Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjai Violetai Miliuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama pagal BK BK 129 str. 2 d. 1 p.,3 p., 6 p. BK 163 str., BK 135 str. 2 d. 1 p.,3 p.,6 p., BK 163 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. R. padarė neatsargų gyvybės atėmimą, o būtent: keletą mėnesių iki 2008 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute nepakankamai prižiūrėjo ir rūpinosi savo mažamečiu vaiku sūnumi L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra būdama vaiko motina, turėdama suvokti, kad mažametis vaikas negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, mityba ir asmens higiena, tinkamai savo vaiko L. R. neprižiūrėjo, jo nemaudė, dėl to pastarasis buvo aptekęs utėlėmis ir jo kūno oda buvo su įvairaus senumo nusikasymais, laiku nenuvedė L. R. pas gydytoją apžiūrai ir taip neužtikrino jo gydymo, pagaminusi valgį L. R. nemaitino ir dėl L. R. išsekimo nepajėgiant judėti ir rūpintis savimi ir dėl nepakankamos mitybos, kuri truko apie du mėnesius iki mirties, nekokybiškos ir neracionalios mitybos, kuri truko ilgą laiką, jam išsivystė anemija, bei dėl paskutinių dviejų parų badavimo jis išseko ir 2008 m. balandžio 15 d. mirė nuo išsekimo.

Be to, kaltinamoji I. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, būtent: keletą mėnesių iki 2008 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute, nepakankamai prižiūrėjo ir rūpinosi savo mažamečiu vaiku dukra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra būdama vaiko motina, turėdama suvokti, kad mažametis vaikas negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, mityba ir asmens higiena, tinkamai savo vaiko L. R. neprižiūrėjo, laiku nenuvedė jos pas gydytoją apžiūrai ir taip neužtikrino jos gydymo, pagaminusi valgį L. R. nemaitino. L. R. dėl ilgalaikio pusbadžiavimo, nepakankamos bei nepilnavertės mitybos išsivystė sunki geležies stokos anemija ir išsekimas, tai sukėlė realų pavojų L. R. gyvybei ir buvo padarytas neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. R. buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis, fiziškai gniuždydama vaiką, palikdama jį ilgą laiką be priežiūros ir žiauriai elgdamasi su vaiku, būtent: kelis mėnesius iki 2008 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute, piktnaudžiaudama motinos teisėmis, tyčia neprižiūrėjo ir nesirūpino savo mažamečiu vaiku sūnumi L. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdama vaiko motina ir suvokdama, kad mažametis L. R. dėl savo mažametystės negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, mityba ir asmens higiena, tinkamai vaiko neprižiūrėjo, jo nemaudė, dėl to pastarasis buvo aptekęs utėlėmis ir jo kūno oda buvo su įvairaus senumo nusikasymais, nevedė vaiko pas gydytoją apžiūrai ir neužtikrino jo gydymo, palikdavo L. R. vieną namuose su kitais mažamečiais vaikais be priežiūros ir maisto, o pagaminusi valgį nemaitino L. R., kuriam dėl nepakankamos, nekokybiškos ir neracionalios mitybos išsivystė anemija bei dėl badavimo jis išseko ir 2008 m. balandžio 15 d. mirė nuo išsekimo.

Kaltinamoji I. R. taip pat buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis fiziškai gniuždydama vaiką, palikdama jį ilgą laiką be priežiūros ir žiauriai elgdamasi su vaiku, būtent ji kelis mėnesius iki 2008 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute, piktnaudžiaudama motinos teisėmis, tyčia neprižiūrėjo ir nesirūpino savo mažamečiu vaiku dukra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra būdama vaiko motina ir suvokdama, kad mažametė L. R. dėl savo mažametystės negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, mityba ir asmens higiena, tinkamai vaiko neprižiūrėjo, nevedė vaiko pas gydytoją apžiūrai ir neužtikrino jos gydymo, ne mažiau kaip parai laiko palikdavo L. R. namuose be priežiūros ir maisto, o pagaminusi valgį dažnai jo nedavė ir taip nemaitino savo mažametės dukros L. R., kuriai dėl ilgalaikio pusbadžiavimo, nepakankamos bei nepilnavertės mitybos išsivystė sunki geležies stokos anemija ir išsekimas, tai sukėlė realų pavojų L. R. gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. R. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad ji buvo susituokusi du kartus. Gyvendama santuokose pasigimdė šešis vaikus. Paskutinis septintasis vaikas gimė nesantuokinis. Kai ji laukėsi paskutinio vaikelio ir buvo penktą mėnesį nėščia, ją paliko vaiko tėvas. Vaikus ji augino viena. Gyveno iš gaunamų pašalpų už vaikus, padėdavo tėvai ir jos brolis. Su vaikais gyveno vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini) mieste. Ji labai sunkiai išgyveno savo tėvo mirtį. Šis jai daug padėdavo. Po jo mirties maisto produktų iš kaimo atveždavo jos mama. Daugiausia ji gėrė po paskutinio vaiko gimimo, tai yra prieš L. mirtį. Išgerti eidavo pas kaimynę. Savo bute girtaudavo retai. Policija dėl jos girtavimo kviečiama nebuvo. Dažnai ji buvo kviečiama dėl kaimyno. Pas ją važiuodavo tada, kai dar gyveno su vyru. Mažąjį maitino mišinukais. Kiekvieną dieną ji tikrai negėrė, nebūdavo taip, kad nepareitų naktimis. Gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Nebuvo vandens, todėl jį parsinešdavo iš brolio. Rūbelius taip pat skalbdavo pas jį. Žiemą vaikų nemaudydavo, nes nebuvo vandens. Vaikai buvo užsikrėtę utėlėmis. Ji pirko vaistus ir juos gydė. Buvo atsiradę ir blusų, nuo kurių įkandimų jie buvo nusikasę. Valgyti namuose visada būdavo. Ji ruošdavo pusryčius, gamindavo pietus. Pas juos buvo didelis stalas, prie kurio visi vaikai valgė. Ji niekada nepratino vaikų, kad jie būtų maitinami, kai jau galėjo savarankiškai valgyti. L. taip pat valgė, buvo labai valgus. Ji tai matydavo. Visus vaikus ji prižiūrėjo vienodai. Tiek jos mama, tiek ji pati, tiek jos vaikai turėjo mažakraujystę. Ji kai galėdavo, pirkdavo vitaminus. Ne visada galėdavo nuvesti vaikus skiepyti, nes neturėjo kur palikti kitų. Policijai dėl vaikų nepriežiūros buvo pranešęs jos buvęs vyras, todėl buvo surašytas aktas. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai ateidavo labai retai. Jokie aktai nebuvo surašyti. L. niekuo nesiskundė. Balandžio 14 d. ji pati jautėsi blogai, o kitą dieną atvažiavusi jos mama rado L. negyvą. Praėjus keletui dienų po jo laidotuvių į ligoninę buvo paguldyta ir jos duktė L., kuriai pakilo temperatūra ir jai buvo nustatytas išsekimas. Dieną prieš mirtį L. valgė jos pagamintų šaltibarščių, bulvių ir dešrelių. Kodėl vaikai buvo išsekę, ji negali pasakyti. Dėl blogų gyvenimo sąlygų ji kreipėsi į Savivaldybę. Dėl paramos nesikreipė. Prisiteisė vaikams alimentus. Labai daug jai padėdavo jos brolis. Su juo ji negirtaudavo. Dienos paslaugų darbuotojos ateidavo du kartus per dvi savaites. Be savo vaikų, ji dar prižiūrėdavo ir du kaimynės vaikus. L. taip pat valgydavo normaliai. Po L. laidotuvių ji su vaikais išvažiavo gyventi į kaimą. Nebegeria, nes gyventi pasidarė lengviau. 2007 metais ji buvo bausta už tai, kad vaikai nelankė mokyklos.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip įtariamoji, kaltinamoji parodė, kad šeimą namuose lankė įvairūs tarnautojai, ji vedė vaikus pas gydytoją, buvo tikinama jų sveikata. Gydytoja L. B. visada sakydavo, kad jos vaikai stiprūs, jokių ligų nebuvo nustatyta. Minėta gydytoja buvo atėjusi apžiūrėti mažiausio vaiko D. . Kiti vaikai tuo metu miegojo ir gydytoja jų neapžiūrėjo. Tuo metu vaikai nebuvo labai apšašę ir ji gydytojai nieko nesakė dėl kitų vaikų sveikatos, nieko nesakė ir apie tai, kad vaikai turi utėlių. Išvirė sriubos, vaikai pavalgė. 2008-04-15 su vaikais išvažiavo gyventi pas E. D. į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybę. 2008-04-18 po L. R. laidotuvių pastebėjo, kad duktė L. blogai jaučiasi. Tuomet su broliu A. D. ją nuvežė pas šeimos gydytoją L. B. (tomas 2, b. l. 49–50). 2009-10-22 apklausos metu I. R. iš esmės davė analogiškus parodymus, tačiau teigė, jog L. R. iš vakaro prieš jo mirtį buvo valgęs šaltibarščių, bulvių, dešrelių, bei skirtingai nurodė, kad dukrą L. R. į ligoninę nuvežė jos brolis A. D. su žmona. Ji savo dukros ligoninėje nelankė, nes jai buvo depresija, ir to jai neleido daryti artimieji (3 tomas, b. l. 212–215).

Teismas kaltinamosios parodymais tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Liudytojas R. M., kuris yra kaltinamosios sūnus, patvirtino tas aplinkybes, kad jis gyveno kaime pas močiutę. Mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir pas mamą ateidavo. Kad broliukui yra blogai su sveikata, jis nepastebėjo. Kai ateidavo pas mamą, maisto būdavo. Jis žinojo, kad mama išgerdavo. Atėjęs ją rasdavo geriančią su drauge. Tai būdavo maždaug vieną kartą per savaitę. Rasdavo geriančią su ta pačia moterimi, kuri gyveno ne tame pačiame name. Kai jam atėjus mamos nebūdavo namuose, duris jam atidarydavo brolis arba sesuo. Užėjęs jis visada pavalgydavo. Niekas iš vaikų nesakė, kad nėra ko valgyti. Jis buvo atėjęs balandžio 14 dieną. Mama jautėsi blogai. Sakė, kad skauda galvą. Grįžęs pas močiutę jis jai tą pasakė ir ji kitą dieną išvažiavo pas mamą. Močiutė jam nėra sakiusi, kad mama bandė žudytis. Tą dieną mama buvo blaivi. Jokių požymių, kad mama gali sau ką nors pasidaryti, jis nematė. Vaikai lankė mokyklą. Žiemą juos išmaudyti nebuvo sąlygų.

Liudytoja E. D. patvirtino tas aplinkybes, kad ji yra kaltinamosios mama. Teigė, kad kaltinamosios gyvenimas buvo sunkus. Vyras, kaltinamosios tėvas, sirgo 12 metų. Jie padėdavo dukrai nuveždami daržovių, kai papjaudavo kiaulę, nuveždavo mėsos, nes duktė gyveno sunkiai. Pas ją augo du kaltinamosios vaikai. Dabar jie visi gyvena pas ją. Paskutinį kartą iki L. mirties pas dukterį ji buvo prieš du mėnesius. Kai nuvažiuodavo, visada skubėdavo, nes reikėdavo spėti į autobusą. Vaikai buvo švarūs, maisto visada būdavo. Paskutiniu metu pačiai dukrai buvo negerai. Skundėsi galvos skausmais ir blogomis mintimis. Keista ji buvo, labai nervinga, tačiau pas gydytojus neidavo. Ji niekada nėra radusi jos išgėrusios. Nebuvo L. plaukai nuslinkę. Jo plaukučiai visada buvo reti. Jis visada norėdavo saldainių ir cukraus. Po L. laidotuvių sukarščiavo L. ir ją nuvežus į ligoninę, ji buvo nuvežta į Klaipėdą, kur jai buvo nustatyta mažakraujystė. Šia liga sirgo jos mama, ji pati ir dukra, kai buvo maža. Dabar visi gyvena kartu. Vietos yra. Santaupų ji neturėjo, nes daug pinigų reikėjo išleisti vyro gydymui. Dabar visi jie gyvena gerai, jos namas didelis, vietos užtenka. Niekas jai nepasakojo apie dukters girtavimą. Dėl skolų vanduo buvo pas ją išjungtas. Kai ji tai sužinojo, sumokėjo skolą ir vanduo vėl buvo įjungtas. Dukra iš pradžių tinkamai prižiūrėjo savo vaikus, o kaip buvo vėliau, ji nežino. Vaikai nėjo į mokyklą dėl to, kad turėjo utėlių. Kai ji pamatė negyvą L., tik pastebėjo, kad jis guli su rūbeliais. Jokių kitų smulkmenų nepastebėjo, nes labai išsigando. Parsivežus vaikus pas save, ji pastebėjo, kad L. turi temperatūros. Visus vaikus išmaudė. Jos sūnus truputį išgeria. Ant L. galvos buvo šašiukų. Ji ją išmaudė, patepė vaistais ir viskas susitvarkė. Nė vienas vaikas, kai juos parsivežė, nebuvo murzinas, apskretęs. Vaikai yra sakę, kad reikia slėpti peilius nuo mamos. Jai paskambino R. ir pasakė, kad mamai kažkas su galva negerai, todėl ji kitą dieną pas ją ir važiavo. Negalėjo jos dukra tyčia vaikų nemaitinti. Tyrėja vaikus apklausinėjo pas ją namuose. Buvo ir policininkė. Jiems nebuvo pasakyta, kad jie turi teisę nekalbėti apie mamą. Tada dar nebuvo nei iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos, nei psichologo ir niekas nebuvo filmuojama. Vaikai verkė, nežinojo, ką sakyti.

Praėjus metams po L. mirties jos duktė pradėjo taisytis, o po to vėl visai pasidarė blogai. Ji gyvena pas ją, labai myli ir bendrauja su vaikais. Gal net per daug jiems leidžia. Pati yra labai uždaro būdo.

Liudytojas A. D. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamoji yra jo sesuo. Jis kartą per mėnesį pas ją ateidavo. Ji kartais skolindavosi pinigų, kad galėtų vaikams nupirkti maisto ir vaistų. 2008 m. jų tėvas labai sunkiai sirgo, o sesuo tuo metu laukėsi kūdikio. Po tėčio mirties, kuri ją labai paveikė, ją paliko vyras. Niekas nesakė, kad ji geria, o jis pats to nėra pastebėjęs. Galėjo būti taip, kad mažesniems vaikams mažiau tekdavo maisto. Maždaug prieš mėnesį iki L. mirties, jis pastebėjo, kad L., L. ir G. išbalę. Sesuo sakė, kad buvo vaikus nuvedusi pas gydytojus ir kad viskas gerai. Ji pati atrodė serganti depresija. Vėliau ji gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jis žinojo, kad tam tikrą laiką pas juos nebuvo vandens. Nešdavosi jį iš lauko. Jis gyveno toje pačioje gatvėje. Pas jį butas su patogumais. Iki tėvo mirties sesuo pas jį maudydavo vaikus, o po to jau to nedarė. Prieš mėnesį iki L. mirties pas ją buvo. Vaikai negalėjo išeiti į lauką vieni, nes buvo nesaugu. Jis neidavo pas seserį išgerti, nes alkoholio nevartoja. Jos kaimynas H. bendraudavo su nepilnamečiais. Jis jį sudraudė, tai jam labai tas nepatiko. Sesuo vaikų tikrai neskriausdavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad prieš L. R. mirtį I. R. buvo kaip nesava, valgyti vaikams virė, pati galbūt to maisto neišdalydavo ir galbūt vyresni už L. R. vaikai pasiimdavo daugiau, o mažesniems likdavo mažiau (t. 2, b. l.18–19).

Liudytoja K. Š. patvirtino tas aplinkybes, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja. Nuo 2007 metų buvo gaunamos dotacijos darbui su rizikos šeimomis. Dienos paslaugos centras teikė paslaugas. Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį kaltinamoji buvo įrašyta į rizikos šeimų sąrašą. 3 vaikai lankė dienos centrą ir buvo dirbama su šeima. Jie neturėjo duomenų, kad kaltinamoji girtautų ar kas nors būtų blogai jų šeimoje. Ji pati lankėsi tame centre. R. vaikai išsiskyrė nevalgumu ir centras jiems pirko vitaminus. Kiek kartų, ji negali pasakyti. Pas kaltinamąją porą kartų per savaitę lankydavosi centro darbuotoja M. . Pas kaltinamąją netvarkos nebuvo, kad jai nebūtų pačiai leidžiama disponuoti pinigais. Darbuotoja savo apsilankymus fiksuodavo sąsiuvinyje ir nėra nė vieno įrašo, kad ten būtų girtaujama. Buvo vienas aptarnaujantis darbuotojas ir jis negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų ir mieste, ir kaimuose.

Liudytoja D. D. patvirtino tas aplinkybes, kad dirbo (duomenys neskelbtini) rajono VTAT vyresniąja specialiste. Teigia, kad kaltinamosios šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų sąrašą dėl to, kad vyras prieš ją ir vaikus vartojo smurtą. Jiems išsiskyrus, ji liko sąraše. Vitaminus vaikams jie pirko vieną kartą, nes daugiau nebuvo finansinių galimybių. Ji asmeniškai dažnai ateidavo pas kaltinamąją, nes jos butas buvo netoli teismo, kuriame ji dažnai turėjo reikalų. Jai atėjus vaikai visada būdavo švarūs. Tik vieną kartą jie turėjo utėlių, tačiau ji pati pirko vaistus ir juos gydė. Dar dažnai prižiūrėdavo ir savo kaimynės vaikus. Kaltinamoji pykdavo, kad pas ją lankydavosi, nes gyveno tvarkingai. 2008-04-02 vakare ji paskutinį kartą buvo toje šeimoje, nes dieną paskambino asmuo, kuris neprisistatė, ir pranešė, kad ji neprižiūri vaikų. Po darbo ji ten nuėjo. Kaltinamoji gamino maistą. Dviem mergaitėms buvo išteptos galvos su vaistais nuo utėlių. Jos paprašė, kad ji vaikus nuvestų pas gydytoją, ir ji pažadėjo tai padaryti, nors pyko, kad pas ją atėjo. Po kelių dienų toje šeimoje lankėsi medikai ir jiems neperdavė, kad ten kas nors būtų blogai. Girtos kaltinamosios ji nematė. Po poros savaičių po jų apsilankymo mirė L. . Pagrindinė problema buvo tik ta, kad ji laiku neatvesdavo skiepyti vaikų.

Liudytoja V. K., dirbanti VTAT vyriausiąja specialiste, patvirtino tas aplinkybes, kad šeima į sąrašus buvo įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos. Jiems dažnai skambindavo medicinos darbuotojai, kad ji neatveda skiepyti vaikų. Jiems nuėjus paaiškėdavo, kad vaikas sloguoja arba karščiuoja. Niekada pas juos nebūdavo netvarkos ir ji nebūdavo girta. 2008 metais gavus informaciją, kad vaikai neina į mokyklą, ji su D. nuėjo, ir paaiškėjo, kad vaikai turi utėlių. Tais metais ji pas ją buvo vieną kartą. Ar visus vaikus matė, tikrai nežino. Vienas miegojo. Prie jo priėjusi nebuvo. Vaikai buvo švarūs, tik galvos išteptos vaistais. Kai jos atėjo, matė, kad yra maisto, tai yra bulvės, faršas. Vaikai buvo nedrąsūs, mažai kalbėjo, nes matė, kad mama pyksta, kad pas ją atėjo.

Liudytoja D. R. patvirtino tas aplinkybes, kad ji dirba Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytoja. Ji gydė L. R., kuri pas ją pateko jau gavusi gydymą. Jos pilvukas bei galūnės buvo papūstos, bet šiaip jau buvo pakankamai žvali. Dėl mažakraujystės ir neracionalaus maitinimo jos būklė buvo sunki. Ji negali pasakyti, ar ji buvo visai nemaitinama. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vaikas buvo arba visai nemaitinamas, arba maitintas netinkamai. Tai atsitinka ne per vieną dieną. Šiuos požymius pastebėjo ne (duomenys neskelbtini) medicinos darbuotojai, o giminaičiai. Tai turėjo tęstis ne mažiau kaip dvi savaites. Pas juos skyriuje jai nebuvo daromi nuoseklūs tyrimai. Ji buvo labai valgi, bet mažai gėrė skysčių. Būklė greitai pagerėjo ir ji greitai buvo perkelta į kitą skyrių. Tokie atvejai pas juos ligoninėje nėra dažni. Hemoglobino buvo 40, o norma yra nuo 100. Ji svėrė 10 kilogramų, ūgio jie nematavo. Plaukų būklės ji neprisimena, tačiau galva buvo šašuota. Jai atrodo, kad mergaitei buvo skysčių trūkumas, tokiais atvejais tyrimai gali būti netikslūs. O jų trūkumas gali būti nuo nepakankamo maitinimo. Mergaitės svoris nebuvo grėsmingai mažas. Tokia mažakraujystė per 3 dienas neišsivysto nesant išorinio nukraujavimo. Ji savo praktikoje nėra mačiusi, kad su 20 mg hemoglobino vaikas lakstytų, gal docentė R. daugiau atvejų yra mačiusi.

Liudytoja A. M. patvirtino tas aplinkybes, kad ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja ir ji prižiūrėjo kaltinamosios šeimą. Ji dažnai ten lankydavosi, nes mama neatvesdavo vaikų skiepyti. Juos dažnai atvesdavo kaimynė. Be to, vaikai ten dažnai parvirsdavo. Namuose pas juos būdavo tvarkinga. Paskutiniu metu ji gavo pranešimą, kad vaikai nelanko mokyklos. Ji nuėjo, kaltinamosios namuose nebuvo, o G. sakė, kad nežino, kodėl mama neveda vaikų į mokyklą. Ji yra porą kartų mačiusi kaltinamąją neblaivią. Buvo kalbama, kad ji išgerdavo su kaimyne. Vieną kartą ji rado M. vieną, apsivėmusią. Tada ją perrengė ir nuvežė į ligoninę. Žinojo, kad vaikai buvo užsikrėtę utėlėmis. Paskutinį kartą ji šeimoje buvo kovo mėnesį. Matė tik D. . Kiti vaikai miegojo. Tą rytą į namus įėjo tik su kaimynės pagalba. Ji šiaip ne taip prisibeldė, kad įleistų. Šiaip jau vaikai buvo prižiūrimi ir maitinami. Negali pasakyti, kiek kartų matė R. neblaivią. Tačiau tai tikrai nebuvo dažnai.

Liudytoja L. B. patvirtino tas aplinkybes, kad dirba šeimos gydytoja ir su kaltinamosios šeima bendravo 9 metus. Mėnesį prieš L. mirtį, dienos metu, ji buvo šeimoje dėl mažiausio vaiko – D. . Visi miegojo. Ji liepė pažadinti D. . Pakankamos priežiūros vaikui nebuvo, tačiau ji negali pasakyti, kad mama vaiko visai neprižiūrėjo. Ji neatvesdavo laiku paskiepyti vaikų ir paskutiniu metu tą padarydavo jos kaimynė J. . Ji yra sakiusi, kad kaltinamoji tingi tai daryti. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teigia, kad L. gimė su širdies yda, o vaikų sveikata kaltinamajai nerūpėjo. Į ligoninę L. atvežė labai sunkios būklės. Ji pati jau nepaėjo, ją atnešė ant rankų. Ji jau žinojo, kad L. mirė nuo bado. Siuntė patikrinti visus vaikus, bet jie visi jau buvo išvykę į kaimą. Kaltinamoji niekada nežinojo, kada ji ateis, tačiau atėjus visada buvo pakankamai tvarkinga. Yra mačiusi ją gaminant maistą. Neblaivios nematė, tačiau girdėjo, jog ji girtauja. L. ji matė mėnesį prieš jo mirtį. Nieko įtartino tada nepastebėjo. Jeigu nebūtų žinojusi, nuo ko jis mirė, nebūtų to paties įtarusi L. . Visi vaikai buvo smulkaus sudėjimo, bet jos tai nestebino.

Liudytoja J. J. patvirtino tas aplinkybes, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) PK. Buvo gautas pranešimas, kad bute rastas miręs vaikas. Ji nuvyko į įvykio vietą ir plačioje lovoje pamatė vaiko kūnelį. Jis jai pasirodė labai išsekęs, apsišlapinęs. Pėdkelnės suplyšusios ir, kaip jai pasirodė, nešvarios. Patalynė taip pat nebuvo švari. Vaiko galvutė buvo sukandžiota kažkokių vabalų. Utėlių ji nematė. Ekspertas pasakė, kad vaikas kaip iš koncentracijos stovyklos, išsiurbtas kraujas, skrandis visai tuščias. Tai jis telefonu pasakė kitą dieną ir paprašė jo medicininių dokumentų. Ji eksperto žodžių niekam nekomentavo. Butas nebuvo tvarkingas, jame tvyrojo šlapimo kvapas. Bylą tyrė tyrėja A. . Darant apklausas buvo daromos pertraukos. Kadangi ji dirba su nepilnamečiais, padėjo apklausti M. . Jo mama taip pat dalyvavo apklausoje.

Ekspertas D. V. patvirtino savo išvadas, kurios yra baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad L. skrandukas buvo visai tuščias, žarnyne buvo labai mažai gelsvos spalvos išmatų. Vaikas buvo aptekęs utėlėmis. Sanitarė susėmė pusę kastuvėlio utėlių. Vaikas buvo visiškai išsekęs. Taip atrodančio vaiko jis nebuvo matęs. Apgailestauja, kad nei žmonės, nei vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai, nei pediatrai to nematė. Jokios ligos patologijos pas L. nebuvo. Mano, kad ir be histologinių tyrimų vaiko mirties priežastis buvo aiški. Šie tyrimai būtų tik patvirtinę medicinines išvadas. Keletą dienų prieš mirtį vaikas turėjo būti labai silpnas. L. šlapime surastas acetonas taip pat patvirtina, kad vaikas badavo. Kitos labai mažo cukraus kiekio kraujyje priežasties, išskyrus badavimą, nėra. Todėl jis nesutinka su profesoriaus G. išvada. Su šia išvada sutinka tik dėl baltymų kiekio. Be to, tai patvirtina ir kiti medicininėje išvadoje nurodyti požymiai. Hipoglikemija rodo vaiko išsekimą, o po to turėjo būti badavimo periodas. Tas pats būtų atsitikę ir mergaitei, tačiau ją pavyko išgelbėti. Mergaitė per paskutines tris paras turėjo būti beveik nevalgiusi. L. diagnozė buvo nustatyta Klaipėdos vaikų ligoninėje. Jis šiomis išvadomis rėmėsi.

Liudytojas H. J. patvirtino šias aplinkybes, kad yra kaltinamosios naujas kaimynas. Yra pas ją užėjęs ir matė jos vaikus. Jie sėdėjo kaip žaisliukai. Pas kaltinamąją naktimis buvo labai dažnai girtaujama. Yra porą kartų kvietęs policiją, tačiau pareiškimo nerašė. Jis porą kartų yra kvietęs VTAT darbuotojas, tačiau jos pas ją neįėjo, niekas neatidarė durų. Dėl kaltinamosios vaikų jam yra skambinusi jų mokytoja. Tai sužinojusi kaltinamoji labai supyko. 2009-04-09 pas ją taip pat buvo išgertuvės, buvo ir jos brolis. Jis užėjo pas jį, o tada kaltinamoji juos išvadino necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja N. M. patvirtino tas aplinkybes, kad 4 metus dirbo (duomenys neskelbtini) dienos paslaugų centro socialine darbuotoja. Centrą lankė du kaltinamosios vaikai. Tai yra M. ir G. . Jie buvo prižiūrėti. Šie vaikai buvo smulkaus kūno sudėjimo, valgydavo nedaug. Į sąrašus kaltinamosios šeima buvo įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos. Namuose sąlygos buvo skurdžios, bet buvo švaru, vaikai švarūs. Kiek kartų ji pas juos lankėsi, tik vieną kartą matė, kad kaltinamoji išgėrusi. L. dažnai jai atėjus miegodavo. Kada paskutinį kartą ten buvo, neprisimena, tačiau tada vaikus namuose rado vienus. Po to buvo susitikusi su kaltinamąja mieste ir pastebėjo, kad ji kažkokia ne tokia. Nuo 2008 m. ji pildė apsilankymų šeimoje grafikus. Atėjusi pamatydavo bendrą tvarką, kad maisto yra, bet atskirai kiekvieno vaiko neapžiūrėdavo. Žino, kad jie buvo užsikrėtę utėlėmis. Balandžio mėnesį ji pas juos buvo 9 ar 10 dieną. Tada paskutinį kartą matė L. . Jis atrodė kaip visada. Po mažiausiojo vaiko gimimo kaltinamoji pasikeitė. Pasidarė kažkokia nerami. Žino, kad vaikai sirgo, ji juos gydė pati namuose. Pas gydytojus nedažnai nuvesdavo. Dėl jos vaikų smulkumo ji klausė gydytojos, ar tai normalu. Gydytoja atsakė, kad normalu.

Liudytoja R. R. patvirtino tas aplinkybes, kad ji dirba Klaipėdos vaikų ligoninėje gydytoja. 2008 metų balandžio mėnesį pas juos iš reanimacinės palatos buvo perkelta L. . Ji buvo labai blyški, smulki, išsekusi. Ji labai noriai valgė. Po reanimacijos jos būklė buvo labai pagerėjusi ir jos godų valgymą pastebėjo visi. Atrodo, kad ji buvo nepakankamai maitinama. Gal tai buvo todėl, kad šeimoje buvo daug vaikų, ir atrodė, kad ji skuba kuo greičiau pavalgyti. Pastebėjo, kad saldumynų ji nelabai norėjo. Norėjo mėsos, košės. Gydant jos sveikata greitai pagerėjo. Į ligoninę buvo atvežta kritinės būklės. Hemoglobinas buvo tik 10. Diagnozavo ligą ji. Ir tai buvo sunki geležies stokos anemija, trečio laipsnio išsekimas. Geležies stokos anemija gali būti ir dėl kitų priežasčių, tačiau jos pas ją nebuvo nustatytos. Ji buvo sveika, tik išsekusi. Svėrė tik 10,085 kg. Sveiki vaikai tiek nesveria, tik esant lėtiniams susirgimams. Pas ją jų nebuvo. Mažas hemoglobino kiekis reiškia, kad jai maisto trūko apie dvi savaites. Tai nereiškia, kad buvo absoliutus badavimas. Tiesiog maisto buvo per mažai ir jis buvo nekokybiškas.

Liudtyojas M. R., gim. (duomenys neskelbtini) I. R. sūnus, apklausiamas 2008-05-10 parodė, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame dviejų kambarių bute gyveno kartu su mama, trimis sesėmis ir dviem broliais. Namuose nei vonios nei tualeto neturėjo. Ryte kai atsikeldavo eiti į mokyklą valgyti pasiimdavo pats – kartais bulkos, dešros, o kai dešros su bulka nebūdavo, įsipildavo sriubos, kurią mama būdavo išvirusi iš vakaro. L. valgydavo kartu su kitais vaikais. Tik jis valgydavo mažiau, dažnai prašydavo gerti. Kai jis su sesutėmis gulėdavo, pas mamą ateidavo kažkokie dėdės. Prieš broliuko L. mirtį mama kažkur išėjo ir negrįžo visą parą, o gal dieną, tiksliai neatsimena. Namuose valgyti nieko nebuvo. L. prašė valgyti ir jis jam davė vandens. Jo vienam broliukui tik 9 mėnesiai ir kai mama tą dieną negrįžo, visi vaikai žiūrėjo mažiausiąjį ir davė jam arbatėlės, nes daugiau namuose nebuvo ką duoti. Kai mama grįžo išvirė sriubos. Jis ir kiti vaikai buvo išberti ir turėjo utėlių. Mama pas gydytojus jų nevedė, o kai gavo pinigų nupirko kažkokių vaistų ir tepė jiems galvas. Mama dažnai gerdavo ir išeidavo iš namų, būdavo, kad namuose nebūdavo nieko valgyti, tada vaikai gerdavo tik vandenį (2 tomas, b.l.1-2).

Apklausos vaiko kambaryje metu 2009-04-16 M. R. savo parodymus pakeitė ir parodė, kad valgyti darydavo mama, kartais jis bei sesuo G. R.. Mama namuose būdavo kiekvieną dieną, duodavo pinigų nusipirkti pavalgyti. L. R. vakare prieš mirtį buvo sveikas. Su juo jis vakare žaidė įvairius žaidimus. Mama būdavo namuose kiekvieną dieną. Maisto namuose būdavo visada (2 tomas, b. l. 9–10).

Liudytoja G. R., gim. (duomenys neskelbtini), I. R. dukra, apklausiama 2008-06-10, (tuo metu jau gyveno su I. R. močiutės E. D. namuose), parodė kad valgyti namuose visuomet būdavo, mama visus vaikus prižiūrėdavo, tvarkydavo kambarius, kūrendavo krosnį, maudydavo vaikus kiekvieną sekmadienį. Prieš brolio L. mirtį mama buvo keletą kartų parėjusi girta, kartais namuose gerdavo su draugais. Tada jiems išvirdavo sriubos tik vieną kartą per dieną (2 tomas, b. l.11–13).

2009-04-16 apklausos vaiko kambaryje metu G. R. parodė, kad namuose valgyti būdavo visada. Mama kartais išeidavo tvarkyti dokumentų, truputį užtrukdavo, bet grįždavo visada. (duomenys neskelbtini) kaime pas močiutę E. D. jai gyventi geriau, į (duomenys neskelbtini) grįžti gyventi nenorėtų (2 tomas, b. l.14–15).

Apie šių liudytojų įrodymų vertinimą bus pasisakyta vėliau.

Iš 2008-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) mieste, I. R. butas, kur buvo rastas L. R., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas (t. 1, b. l. 13–17).

Iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M362/08(03) nustatyta, kad L. R. labai apleistas, aptekęs utėlėmis, anemiškas, išsekęs, mirė 2008-04-15 naktį arba paryčiais nuo išsekimo. Tai patvirtina gliukozės kiekis kraujyje tik 0,69 mmol/l, tuščias susitraukęs skrandis, gausios Višnevskio dėmės skrandžio gleivinėje, ketonai šlapime (t. 1, b. l. 23–27).

Iš papildomos M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. KM 13/08(03) nustatyta, kad L. R. anemija nėra antrinė – neišsivystė dėl kokios nors ligos, o susijusi su bloga, nekokybiška mityba. L. R. išseko dėl badavimo, šis badavimas nebuvo absoliutinis, galėjo trukti kelias dienas ar ilgiau. Taip pat nustatyta, kad normali gliukozės koncentracija kraujyje yra 3,33–5,55 mmol/l, gliukozės kiekis kraujyje iki gyvybei pavojingos ribos – hipoglikemijos – sumažėja dėl badavimo. Hipoglikemijos būklė taip pat gali išsivystyti sergant encefalitu, hipofizės ligomis, antinksčių nepakankamumu, hipotireoze ir kepenų nepakankamumu – šiomis ligomis L. R. nesirgo. Gliukozės kiekis mažamečio L. R. kraujyje iki 0,69 mmol/l galėjo sumažėti badaujant kelias dienas arba pusbadžiaujant ilgą laiką. Kad mažametis L. R. mirė nuo išsekimo, patvirtina ir ryški vidaus organų ir audinių mažakraujystė, sunykęs riebalinis audinys, apytuštis virškinamasis traktas bei bendras išsekusio vaiko vaizdas (t. 1 , b. l. 30–32).

Iš M. Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M376/09(03) nustatyta, kad 2008-04-18 Klaipėdos vaikų ligoninėje bei (duomenys neskelbtini) ligoninėje mažametei L. R., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta sunki geležies stokos anemija ir išsekimas išsivystė dėl ilgalaikio pusbadžiavimo, nepakankamos bei nepilnavertės mitybos. Taip pat nurodyta, kad L. R. galūnės buvo pastoziškos, bado edemos – tai reiškia, kad galūnės buvo pabrinkusios ir pabrinkimai atsirado nuo badavimo. Sunki geležies stokos anemija ir išsekimas sukėlė realų pavojų L. R. gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 44–46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 77/10(02) nustatyta, kad L. R. anemiją ir išsekimą dėl blogos mitybos be mažo svorio, sunkios deficitinės mažakraujystės dar rodo didelis išsipūtęs pilvas, blyški išplonėjusi oda, mikrocirkuliacijos sutrikimai. L. R. neracionalią mitybą, nepriežiūrą patvirtina pastovus nepakankamas svorio ir ūgio priaugimas, mažakraujystė nuo antrųjų gyvenimo metų. Jos mažas svoris galėjo būti dėl nepilnaverčio ir nepakankamo maitinimo, dažnų infekcijų, kurioms įtaką darė ir nepilnavertė mityba, imuniteto sumažėjimas dėl blogos, nepilnavertės mitybos, socialinių sąlygų. Diagnozuotas ūmus širdies nepakankamumas dėl labai gilios anemijos. Galūnių edemų priežastys galėjo būti kelios, neatmestina ir bado įtaka. Jos sveikatos sutrikdymo mastas buvo sunkus (t. 5, b. l. 14–17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 76/10(02) nustatyta, kad eksperto D. V. teismo išvada dėl L. R. mirties yra teisinga, mediciniškai pagrįsta. Tiesioginė L. R. mirties priežastis yra išreikšta ketotinė hipoglikemija, išsivysčiusi dėl absoliutaus badavimo apie 24 valandas ar daugiau išsekusiam vaiko organizmui. Tokiai ryškiai ketotinei hipoglikemijai išsivystyti įtakos galėtų turėti tik labai sunkus, išreikštas uždegiminis procesas, kurio šiuo atveju nebuvo. Organizmo energetiniai ištekliai išseko ilgą laiką nepakankamai ir nepilnavertiškai maitinant, dėl to sutrikus imunitetui dažnai buvo sergama interkurentinėmis infekcijomis, o jos dar labiau pagilino išsekimą. Nepakankama mityba yra tada, kai trūksta visų maisto medžiagų. Nepilnavertė mityba yra tada, kai trūksta baltymų, vitaminų, mikroelementų, energijos gali pakakti. L. R. mityba buvo nepilnavertė, maždaug du mėnesius iki mirties – nepakankama. Paskutinėmis gyvenimo dienomis – absoliutus badavimas. Histologinis autopsinės medžiagos ištyrimas patikslintų audinių sunykimo sunkumą bei dar kartą patvirtintų komisijos išvadas (t. 5, b. l. 18–23).

Visi šie ekspertizės aktai paneigia A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2009-11-30 Teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-105-119 (t. 4, b. l. 38–76), kurioje jis buvo nurodęs kitas L. R. mirties ir L. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Natkiškių seniūnijos 2008-05-28 rašto Nr. S-175 nustatyta, kad nuo 2008 m. balandžio mėn., po L. R. mirties, į (duomenys neskelbtini) kaimą pas savo mamą E. D. sugrįžo gyventi dukra I. R. su 5 vaikais. E. D. rūpinasi savo anūkais. Vaikų mama I. R. nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl, seniūnijos manymu, tikslinga E. D. paskirti anūkų globėja (t. 1, b. l. 70).

Iš 2009-05-13 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Šeimos lankymo akto nustatyta, kad I. R. su savo 6 vaikais daugiau kaip metus gyvena pas E. D., šeimos mėnesinės pajamos yra 2800 Lt. Vaikais mama rūpinasi tinkamai (t. 1, b. l. 90).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktos informacijos (t. 1, b. l. 96–171) nustatyta, kad I. R. 1997-02-28 nutraukė santuoką su S. M. ir 1998-05-09 įregistravo santuoką su V. R., su kuriuo išsituokė 2002-11-28. Su S. M. susilaukė 2 vaikų, 3 vaikai gimė gyvenant santuokoje su V. R., o L. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimė jau po santuokos nutraukimo su V. R..

2002-09-30 užregistruotas (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės Vaikų konsultacijos medicinos seselės pranešimas, kad I. R. pasiėmusi du vaikus išėjo iš namų ir paliko karščiuojančią ir vemiančią jauniausią vaiką (tuo metu tai buvo M. R., gim. (duomenys neskelbtini)). 2002-10-01 paaiškinime I. R. pasižadėjo daugiau vienos dukros nepalikti.

Iš 2004-05-11 vaikų gydytojos L. B. pranešimo nustatyta, kad I. R. jauniausiojo sūnaus L. R., kuriam tuo metu buvo 11 mėnesių, nė karto nenuvedė pas gydytojus paskiepyti, vaikas nesėdi, jam reikalingas masažas, tačiau nėra galimybės priversti motiną pasirūpinti vaiko sveikata (t. 1 , b. l. 115).

Iš 2004-05-17 buities tyrimo akto nustatyta, kad I. R. teigė, jog vaiko negalėjo nuvesti paskiepyti, nes jis karščiavo, o 2004-07-30 (duomenys neskelbtini) poliklinikos socialinė darbuotoja praneša, kad I. R. L. R., kuriam jau buvo 1 metai, neveda skiepyti bei pas medikus, nors daug kartų buvo raginta tai daryti (t. 1, b. l. 117).

2005-07-25 L. B. pranešime nurodyta, kad I. R. neveda skiepyti mažametės L. R., kuriai tuo metu jau buvo 11 mėn. (t. 1, b. l. 126).

2007-02-05 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-122 I. R. įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 131) 2008-01-21 sprendimu Nr. S8-16 I. R. šeimai skirtos socialinės paslaugos (t. 1, b. l. 155–156).

(duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2008-04-01 raštu prašoma padėti susigrąžinti vaikus į mokyklą ir nurodyta, kad M. R. nuo 2008-01-07 ir G. R. nuo 2008-02-18 nelanko mokyklos. 2008-03-28 kalbant su kaimynu telefonu buvo paprašyta pakviesti prie telefono I. R., tačiau I. R. su mokytojais kalbėtis nepanoro ir kaimynui liepė pasakyti, kad jos nėra namuose (t. 1, b. l. 160).

2008-04-02 asmens, kuris nenorėjo prisistatyti, pranešime nurodyta, kad I. R. visiškai neprižiūri savo vaikų, vaikai dažnai paliekami namuose vieni, pranešėjas prašo pasirūpinti paliktais vaikais (t. 1, b. l. 162).

2008-04-02 buities tyrimo akte Nr. 24 nurodyta, kad namuose buvo visi vaikai, aprengti švariais rūbais, jų galvos netvarkingos, priteptos kažkokių vaistų. I. R. paaiškinta, kad būtina kuo skubiau nuvesti vaikus pas gydytoją l. B. . 2008-04-09 buities tyrimo akte nurodyta, kad apsilankius I. R. šeimoje buto durų niekas neatidarė (t.1, b. l. 165).

Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2008-04-24 rašto Nr. 431 nustatyta, kad 2008-04-18 15.50 val. pristatyta L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri hospitalizuota Reanimacijos– intensyvios terapijos skyriuje, mergaitė buvo labai išsekusi, labai blyški, galūnės pastoziškos, oda paberta su nusikasymo žymėmis, pasidengusi šašais. Prašoma patikrinti L. R. gyvenimo sąlygas (t. 1, b. l. 166).

Iš 2008-07-28 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos nustatyta, kad I. R. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. gavo 21400, 39 (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus litų, 39 ct) Lt išmokų (t. 1, b. l. 176).

Iš Dokumentų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 106) nustatyta, kad pateikta L. R. asmens sveikatos istorija, iš kurios matyti, kad paskutinį kartą L. R. kraujo tyrimas darytas 2006 m. rugsėjo 5 d., jo hemoglobinas 121g/l (normos ribos nuo 120g/l iki 150g/l). Paskutinį kartą gydytoja L. B. lankė L. R. namuose 2007-09-20, gydytojos įrašas, kad vaikas jaučiasi gerai, bei yra įrašas, jog 2007-11-26 kviečiamas atvykti, tačiau apie atvykimą jokių įrašų nėra. Taip pat iš ligos istorijos matyti, kad L. R. I. R. vengė vesti pas gydytoją skiepijimui, tai patvirtina ligos istorijoje esantys įrašai, jog pas ją lankytasi daug kartų namuose, tačiau vaikai durų neatidarė, nes buvo palikti namuose vieni. Tai, kad L. R. I. R. vengė vesti pas gydytojus, patvirtina ir jo ligos istorijoje esantys socialinės darbuotojos A. G. įrašai.

Iš Dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos penkių I. R. vaikų – G. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorijos, iš kurių matyti, kad beveik visų vaikų (išskyrus M. R.) asmens sveikatos istorijose vaikų hemoglobino kiekis kraujyje 2008-04-22 fiksuojamas žemiau normų ribų, ir šis rodiklis pasikeitė – pasiekė normos ribas tik vaikams pradėjus gyventi E. D. šeimoje.

G. R. iki L. R. mirties paskutinį kartą kraujo tyrimas buvo darytas 2006-11-20 ir tuo metu nustatytas hemoglobino (HGB) kiekis kraujyje 125 g/L, nors tuo tarpu šis rodiklis praėjus 7 dienoms po L. R. mirties buvo (2008-04-22) (HGB) 98 g/L. 2008-08-29 ir 2009-03-13 atlikus kraujo tyrimą hemoglobino kiekis kraujyje (HGB)121g/l (t. 2, b. l. 113–165);

M. R. asmens sveikatos istorijoje padaryti įrašai, jog mama atsisako skiepyti vaiką (t. 2, b. l.166–209);

M. R. asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad 2002-09-30 mergaitė buvo palikta namuose viena, rūbeliai nešvarūs, lova purvina, vaikas sušalęs. Iš vėlesnių įrašų matyti, kad mergaitė buvo keletą kartų kviečiama skiepyti. 2007-10-18 M. R. kraujo tyrime užfiksuota, kad hemoglobino kiekis kraujyje (HGB) 111 g/l, 2008-04-22 – 97 g/l, surasta spalinių, o 2008-08-29 jos hemoglobino kiekis kraujyje 115 g/l, 2008-10-12 tyrimuose užfiksuotas hemoglobino kiekis kraujyje 125 g/l (t. 2, b. l. 210–266);

Iš L. R. asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad 2005-03-16 atliktame kraujo tyrime užfiksuotas hemoglobino kiekis kraujyje (HGB) nustatytas134 g/l; 2005-09-08 – 117 g/l , 2005-11-17 – 116 g/l, 2005-11-21 užfiksuotas įrašas, kad mergaitė po skiepo jaučiasi gerai, informaciją suteikė kaimynė, nes mama galbūt buvo neblaivi, paliktas lapelis atvesti šlapimo tyrimams. 2006-04-24 užfiksuotas įrašas, kad mergaitę reikia skiepyti, tačiau durų niekas neatidarė. 2007-09-10 atliktame kraujo tyrime užfiksuota, kad L. R. hemoglobino kiekis kraujyje 102g/l. 2008-04-22 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, jog L. R. hemoglobino kiekis kraujyje 40 g/l, o 2008-08-29 baigus gydymą ir L. R. gyvenant pas E. D. – hemoglobino kiekis kraujyje palaipsniui atsistatė ir tuo metu jau buvo 109 g/l, o 2009-05-18 atliktuose kraujo tyrimuose užfiksuotas hemoglobino kiekis kraujyje 149 g/l (t. 3, b. l.1–44);

D. R. asmens sveikatos istorijoje 2008-04-08 padarytas įrašas, kad buto durys užrakintos, vaikai palikti vieni. G. pasakė, kad mama išėjo į parduotuvę ir kada sugrįš, ji nežino. D. R. 2008-04-22 atliktame kraujo tyrime užfiksuotas 116 g/l hemoglobino kiekis kraujyje, 2008-05-28 užfiksuotas 123 g/l hemoglobino kiekis kraujyje (t. 3, b. l. 45–80).

Iš Dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad liudytoja N. M. pateikė dokumentus – 2008 m. sausio–2008 m. balandžio mėn. I. R. šeimos lankymo namuose grafikus, 2008 m. sausio–2008 balandžio mėnesių I. R. vaikų G. R. ir M. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos paslaugų centro lankymo grafikus (t. 3, b. l. 86–156).

Iš 2012-04-23 Nr.103MS-37/2012 ir Nr. 103MS-38/2012 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų nustatyta, kad M. R. ir G. R. galbūt patiria tiesioginį ar netiesioginį poveikį iš savo mamos I. R., todėl jų parodymai, kurie buvo duoti apklausiant juos Vaiko kambaryje dalyvaujant psichologui, galbūt buvo jos įtakoti. Apklausus juos tuojau po įvykio, jie paveikti dar negalėjo būti (t. 5, b. l. 108–127).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamosios kaltę.

Kaltinamoji buvo kaltinama padariusi tyčinį kvalifikuotą L. R. nužudymą bei tyčinį kvalifikuotą sunkų L. R. kūno sužalojimą. Tačiau byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetas tų aplinkybių nepatvirtino. Tyčinio kito žmogaus nužudymo ir tyčinio sunkaus kūno sužalojimo dispozicijose nurodyta, jog tyčinis nužudymas ir tyčinis sunkus kūno sužalojimas turi būti padaryti tyčia. Minėtais atvejais to nėra. Iš byloje esančių duomenų neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji savo vaikais rūpinosi vienodai. Ji tai darė pagal savo suvokimą, buitines sąlygas ir finansines galimybes. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė, kad kaltinamoji gyveno netvarkingai, vaikai būdavo neprižiūrėti, alkani ar panašiai. Atvirkščiai. Liudytojai teigė, kad vaikai buvo švarūs, kaltinamoji gamino jiems maistą, vaikai nesiskundė, kad jie yra ar būna alkani. Šeima gyveno skurdžiai, bet tvarkingai, ir maisto visada pas juos būdavo.

Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji turėjo tikslą, tai yra, kad buvo tyčios valinis momentas padaryti tyčinį kvalifikuotą L. R. nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dukrai L. R.. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šie vaikai buvo kažkokiu būdu išskiriami iš kitų, kad jie buvo prižiūrimi kitaip negu visi kiti vaikai arba kad su jais buvo elgiamasi kitaip negu su visais.

Kaltinamosios gyvenimo sąlygos iš tiesų buvo sunkios. Ji gyveno su penkiais vaikais dviejų kambarių bute, sename name, kuriame nebuvo vonios, tualeto, žiemą užšaldavo vandentiekis. Vandenį tuomet tekdavo atsinešti iš kitur. Akivaizdu, jog ne dėl kaltinamosios kaltės nebuvo įmanoma laikytis aukštų higienos reikalavimų, tai yra dažnai maudyti vaikus, skalbti jų rūbelius ir patalynę. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog kaltinamoji gyveno švariai ir tvarkingai. Vaikai visada buvo aprengti švariais rūbeliais. Tai, kad vaikai buvo apsikrėtę pedikulioze, neleidžia daryti išvados, jog jais buvo tyčia nesirūpinama. Pedikuliozė ir šiuo metu yra ganėtinai paplitęs susirgimas. Kaltinamoji turėdama lėšų pirko vaistus ir gydė vaikus nuo utelėtumo.

Iš Teismo medicinos specialistų išvadų nustatyta, kad tiek L., tiek L., beje, kaip ir kitų kaltinamosios vaikų, mityba buvo nepakankama ir nepilnavertė, ir tai iš tiesų turėjo įtakos tiek L. R. mirčiai, tiek L. R. sunkiam sveikatos sutrikdymui. Nepakankama mityba yra tada, kai trūksta visų maisto medžiagų. Nepilnavertė mityba yra tada, kai trūksta baltymų, vitaminų, mikroelementų. Kaltinamosios pajamos buvo tik valstybės pašalpos, skirtos vaikams. Dirbti, viena augindama šešis vaikus, nes du augo pas močiutę, ji neturėjo jokių galimybių. Mėnesinės šeimos pajamos buvo apie 2000 litų, vadinasi, mėnesiui vienam asmeniui tekdavo apie 220 litų. Neabejotina, jog tokių pajamų niekaip negalėjo užtekti pakankamai, o tuo labiau pilnavertei mitybai. Tuo labiau, kad gautos pajamos turėjo būti panaudotos ne tik mitybai, bet ir rūbeliams, vaistams, mokesčiams ir kitoms būtinoms reikmėms. Akivaizdu, kad nupirkti vaikams reikiamų vitaminų ji neturėjo galimybės dėl lėšų stokos. Iš apžiūrėtos penkių I. R. vaikų – G. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad beveik visų vaikų (išskyrus M. R.) asmens sveikatos istorijose vaikų hemoglobino kiekis kraujyje 2008-04-22 buvo žemiau normos ribos, ir šis rodiklis pasikeitė – pasiekė normą tik vaikams pradėjus gyventi E. D. šeimoje, kada pagerėjo mityba. Tai iš tiesų įrodo, jog visi kaltinamosios vaikai sirgo mažakraujyste. Kaltinamosios vaikai buvo smulkaus kūno sudėjimo, pablyškę, tačiau net gydanti gydytoja neįtarė, kad vaikai serga šia liga. Tai ji patvirtino teigdama, jog tik todėl, kad ji jau buvo sužinojusi L. R. mirties priežastį, kada į ligoninę buvo atvežta L., tuojau pat davė siuntimą vežti ją į Kauną. Todėl negalima teigti, jog apie šią savo vaikų ligą privalėjo suprasti kaltinamoji. Byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamoji vengė vesti vaikus paskiepyti. Tačiau ar būtų L. ir L. laiku paskiepyti, ar ne, tai niekaip nėra susiję su vieno iš jų mirties, kito – sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Jokio priežastinio ryšio su pasekmėmis čia nėra. Byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamoji 2002 metais buvo išėjusi su vaikais ir palikusi M. R. sergančią namuose. Tačiau tai nėra susiję su pareikštais kaltinimais ir neįrodo, jog kaltinamoji taip elgėsi sistemingai. 2002 metais nei L., nei L. dar nebuvo gimę. Yra duomenų, kad atėjus socialiniams darbuotojams pas kaltinamąją, jos kartais nebūdavo namuose, niekas neatidarydavo durų. Tačiau tai taip pat neįrodo tyčinio vaikų palikimo be priežiūros fakto. Kaltinamoji turėdavo išeiti palikusi vaikus namuose nusipirkti maisto, sumokėti mokesčius ir tvarkyti kitus buitinius reikalus. Niekas kitas už ją to padaryti negalėjo.

Byloje yra liudytojų M. R. ir G. R. pirminiai parodymai, kuriuos jie davė pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Teismas juos vertina siedamas su visais įrodymais, esančiais byloje. Vaikai parodė, kad iki L. mirties mama keletą kartų parėjo girta, būdavo dienų, kai namuose nebuvo maisto ir jie gėrė tik vandenį, kad mama kartais išvirdavo tik sriubos. Vėliau, apklausiant juos vaiko kambaryje, jie šiuos parodymus pakeitė. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tokius parodymų pakeitimus tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo kaltinamoji. Ir tai visiškai suprantama. Kiekvienam vaikui yra svarbi jo mama. Todėl vaikai bijo prarasti mamą.

Tiek liudytojas A. D., tiek R. M. patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes, kad kaltinamąją labai paveikė jos tėvo mirtis. Tėvas mirė jai besilaukiant aštunto vaiko, o po tėvo mirties ją paliko ir būsimo vaiko tėvas. Kaltinamoji liko viena. Maždaug mėnesį iki L. mirties ji keistai elgėsi. Skundėsi bloga sveikata, sakė, kad pavargo nuo kasdienybės. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minimu laikotarpiu ji būtų nesupratusi savo veiksmų ar neveikimo esmės ir negalėjusi jų valdyti. Diagnozė – vidutinio sunkumo depresijos sindromas – buvo nustatyta jau po L. laidotuvių, tai yra 2008 metų balandžio 23 d.

Byloje yra pakankamai įrodymų, jog kaltinamoji kartais girtaudavo. Tą patvirtina ir ji pati, ir liudytojų parodymai. Pas kaltinamąją ateidavo draugai, su kuriais ji gerdavo alkoholinius gėrimus. Kartais išeidavo pati. Tačiau sieti jos girtavimo faktų su padarytomis nusikalstamomis veikomis teismas neturi pagrindo.

Teismas nustato, kad kaltinamosios veikos padarytos dėl neatsargumo, nes iš tiesų kaltinamoji nei L. R., nei L. R. dažnai nemaitino, tai yra nors ir pagaminusi maistą neužtikrino, kad jie iš tiesų būtų pakankamai pavalgę, nepasirūpino, kad jie laiku būtų nuvežti pas gydytoją, nepasirūpino L. R. asmens higiena. Tai ji padarė nusikalstamu neveikimu ir dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Pati kaltinamoji pripažino, kad pas ją buvo neįprasta maitinti vaikų, kurie, jos manymu, jau galėjo savarankiškai pavalgyti. Todėl, nors kaltinamoji ir pagamindavo maisto, tačiau nepasirūpindavo, kad L. ir L. būtų pavalgę. Akivaizdu, kad vyresnieji vaikai pasiimdavo daugiau maisto negu L. ir L. . Tai pasireiškė ir L. gulint ligoninėje, nes būdama ten, ji valgė godžiai ir greitai, kaip ir būdavo priversta daryti namuose. Pablogėjus šių vaikų sveikatos būklei, kaltinamoji turėjo tai pastebėti, nuvesti juos pas gydytoją, pasirūpinti išskirtinai jų higiena, nes mirusio L. kūnelis buvo aptekęs utelėmis, šašais, išsekęs. Tačiau to ji nepadarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Tai yra ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali būti sunkiai sutrikdyta L. sveikata, o L. gali mirti, tačiau pagal buvusią situaciją galėjo ir privalėjo tai numatyti, jeigu būtų buvusi apdairesnė, atsargesnė. Paskutiniu metu iki L. mirties ji nepakankamai skyrė dėmesio šiems vaikams, nors pagal buvusią situaciją turėjo pasirūpinti, kad L. ir L. gautų pakankamai maisto, L. numaudyti, vaikus nuvesti pas gydytoją. Ji turėjo pastebėti, kad L. nevalgo, tik geria vandenį, ir tai turėjo ją suneraminti. Tokia pati situacija ir su L. . Šios aplinkybės yra nustatytos remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas įrodo kaltinamosios kaltę.

Kadangi kaltinamoji I. R. padarė neatsargų gyvybės atėmimą, jos nusikaltama veika kvalifikuotina pagal BK 132 str. 1 d., perkvalifikuojant ją iš BK 129 str. 2 d. 1 p. 3 p. 6 p.

Kadangi kaltinamoji I. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 137 str. 1 d., perkvalifikuojant ją iš BK 135 str. 2 d. 1 p. 3 p. 6 p.

Dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis

Kaltinamoji I. R. buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis, fiziškai gniuždydama vaiką, palikdama jį ilgą laiką be priežiūros ir žiauriai elgdamasi su vaiku, o būtent: kelis mėnesius iki 2008 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute, piktnaudžiaudama motinos teisėmis, tyčia neprižiūrėjo ir nesirūpino savo mažamečiu vaiku sūnumi L. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdama vaiko motina ir suvokdama, kad mažametis L. R. dėl savo mažametystės negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, mityba ir asmens higiena, tinkamai vaiko neprižiūrėjo, jo nemaudė, dėl to pastarasis buvo aptekęs utėlėmis ir jo kūno oda buvo su įvairaus senumo nusikasymais, nevedė vaiko pas gydytoją apžiūrai ir neužtikrino jo gydymo, palikdavo L. R. vieną namuose su kitais mažamečiais vaikais be priežiūros ir maisto, o pagaminusi valgį nemaitino L. R., kuriam dėl nepakankamos, nekokybiškos ir neracionalios mitybos išsivystė anemija bei dėl badavimo jis išseko ir 2008 m. balandžio 15 d. mirė nuo išsekimo.

Kaltinamoji I. R. taip pat buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis fiziškai gniuždydama vaiką, palikdama jį ilgą laiką be priežiūros ir žiauriai elgdamasi su vaiku, o būtent ji kelis mėnesius iki 2008 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) bute, piktnaudžiaudama motinos teisėmis, tyčia neprižiūrėjo ir nesirūpino savo mažamečiu vaiku – dukra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra būdama vaiko motina ir suvokdama, kad mažametė L. R. dėl savo mažametystės negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, mityba ir asmens higiena, tinkamai vaiko neprižiūrėjo, nevedė vaiko pas gydytoją apžiūrai ir neužtikrino jos gydymo, ne mažiau kaip parai laiko palikdavo L. R. namuose be priežiūros ir maisto, o pagaminusi valgį dažnai jo nedavė ir taip nemaitino savo mažametės dukros L. R., kuriai dėl ilgalaikio pusbadžiavimo, nepakankamos bei nepilnavertės mitybos išsivystė sunki geležies stokos anemija ir išsekimas, tai sukėlė realų pavojų L. R. gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių kaltinamosios kaltę padarius šias nusikalstamas veikas.

Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta nusikalstamos veikos subjektyvinė pusė yra tiesioginė tyčia. Tai yra kada kaltininkas suvokia savo teises ir pareigas vaikui bei tam tikra forma sąmoningai jomis piktnaudžiauja ir nori taip veikti ( neveikti).

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodyti kaltinamosios veiksmai buvo padaryti dėl neatsargumo ir nusikalstamo nerūpestingumo. Šiuose kaltinimuose nurodytos iš esmės tos pačios kaltinamosios veikos, kai ir ankstesniuose kaltinimuose dėl tyčinio kvalifikuoto nužudymo, bei tyčinio kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismo motyvai ir argumentai dėl šių kaltinamosios padarytų ar nepadarytų veikų jau yra aptarti, todėl jie nekartojami. Teismas nenustatė, kad kaltinamosios vaikai L. ir R. buvo paliekami ilgą laiką be priežiūros. Tokių įrodymų byloje nėra. Teismas nenustatė, kad buvo tyčia nesirūpinama jų mityba, higiena, sveikata. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad L. ir R. minimu kaltinime laikotarpiu būdavo ne mažiau kaip parai paliekami namuose be priežiūros. Beje, jeigu kaltinamoji būtų taip dariusi, labiausiai dėl to būtų nukentėjęs mažiausias jos vaikas, kurio amžius tuo metu buvo devyni mėnesiai. Tačiau kaltinime šis jos sūnus neminimas. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji būtų tyčia nesirūpinusi jų sveikata. Svarbu yra tai, jog byloje nėra nustatytas nei valinis, nei intelektinis kaltinamosios šių inkriminuojamų veikų suvokimas ir norėjimas taip veikti. Kadangi BK 163 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti, kad kaltinamoji turėjo suvokti faktines savo poelgio aplinkybes, aiškiai suprasti kokią ji daro veiką ir kokiai vertybei daro pavojų tai darydama. Kaip jau ir buvo minėta, kaltinamoji su visais savao vaikais elgėsi vienodai pagal savo supratimą, buitines sąlygas ir finansines galimybes. Kaltinime nurodytų asmenų, savo vaikų – L. ir L. ji niekaip neišskyrė iš kitų ir nepiktnaudžiavo savo motinos teisėmis šių vaikų atžvilgiu.

Esant šioms aplinkybėms, pagal BK 163 str. dėl abiejų kaltinamajai inkriminuotų epizodų ji išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuroro pateiktas 30000 Lt civilinis ieškinys L. R. neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, nes tenkinant jį visiškai būtų neatsižvelgiama į tai, jog kaltinamoji neturi ir ateityje galimai neturės tokių lėšų, kad nebūtų nuvilti nukentėjusiojo asmens lūkesčiai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes kaip jau ir buvo minėta, ji ir šiuo metu augina savo vaikus, jais rūpinasi ir išlaiko. Tokios didelės sumos priteisimas ir jos išieškojimas pablogintų daugiau ne kaltinamosios, o jos vaikų padėti ir dėl to labiausiai nukentėtų visi vaikai, jų gyvenimo kokybė ir buitinės sąlygos, galimybė jiems suteikti bent jau optimaliai normalias gyvenimo sąlygas.

Valstybinės ligonių kasos 4635,42 Lt civilinis ieškinys L. R. gydymo išlaidoms atlyginti tenkintinas. Priteistinos ir proceso išlaidos.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamajai atsižvelgiama į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimų pasekmes, kaltinamosios asmenybę. Padaryti du neatsargūs nusikaltimai. Tačiau šių nusikaltimų pasekmės yra sunkios, o dėl L. mirties ir negrįžtamos. Nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl nors ir kaltinamoji anksčiau neteista, buvo charakterizuojama patenkinamai, jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau nuo nusikaltimų padarymų praėjo daug laiko. Šiuo metu kaltinamosios gyvenimo sąlygos, suvokimas ir elgesys yra pasikeitę. Ji rūpinasi ir domisi savo vaikų mokslais, jų gyvenimu. Charakterizuojama labai gerai. Todėl kolegija mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant jai BK 75 straipsnio normas, nes yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji daugiau nebenusikals ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 132 str. 1 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 137 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę bausmę – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant vienerius metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš I. R. L. R. priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinei ligonių kasai 4 635,42 L. R. gydymo išlaidų, bei 33,70 Lt valstybei proceso išlaidų.

I. R. pagal BK 163 str. (dėl L. R.) ir pagal BK 163 str. (dėl L. R.) išteisinti, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.