Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos V. S. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento atstovei Ritai Kubilienei ir atsakovo, veikiančio ir kaip valstybės atstovės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Žanetai Daukšienei,

2021 m. birželio 15 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų ištaisymo“ ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo”, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 13 d. pareiškėja Klaipėdos departamentui pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti pažymą apie nustatytą ir Registre įregistruotą informaciją apie jos profesinę ligą (as).

Klaipėdos departamentas išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą, 2021 m. vasario 24 d. išsiuntė raštą Nr. (3-11 14.4.4 Mr)2-36191 „Dėl duomenų pateikimo“. Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos departamente buvo gautas pranešimas apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą. 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 86 teigiama, jog pareiškėjai buvo patvirtinta profesinės ligos diagnozė – profesinė lėtinė 1/s radikulopatija L5, S1 kairėje. L5 slankstelio priekinė listezė. Stuburo patologinis nestabilumas, L4-S1 segmente. Tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protruzijos. Arklio uodegos kompresijos sindromas. FN III0. Būklė po operacinio gydymo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2019 m. liepos 30 d. raštu pateikė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka. Taip pat Klaipėdos departamentas atkreipė pareiškėjos dėmesį, jog NVSC pagal kompetenciją nesprendžia ar nustatyta profesinės ligos diagnozė yra teisinga. Kartu su raštu pareiškėjai buvo pateikti visų aktualių dokumentų nuorašai.

Pareiškėja gavusi Klaipėdos departamento 2021 m. vasario 24 d. raštą ir jo priedus, 2021 m. vasario 26 d. Klaipėdos departamentui pateikė prašymą „Dėl netikslių V. S. profesinės ligos registro duomenų ištaisymo“. Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie iš Registro duomenų bazės išregistruotus duomenys apie jos profesinę ligą. Pareiškėja prašyme suformulavo reikalavimą skubos tvarka išregistruoti CDMEK 2019 m. birželio 26 d. pranešimą Nr. 3EK (13.2)-589.

Klaipėdos departamentas 2021 m. kovo 17 d. sprendime nurodė, kad nėra kompetentinga institucija tenkinti 2021 m. vasario 26 d. prašyme suformuluotą reikalavimą, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Minėtame sprendime Klaipėdos departamentas pakartotinai pažymėjo, jog vadovaujantis Nuostatų 28 punktu, profesinės ligos diagnozę nustato arba jos nenustato medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos tyrimo akte pateiktus duomenis. Atkreipia dėmesį, jog NVSC pagal kompetenciją, numatytą Nuostatų 19 punkte, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams pateikia turimus atliktų profesinės rizikos veiksnių archyvinius duomenis.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėja laikosi pozicijos, kad Registre apie jos profesinę ligą esantys duomenys yra klaidingi ir siekia, kad Klaipėdos departamentas juos pašalintų iš Registro. Klaipėdos departamentas bei NVSC, skundžiamuose 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. sprendimuose akcentuoja, jog NVSC nėra kompetentinga institucija atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, kadangi jis nėra Registro tvarkytojas, todėl minėtuose sprendimuose buvo nuspręsta pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ar pareiškėja savo reikalavimą nukreipė į tinkamą subjektą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nuostatai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtini Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Apskaitos nuostatai).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis teigia, jog šio įstatymo paskirtis yra nustatyti: 1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; 2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms, neįgaliesiems; 4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; 5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

Atvejus, kada Registro duomenys yra taisomi reglamentuoja Nuostatų V skyrius „Registro duomenų taisymas“. Nuostatų 25 punktas teigia, kad netikslūs Registro duomenys taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (Registro duomenų teikėjo, Registro duomenų gavėjo, susijusio registro ar duomenų subjekto) prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Registro tvarkytojas nuo netikslių duomenų nustatymo momento privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kitiems duomenų gavėjams apie pastebėtų netikslių duomenų ištaisymą. Kiekvienas asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, pateikęs prašymą ir asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą arba elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia tinkamai atpažinti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis, turi teisę reikalauti, kad būtų ištaisyti netikslūs Registro duomenys. Registro tvarkytojas privalo per 3 darbo dienas nuo asmens reikalavimo ir jame nurodytų faktų patvirtinimo dokumentų gavimo nurodytus netikslumus ištaisyti, apie tai informuoti to reikalavusį asmenį ir patikslintus duomenis neatlygintinai perduoti duomenų gavėjams, susijusių registrų tvarkytojams (Nuostatų 28 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę susipažinti su savo asmeniniais duomenimis, esančiais Registre ir pastebėjusi, kad pateikta netiksli informaciją, teikti prašymą, kuriame keliamas reikalavimas pašalinti šiuos netikslumus. Atkreiptinas dėmesys, jog Nuostatuose aiškiai nurodyta, jog netikslius Registro duomenys taiso Registro tvarkytojas.

Vadovaujantis Nuostatų 7 punktu Registro valdytojas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja. Registro tvarkytojas – Higienos institutas, kuris yra ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas (Nuostatų 8 punktas). Akivaizdu, jog teisės aktai numato, kad Registro tvarkytojas yra Higienos institutas ir tik jis, vadovaudamasis Nuostatų V skyriaus nuostatomis, turi teisę redaguoti Registro duomenys.

NVSC atliekamas funkcijas, nustačius ar įtariant darbuotojui profesinę ligą, reglamentuoja Apskaitos nuostatai.

Apskaitos nuostatų 6 punktas teigia, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo arba padalinio vadovas, įtaręs, kad darbuotojas susirgo ūmia profesine liga, nedelsdamas privalo suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, pasirūpinti, kad prireikus būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, ir telefonu, faksu ar elektroniniu paštu apie įtariamą ūmią profesinę ligą pranešti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui pagal darbuotojo deklaruotą gyvenamąją vietą, išskyrus krašto apsaugos sistemos pareigūnų, karių, žvalgybos pareigūnų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurių apskaita vykdoma Fondo valdybos Vilniaus skyriuje. Darbo medicinos gydytojas, įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir įtaręs ūmią profesinę ligą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o įtaręs lėtinę profesinę ligą, – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užpildo ir išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu darbdaviui, atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pranešimą apie įtariamą profesinę ligą (Apskaitos nuostatų 8 punktas).

Vadovaujantis Apskaitos nuostatų 14 punktu valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis ūmios profesinės ligos priežastis, gavęs Nuostatų 10 punkte nurodytus duomenis, užpildo profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, prideda prie jo tyrimo metu iš darbuotojo ir įmonės gautą medžiagą ir jį pasirašo. Darbuotojas arba darbuotojo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindinamas su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir pridedama medžiaga Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas paštu, faksu, elektroniniu paštu ar atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių pateikiamas susipažinti darbdaviui ir tiriant profesinės ligos priežastis dalyvavusiems asmenims, taip pat išsiunčiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, gavęs Nuostatų 19 punkte nurodytus duomenis, užpildo profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, prideda prie jo tyrimo metu iš darbuotojo ir įmonės (-ių) gautą medžiagą ir jį pasirašo. Darbuotojas arba darbuotojo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindinamas su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir pridedama medžiaga Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas paštu, faksu, elektroniniu paštu ar atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių pateikiamas susipažinti visiems darbdaviams, kurių įmonėse buvo atliekamas tyrimas, ir, pridėjus atitinkamos įmonės medžiagą, išsiunčiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (Apskaitos nuostatų 20 punktas).

Taip pat Apskaitos nuostatų 42 punktas numato, jog Profesinės ligos registruojamos profesinių ligų valstybės registre Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre jo direktoriaus nustatyta tvarka, o Apskaitos nuostatų 43 punkte nurodyta, kad profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre.

Vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad NVSC iš esmės kaupia ir sistemina kitų subjektų pateiktą informaciją apie įtariamas profesines ligas, darbuotojų mirtis dėl įtariamos ūmios profesinės ligos, profesinių ligų patvirtinimo aktus bei išvadas ir t.t. Akivaizdu, kad NVSC neturi įtakos gaunamos informacijos turiniui ir neturi teisės ją keisti, taisyti ar pašalinti iš Registro ar kitų informacinių sistemų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), ne kartą savo praktikoje kalbėjęs apie viešojo administravimo institucijų pareigą paisyti suteiktų įgaliojimų apimties, yra konstatavęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 727/2014, 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014).

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, jog Klaipėdos departamentas bei NVSC neturėjo kito pasirinkimo, išskyrus priimti sprendimus, kuriais nuspręsta atmesti pareiškėjos 2021 m. vasario 26 d. prašymą, kadangi šio prašymo reikalavimų tenkinimas būtu akivaizdus, įstatymo leidėjo NVSC suteiktos kompetencijos viršijimas, o individualus administraciniai aktai, priimti pažeidžiant suteiktos kompetencijos ribas, yra pripažįstami neteisėtais.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimas bei NVSC 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas yra nemotyvuoti ir nepagrįsti teisės aktų normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Akcentuotina, jog minėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Įvertinusi Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimo bei NVSC 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėti individualus administraciniai aktai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais bei teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegijai konstatavus, jog Klaipėdos departamentas ir NVSC 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. sprendimuose pagrįstai nurodė, kad jie neturi kompetencijos tenkinti pareiškėjos prašymo ir pašalinti iš Registro CDMEK 2019 m. birželio 26 d. pranešimą Nr. 3EK (13.2)-589, likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų ištaisymo“ ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo dalyje dėl skundžiamų sprendimu panaikinimo, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą, kuriame prašoma įpareigoti atsakovus iš naujo nagrinėti jos 2021 m. vasario 26 d. prašymą ir 2021 m. balandžio 16 d. skundą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Šiuo sprendimu konstatavus, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų ištaisymo“ ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo“ pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. vasario 26 d. prašymą, akivaizdu, kad NVSC veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų NVSC civilinei atsakomybei kilti, skundas laikytinas nepagrįstu ir todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-575-4874 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. teismui pateikė pažymą Nr. (12.34Mr) PT-4338 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma iš NVSC priteisti valstybės patirtas išlaidas, teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, iš viso 135,00 Eur.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tik proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 42 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.