- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- ATP-99-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00563-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutarimu S. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 41³ str. 1 d. ir paskyrė nuobaudą - 3000 Lt baudą, už tai, kad jis, būdamas UAB „Saunava“ direktoriumi, nesudarydamas darbo sutarties, montuotojo pareigoms, dirbti 8 valandas per dieną, mokant minimalų darbo užmokestį, įdarbino M. B., kuris nelegaliai UAB „Saunava“ renovuojamos Pumpėnų vidurinės mokyklos, esančios Panevėžio g. 53, Pumpėnų mstl., statybvietėje 2013-08-19 nuo 08:00 iki 17:00 ir nuo 2013-08-20 08:00 iki patikrinimo momento dirbo montuotoju ir montavo šildymo sistemą.
Šalies argumentai
S. S. apeliaciniu skundu prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nutarimą panaikinti arba nuobaudą sušvelninti ir baudos mokėjimą išdėstyti metų laikotarpiui. Nurodo, kad 2013-08-19 su M. B. buvo aptartos jo būsimo darbo sąlygos, tačiau jokio nurodymo pradėti darbą jam nebuvo duota. Tai, kad jis liko objekte ir ėmėsi padėti draugui A. S. jam kaip vadovui nebuvo žinoma, todėl toks faktas turėtų būti vertinamas kaip M. B. savavališkas sprendimas ir veiksmai negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu administracinei atsakomybei kilti už nelegalų darbą. Taip pat administracinės teisės pažeidimų protokolo surašymo momentui DK 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2,3 d. nuostatos nebuvo pažeistos. Jei teismas laikytų, kad taikyti administracinę nuobaudą dėl nelegalaus darbo pakanka to, kad apie M. B. darbo pradžią pranešė VSDFV Pasvalio skyriui ne 2013-08-19, o 2013-08-20, kuo pažeidė DK 99 str. 6 d. nuostatą, tai prašo tai vertinti kaip formalų nusižengimą nustatytai tvarkai ir taikyti ATPK 30 str. 2 d., 30¹ str. 1 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo S. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančių M. B. ir A. S. rašytinių parodymų matyti, kad S. S. žinojo ir leido dirbti M. B. 2013-08-19 be rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Teigia, kad patikrinimo metu, t.y. 2013-08-20 apie 10 val. su M. B. darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, o taip pat nebuvo pranešta VSDFV įstaigai apie jo darbo pradžią. S. S. yra paskirta minimali 3000 Lt bauda, t.y. du kartus mažesnė už sankcijos vidurkį, išskirtinių aplinkybių baudos sumažinimui nepateikė, todėl baudos mažinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde yra neigiama kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymo ir prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą ir ją išdėstyti.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis.
Iš protokolo nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo metu, apie 10.00 val., statybvietėje, esančioje adresu Panevėžio g. 53, Pumpėnai, Pasvalio r., rasti darbus atliekantis A. S. ir M. B., kurie su savimi neturėjo darbuotojų pažymėjimų. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbuotojai patikrinę „Sodros“ duomenų bazę, duomenų apie M. B. įdarbinimą UAB „Saunava“ nerado. Darbo sutartis su M. B. buvo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 20 d., pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie M. B. priėmimą į darbą pateiktas 2013 m. rugpjūčio 20 d. 12.04 val., t. y. jau po atlikto patikrinimo (b.l. 14). Teikdamas pirminį paaiškinimą, M. B. nurodė, kad dėl darbo sąlygų jis susitarė su Skirmantu: buvo sutarta, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, kad jis dirbs 8 val. per dieną, t.y. nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tačiau darbo sutarties dar negavo, dirbti UAB „Saunava“ pradėjo nuo 2013-08-19 (b.l. 9).
Nors apeliantas nurodo, kad M. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. nepradėjo realiai dirbti Bendrovės naudai. Tačiau liudytojas A. S. 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirminiame paaiškinime nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. M. B. pradėjo dirbti, t.y. montavo kartu su juo radiatorius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. B. atsisakė duoti parodymus, nes S. S. yra jo motinos vyras, o A. S. juos pakeitė (b.l. 56) ir nurodė, kad Bendrovėje M. B. pradėjo dirbti nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., o 2013 m. rugpjūčio 19 d. tik buvo atvykęs apsižiūrėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme posėdžio metu M. B. ir A. S. dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, buvo nuo jo priklausomi bei suinteresuoti neprarasti darbo, todėl pasikeitę jų parodymai dėl paminėtų priežasčių vertinami kaip nepatikimi, o be to, juos paneigia kiti bylos įrodymai. Taip pat pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai teisme apklaustų liudytojų A. S. ir M. B. parodymus įvertino siekimu padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje turėtų būti vadovaujamasi pirminiais M. B. parodymais, kadangi jie sutampa su A. S. teiktu pirminiu paaiškinimu, VDI inspektorių teismo posėdžiu metu nurodytomis aplinkybėmis, kad M. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. išdirbo 8.00 val. Teismas sprendžia, kad apeliantas po valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atlikto patikrinimo suskubęs apie darbo pradžios faktą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui siekė išvengti administracinės atsakomybės.
Nors S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad M. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. savavališkai liko padėti draugui ir jis M. B. nedavė nurodymo pradėti dirbti 2013 m. rugpjūčio 19 d., tačiau teismas su šiuo apeliacinio skundu argumentu nesutina, kadangi iš pirminių M. B. parodymų matyti, kad M. B. su S. S. susitarė dėl visų esminių darbo sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl to, kad M. B. pradeda dirbti nuo 2013-08-19. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį bei apie jo įdarbinimą pranešus VSDFV.
Kaip jau buvo minėta, teismas nenustatė pagrindo abejoti M. B. ir A. S. pirminiais paaiškinimais bei VDI inspektorių parodymų patikimumu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto bei pasikeitusius A. S. bei M. B., kuris atsisakė duoti parodymus teisme vertino kritiškai, kaip siekimą padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. M. B. patikrinimo metu dirbo Bendrovės naudai, paklusdamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymams, su juo buvo aptartas darbo laikas bei atlyginimas.
Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. S. už ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis yra minimalus, yra teisinga ir atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą S. S., atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti S. S. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sunkios materialinės padėties, pažymi, kad ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Byloje nėra duomenų, kad S. S. buvo pateikęs apylinkės teismui prašymą išdėstyti skirtinos (paskirtos) baudos mokėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja tokio pobūdžio prašymo, tačiau apeliantas su minėtu prašymu turi teisę kreiptis į jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjusį teismą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.