- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- II-514-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00194-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pažeidėjas
- Š. R.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – Š. R., jo atstovei – advokatei Aušrai Bračiulienei, institucijos, surašiusios protokolą bei priėmusios nutarimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausiajam specialistui Vytautui Miliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. R. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. ATN-100-100126-00001, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Edvardas Banaitis 2010 m. sausio 14 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą (b. l. 9), kuriame konstatuota, jog Š. R. ir V. R. sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „Mokolai“ (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, yra pastatytas pastatas – sodo namas, kurio ilgis yra 8,5 m, plotis 5,46 metro, o aukštis – 6, 27 m; viso namo plotas yra 76, 66 m².
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Edvardas Banaitis 2010 m. sausio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą (b. l. 10-12), kuriame konstatuota, jog Š. R. ir V. R. sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „Mokolai“ (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, yra vykdomos savavališkos naujo statinio (II grupės nesudėtingas statinys) statybos. Pažymėtina, jog Š. R. paaiškino, kad jis pirko sklypą (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Mokolai“, Marijampolėje, su jame pastatytu sodo namu ir lauko išviete. Prie šio akto pridėtos fotonuotraukos (b. l. 13, 14).
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Edvardas Banaitis 2010 m. sausio 18 d. surašė statybos sustabdymo aktą (b. l. 16) (pridedamos fotonuotraukos, b. l. 17, 18), kuriame nurodė, kad stabdoma naujo statinio (II grupės nesudėtingo statinio), esančio Š. R. ir V. R. sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „Mokolai“ (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, statyba.
4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Edvardas Banaitis 2010 m. sausio 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas) (b. l. 19-20), kuriame nurodė, kad Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalyje, nes jis žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Mokolai“, Marijampolėje, stato sodo namą be supaprastinto statinio projekto ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalinto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiško pritarimo (pažeidimas nustatytas 2010 m. sausio 14 d.). Tokiais veiksmais Š. R. pažeidė Statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kad statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą statinio projektą, ir 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, reikalavimus.
5. Š. R. 2010 m. sausio 26 d. paaiškinime (b. l. 23) nurodė, kad 2006 m. pirko sodų bendrijoje „Mokolai“, Marijampolėje, sodo sklypą su nameliu. Pabrėžė, kad naujų statybų jis nevykdė, išskyrus išdidino durų nišą, nes ji buvo per maža, ir sunkiai darinėjosi durys.
6. Inspekcijos Kontrolės skyriaus vedėja Zina Keršienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100-100126-00001 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 4-5, 21-22), vadovaudamasi ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 159² straipsnio 1 dalimi, Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrė administracinę nuobaudą – 5 000 (penkis tūkstančius) Lt dydžio piniginę baudą.
Šalies argumentai
7. Skunde (b. l. 2-3), kurį patikslino (b. l. 30-32) (toliau – skundas), Š. R. prašė Nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad su Nutarimu jis nesutinka, nes jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Tvirtino, kad Š. R. ir V. R. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „Mokolai“, Marijampolėje, su jame nebaigtu statyti sodo namu. Vėliau, turėdami projektą ir gavę statybos leidimą, planavo statyti gyvenamąjį namą. Jokių statybos darbų Š. R. neatliko ir neatlieka. 2006 m. liepos 4 d. įsigijus minėtą žemės sklypą, jame jau buvo paprastas sodo namelis. Nuvykus į Marijampolės savivaldybę išsiaiškinti, kokių dokumentų reikia norint gauti statybos leidimą gyvenamajam namui pastatyti, buvo paaiškinta, kad pirmiausiai reikia padaryti geodezinius matavimus, be kurių statybos leidimas nėra išduodamas. Kreipėsi į matininkus, tačiau geodeziniai matavimai ilgai užtruko. 2008 m. kovo 10 d. gavo sodininkų bendrijos „Mokolai“ pirmininkės sutikimą ir 2009 m. balandžio 1 d. parašė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo patvirtintas 2009 m. gegužės 5 d. 2009 m. gruodžio 24 d. įvyko Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdis ir buvo surašytas protokolas. Visi komisijos nariai pritarė, išskyrus komisijos pirmininką, kuris surašė paaiškinimą, kodėl neišduoda statybos leidimo. Viena iš priežasčių buvo tai, kad atstumas nuo gretimo sklypo ribos yra mažiau nei 3 m. Tačiau, atkreipė dėmesį, kad Š. R. ir jo žmona yra gretimo sklypo savininkai, taigi problemų dėl to nekiltų. Buvo nurodyti ir kiti trūkumai, kuriuos Š. R. ištaisė ir vėl visą dokumentaciją pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir investicijų departamentui. 2010 m. vasario 25 d. įvykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, tačiau buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą todėl, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2010 m. sausio 19 d. gavo Inspekcijos raštą, kuriuo ji buvo informuota, kad yra surašytas savavališkos statybos aktas ir prašoma neišduoti statybos leidimo. Akcentavo, kad sklypas, kuriame stovi namelis, atitinka paskirties reikalavimus, nenustatyta jokių apribojimų, draudžiančių individualaus gyvenamojo namo statybą, sklypas priklauso Š. R. su žmona, kaimyninio sklypo savininkai taip pat yra Š. R. su žmona. Š. R. veiksmai įrodo, kad jis viską darė, jog dokumentai būtų sutvarkyti taip kaip reikia, tai faktiškai ir yra padaryta. Pažymėjo, kad Š. R. šeima augina du mažamečius vaikus, žmona V. R. gauna tik 149,50 Lt vaiko auginimo pašalpą, o Š. R. pajamos taip pat labai menkos. Sumokėjus paskirtą administracinę nuobaudą, Š. R. šeima faktiškai liktų be pragyvenimo lėšų. Be to, yra reikalaujama nugriauti namą savo lėšomis, kurį po to vėl turės tokį pat pastatyti, nes jis toks jau įkomponuotas namo projekte, už kurį jau sumokėti pinigai. Mano, kad jei teismas patenkintų skundą, tai neprieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, nes dar iki pažeidimo konstatavimo buvo kreiptasi su prašymu dėl projektavimo sąlygų sąvado, o geodezinis planas, kuriame stovi namelis, buvo daromas ilgai, projektuotojo klaidos nulėmė tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. nebuvo išduotas statybos leidimas. Šiuo metu, jokių kliūčių išduoti leidimą jau nebėra. Taip pat teigė, jeigu teismas vis dėlto manytų, kad Š. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei numatyta bausmė, t. y. įspėjimą.
II
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė Š. R. skundo netenkinti, priimtą Nutarimą palikti galioti.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į skundą (b. l. 26-27, 145-146) nurodė, kad byloje neabejotinai Inspekcijos pareigūnų nustatyta ir įrodyta, kad Š. R. žemės sklype (duomenys neskelbtini) statė II grupės nesudėtingą statinį - sodo namą – be supaprastinto statinio projekto ir neturėdamas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiško pritarimo. Š. R. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo ir padėjo jį išaiškinti. Mano, kad institucijos pareigūnė įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Š. R. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė pareigūnai, kuriems suteikti įgalinimai tai daryti. Be kita ko, nurodė, kad žemės sklype 2010 m. sausio 14 d. buvo užfiksuotas nebaigtas statyti sodo namas, kuris pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 1 priedo 1 lentelės 5 p., priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis šio reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 p., II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems teritorijose, nepriskirtose kultūros paveldo objektų arba saugomos teritorijoms, statyti privalomas supaprastintas statinio projektas su įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišku pritarimu, tačiau Š. R. jo nepateikė. Š. R. atstovės argumentą, kad žemės sklypas buvo įsigytas su jame jau esančiu nebaigtu statyti sodo namu, vertina kritiškai, nes iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2006 m. liepos 4 d., matyti, kad jokių duomenų apie žemės sklype esančius statinius nėra (sutarties 1.3 p.). Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad Š. R. įsigijo minėtą žemės sklypą kartu su jame esančiu nebaigtu statyti sodo namu, taip pat nėra. Pažymėjo, kad Inspekcija 2010 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją prašydama pateikti su statybomis žemės sklype susijusių dokumentų kopijas. 2010 m. sausio 14 d. gavusi prašomus dokumentus ir juos išanalizavusi, padarė išvadą, kad sodo namo statyba žemės sklype buvo vykdoma po 2009 m. rugpjūčio 24 d. Nurodė ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina ir Inspekcijos pareigūnų padarytos nuotraukos bei surašyti atitinkami dokumentai.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas – Š. R. ir jo atstovė – advokatė Aušra Bračiulienė (atstovavimo sutartis, b. l. 28) prašė skundą tenkinti patikslintame skunde nurodytais argumentais.
2. Teismo posėdyje institucijos, surašiusios protokolą bei priėmusios nutarimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Milius (įgaliojimas, b. l. 148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje kyla ginčas, ar Š. R. vykdė savavališkas statybas, ar ne. Nutarimu Š. R. yra pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159² straipsnio 1 dalyje. Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina atskleisti teisinį reguliavimą, numatytą ATPK 159² straipsnio 1 dalyje.
2. ATPK 159² straipsnio „Nesudėtingo statinio statyba (griovimas), rekonstravimas ar kapitalinis remontas neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, arba savavališkas statinio prijungimas prie komunalinių tinklų“ (2007 m. balandžio 19 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas; tačiau pabrėžtina, jog pagal ją administracinė atsakomybė asmeniui kyla tik tada, kai jis, be kita ko, stato nesudėtingą statinį mieste ar saugomoje teritorijoje neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad Š. R. ir V. R. sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „Mokolai“ (sklypo (duomenys neskelbtini)), Marijampolėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatytas pastatas – sodo namas, kurio ilgis yra 8,5 m, plotis 5,46 metro, o aukštis – 6, 27 m; viso namo plotas yra 76, 66 m²; kad jis yra II grupės nesudėtingas statinys (žr. 2010 m. sausio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą (b. l. 9); savavališkos statybos aktą (b. l. 10-12); statybos sustabdymo aktą (b. l. 16); Protokolą).
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 16 punktą (2008 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) norint statyti II grupės nesudėtingą laikiną statinį (arba I grupės nesudėtingą laikiną statinį, kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai), privaloma parengti supaprastintą statinio projektą.
3. Antra vertus, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčas kyla iš esmės dėl to, kada buvo pastatyti statiniai minėtame ginčo sklype, o todėl kyla ginčas ir dėl to, kas tą statinį statė. Inspekcija teigia, kad nėra pakankamų įrodymų, jog sklypo pirkimo metu jau buvo pastatyti statiniai, nes žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2006 m. liepos 4 d., nuostatose nėra jokių duomenų apie minėtą sklypą (b. l. 60-63). Tačiau Institucija pati teigia, kad pagrindiniai įrodymai, jog Š. R. pastatė statinį po 2009 m. rugpjūčio 24 d. tėra 2010 m. sausio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas (b. l. 9); savavališkos statybos aktas (b. l. 10-12); statybos sustabdymo aktas (b. l. 16); Protokolas (pažymėtina, kad atsiliepime minima topografinė nuotrauka nėra įrodymu šioje byloje, nes ja nesivadovauta priimant Nutarimą).
Teismas nesutinka su tokia Inspekcijos pozicija. Žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Mokolai“ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), Marijampolėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. sausio 9 d. nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (b. l. 158) jau buvo nurodyta, kad minėtame sklype yra statiniai (11 punktas). 2008 m. rugsėjo 29 d. minėto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane (b. l. 65-66) taip pat pažymėtas statinys. Dar daugiau, teismas pabrėžia, jog Š. R. buvo visuomet nuoseklus ir teigė, kad jis naujo statinio nestatė, kad perkant sklypą, jame buvo ginčo statinys; Inspekcija šių jo teiginių nepaneigė, nors ji turi įrodinėti asmens kaltę, o ne priešingai (nors šioje byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, tiksliai kada buvo pastatytas ginčo statinys, o todėl nėra duomenų, ir kas būtent jį pastatė). Būtent dėl to, Š. R. teiginiais teismui nėra pagrindo abejoti. Teismas konstatuoja, kad žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „Mokolai“ (sklypo Nr .(duomenys neskelbtini)), Marijampolėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jau ne vėliau negu 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo ginčo statinys, todėl Š. R. nestatė ir negalėjo statyti ginčo statinio.
4. Teismas ypač pabrėžia, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos atveju Inspekcija turėtų atkreipti dėmesį, jog Š. R. dėjo ir deda visas pastangas, kad jo sklype esantis ginčo statinys būtų rekonstruojamas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad būsimai rekonstrukcijai jis derina projektą nustatyta tvarka pagal teisės aktų reikalavimus. Dar daugiau, Š. R. nusipirko net gretimą sklypą (žr. 2009 m. birželio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, b. l. 55-59), kad būsima rekonstrukcija būtų galima ir nepažeistų kitų asmenų interesų. Būtent todėl Inspekcijos Nutarimas neatitinka Europos Sąjungos teisės (kurios normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos sudedamosios dalies – Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnis)) fundamentalaus principo – gero valdymo (arba sąžiningo administravimo) principo (žr., pavyzdžiui, Pirmosios Instancijos Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą sujungtose bylose T-3/00 ir T-337/04); juolab, kad Inspekcija nesurinko neabejotinų Š. R. kaltės įrodymų.
5. Pagal ATPK 250 straipsnio „Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą“ (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiame nutarime konstatavus, kad Š. R. nestatė ir negalėjo statyti naujo statinio, konstatuotina ir tai, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, jog Š. R. skundas tenkintinas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. ATN-100-100126-00001 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Š. R. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,
nutaria:
Š. R. skundą tenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. ATN-100-100126-00001 panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.