoti bei pašvietus žiebtuvėliu į akis, be jokios priežasties, rodant aiškų žmogaus negerbimą bei niekinant elementarias moralės bei elgesio normas, trenkė žymiai vyresniam bei fiziškai silpnesniam už save nukentėjusiajam K. K. į veido sritį ir sulaužė jam žandikaulį. Todėl šiuo konkrečiu atveju, faktinių duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad M. L. padarytos veikos, kuria K. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo būtent chuliganiškos paskatos, todėl pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikavo teisingai.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas ir tai neigiamai paveikia aplinkinius asmenis, jie pasijunta pažeminti ar šokiruoti ir pan. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad M. L. yra kaltas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir pakankamai aiškiai nurodė, kuo pasireiškė jo nusikalstamas elgesys, t.y. viešoje vietoje, kur paprastai žmonės ilsisi – prie Virbalio miesto kultūros namų, pašalinių žmonių – su kaltinamuoju ėjusių M. S. bei dviejų merginų - akivaizdoje, niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, be jokio pateisinamo motyvo ir pagrindo, tyčia sudavė nukentėjusiajam K. K. kumščiu į veido sritį. Tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką. Toks nuteistojo poelgis pagrįstai pripažintas šiurkščiai pažeidžiantis ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir paveikiantis aplinkinius žmones, todėl, kolegijos nuomone, apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti patenkintas toje dalyje, kiek jis pagrįstas nukentėjusiojo pateiktais byloje esančiais įrodymais. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, susijęs su nukentėjusiojo gydymu bei VSDFV Vilkaviškio skyriaus civilinis ieškinys yra pilnai įrodyti juos patvirtinančiais dokumentais, todėl jie pilnai patenkinti ir priteisti iš M. L. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne į visus nurodytus kriterijus. Teismas esminį dėmesį skyrė tik neturtinės žalos pasekmėms, tačiau visiškai nenagrinėjo ir nevertino žalą padariusio asmens turtinės padėties, neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, todėl laikytina, kad neturtinės žalos dydis nustatytas nesilaikant nustatytų teisės normų, dėl ko buvo priteista aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, pagrinde kreipė dėmesį į nukentėjusiojo nurodytas subjektyvias aplinkybes - jo patirtus dvasinius nepatogumus, išgyvenimus dėl galimų sužalojimo pasekmių, ir visiškai nevertino objektybių aplinkybių – nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo, kokią turtinę žalą jis patyrė dėl padaryto jam sužalojimo ir kokio dydžio priteista turtinė žala, neanalizavo kaltinamojo turtinės padėties, kad jis studentas, nedirbantis, neturi pajamų, o pats yra išlaikomas.

Kolegijos nuomone, priteistas 12000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei jos padariniams, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl šioje dalyje nuosprendis keisinas (BPK 328 str. 4 p.) ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo mažintinas iki 4000 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti ir priteisti nukentėjusiajam K. K. iš M. L. 4000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.