- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- TS-54-961/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nuteistasis
- G. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-62 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. 2013 m. birželio 27 d. Danijos Karalystės Koldingo teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 288 str. (1) 1 ir (2) sk., 245 str. (1) sk., 21 str., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtas nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d., ir skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga – 2014 m. lapkričio 20 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. J. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą Nr. 59-62 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas. Skundą nuteistasis motyvuoja tuo, kad Komisija, nagrinėdama jo lygtinio paleidimo klausimą, turėjo taikyti palankesnes, tai yra Danijos Karalystės įstatymų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo klausimą, nuostatas, ir lygtinis paleidimas jam turėjo būti pritaikytas automatiškai, atlikus pusę paskirtos bausmės. Be to, Komisija, nustačiusi pakartotinio svarstymo datą – 2014 m. rugpjūčio mėnesį, užkirto kelią jam būti lygtinai paleistam, kadangi tuo metu iki bausmės pabaigos bus likę trys mėnesiai, kuomet jo prašymas jau negalėtų būti svarstomas. Nuteistasis taip pat teigia, jog Komisija nepagrįstai pabrėžė ankstesnius teistumus, kadangi šie jau yra išnykę, o teiginiai „dėl bausmės tikslų realizavimo“ bei „teisingumo principo įgyvendinimo“ išeina už Komisijai suteiktų įgaliojimų ribų, kadangi bausmės tikslų realizavimas yra teismo, priimančio apkaltinamąjį nuosprendį, veiklos sritis, pareiga ir kompetencijos dalykas. Nuteistasis taip pat nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, šabloninis, neargumentuotas, neatlikta išdėstytų faktų analizė, o teiginys, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Jam paskirta drausminė nuobauda yra kolektyvinio baudimo apraiška, todėl į ją neturėtų būti atsižvelgta.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo G. J. skundą nurodo, kad G. J. nėra pakankamai įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Anksčiau buvo teistas 4 kartus, nors ankstesni teistumai jau išnyko, bet šiuo metu G. J. nuteistas ir atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda, ir tai rodo, kad asmuo linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Taigi Komisija nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, todėl prokurorė siūlo nuteistojo skundą atmesti ir lygtinio paleidimo jam netaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kadangi nuteistojo G. J. skundas teisme buvo gautas 2014 m. kovo 12 d., t.y. iki 2014-03-13 įstatymo Nr. XII-775 (TAR, 2014, Nr. 2014-03406) įsigaliojimo, jis nagrinėjamas vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-775 įsigaliojimo galiojusia tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 102, 233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 362-1, 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 242-1 straipsniu 20 straipsnio 2 dalis).
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla bei Komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimu, nustatyta, kad nuteistasis G. J. 2013-06-27 Danijos Karalystės Koldingo teismo nuosprendžiu už 2012-04-14 padarytą plėšimą, užpuolimą ir pasikėsinimą užpulti buvo nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2013-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas suderintas su Lietuvos Respublikos BK atitinkamais straipsniais bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nustatyta pataisos įstaigos rūšis.
G. J. į Lietuvą vykdyti bausmę perduotas Lietuvos Respublikos Seimo 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 ratifikuotos Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos (toliau – Konvencija) pagrindu. Šios Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsniu, nuteistojo atžvilgiu yra taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, bausmių vykdymo kodekso bei minėtos Konvencijos nuostatos, todėl G. J. argumentas, jog Komisija privalėjo taikyti Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo klausimą, yra nepagrįstas. Kita vertus, net ir Danijos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, reglamentuojančiame lygtinį paleidimą, nėra numatyta, kad atlikus trečdalį ar pusę paskirtos bausmės lygtinis paleidimas taikomas besąlygiškai; priešingai, šiame straipsnyje nustatyta galimybė („<...> sprendžia ar įkalintasis gali būti lygtinai paleistas“) taikyti lygtinį paleidimą atlikus dvi trečiąsias skirtosios laisvės atėmimo bausmės ir, jei egzistuoja ypatingos pateisinančios aplinkybės – galimybė („Lygtinis paleidimas gali būti suteikiamas anksčiau <...>“) taikyti lygtinį paleidimą įkalintajam atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo konkrečiu atveju jokių ypatingai pateisinančių aplinkybių ar Komisijos pareigos besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą nenustatyta.
Nuteistasis praeityje buvo teistas keturis kartus ir nusikalstamą veiką Danijos Karalystėje, priešingai nei nurodo Komisija bei pats nuteistasis, padarė neišnykus teistumui. Lietuvos Respublikoje G. J. pastarąjį kartą buvo nuteistas 2010-04-01 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už 2009-12-03 padarytus nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos pasibaigus bausmės laikui – 2011-06-30, nusikalstamas veikas padarė būdamas pilnametis, taigi teistumas už šias nusikalstamas veikas nuteistajam baigiasi 2014-06-30, t.y. praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo (BK 97 str. 3 d. 3 p. a pp.). Taip pat, teismo manymu, net jei G. J. teistumas skundžiamo nutarimo priėmimo metu būtų buvęs išnykęs, – ankstesni, išnykę, teistumai nutarime aptarti tik kaip nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, o ne kaip pagrindas suvaržyti nuteistojo teises. Taigi, ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. G. J. pirmą kartą nusikalto būdamas vos 17 metų amžiaus, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nuteistasis teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės nevykdė, dėl ko buvo teismo įspėtas, tačiau ir toliau nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jam taip pat vieną kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir, nors nuteistasis laikėsi teismo jam skirtų pareigų per visą lygtinio paleidimo laikotarpį, atlikęs bausmę, jis nusikalto dar kartą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmės tikslų pasiekti nepavyko, jis padarė analogišką nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią buvo nuteistas pirmąjį kartą. Tai, kad asmuo nuo jauno amžiaus daro nusikalstamas veikas, rodo jo pavojingumą visuomenei, o panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymas išlieka veiksniu, galinčiu daryti įtaką delinkventiniam elgesiui (psichologiniam polinkiui, tendencijai pažeisti egzistuojančias elgesio normas).
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. J. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo privačiai, gyveno iš pajamų už laikinus ir atsitiktinius darbus, pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, pinigines lėšas gauna iš artimųjų, todėl problemos, susijusios su darbu, bei finansiniai sunkumai, teismo nuomone, taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu, galinčiu įtakoti jo elgesį laisvėje. Nors nuteistasis laisvės atėmimo metu tik vieną kartą baustas už režimo reikalavimo nesilaikymą, jis nei karto nebuvo skatintas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – 59 balai.
Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog paskyrus pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datą 2014 m. rugpjūčio mėnesį, yra pažeista BVK 158 straipsnio 4 dalies nuostata, kad lygtinai iš pataisos namų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki bausmės pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. G. J. bausmės pabaiga yra nustatyta 2014-11-20, taigi, pakartotinis svarstymas iki rugpjūčio 20 dienos nepažeidžia BVK 158 straipsnio 4 dalies ir 164 straipsnio 5 dalies nuostatų. Be to, kaip minėta aukščiau, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendimą (nutarimą) pagal tokį prašymą priima Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Todėl akivaizdu, kad Komisija turėjo teisę spręsti, ar nuteistojo G. J. elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t.y. ar bus pasiekti bausmės tikslai. G. J. gausiai cituoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimą, tačiau šiame nutarime pasisakyta apie reikalavimus teismo sprendimui ir šis nutarimas visiškai nesusijęs su nagrinėjamu klausimu; be to, nėra jokio pagrindo spręsti, kad Komisijos nutarimas įžeidžiantis, savavališkas ir/ar nemotyvuotas, nes nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka nuteistojo asmens bylos duomenis, taip pat jame aiškiai nurodyta, pvz., kad nusikaltimai sunkėja, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei; Komisija privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turimas nuobaudas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos išvada, nereiškia, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas ar nepagrįstas.
Atsižvelgiant į nuteistojo G. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei bausmės atlikimo metu, į nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jau gali būti neizoliuotas nuo visuomenės bei kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 59-62, kuriuo, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo G. J. skundą atmesti.
Nutartis per penkias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.