- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- I-1260-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00869-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo M. J. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 30 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (spręsti dėl atsakomybės taikymo) ir, rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. liepos 12 d. bei 2013 m. liepos 17 d. pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančiame nuotekų šulinyje AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų atliekamų jam nežinomų veiksmų. Į reikalavimus nutraukti darbus AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nereagavo. AB „Klaipėdos vanduo“ veikai būdingas pakartotinumas, nes neteisėtus veiksmus vykdę asmenys jų nenutraukė net pareiškėjo prašomi, iš anksto nepranešę netikėtai braudavosi į privačią nuosavybę.
Nurodo, jog skundžiamame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjo (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) 2013 m. liepos 30 d. teikime padaryta nepagrįsta išvada, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, požymių nenustatyta, kadangi minėti asmenys savavališkai vykdė nenustatyto pobūdžio darbus, pažeisdami teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisę į privačios nuosavybės neliečiamumą. Pareiškėjas pažymi, kad teikime neįvertinta faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo visuma esant akivaizdiems savavaldžiavimo sudėties požymiams. Tyrimo metu liko neįvertinta ir nepasisakyta dėl AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų savavaldžiavimo veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) teisės normas (BK 294 straipsnis). Teigia, jog AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai buvo tyčiniai, kryptingi, pavojingi, kuriems būdingas pakartotinumas. Pareiškėjo teigimu, AB „Klaipėdos vanduo“ nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, panaudodama tiek psichinę, tiek fizinę prievartą pareiškėjo įgaliotam asmeniui, todėl šie veiksmai atitinka BK 294 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sudėtį.
Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 30 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjo teikimas baigti pareiškimo tyrimą, ir įpareigoti atsakovą spręsti dėl AB „Klaipėdos vanduo“ atsakingiems ir pažeidimą įvykdžiusiems asmenims atsakomybės taikymo. Pareiškėjai siekia, kad pagal jo skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pradėtų ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktų AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, de facto prašydamas atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl informacijos jam rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos ir pan. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jam rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyrius 2013 m. liepos 30 d. teikimo, šiuo aktu pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių nebuvimo AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veikoje, tačiau, pareiškėjo teigimu, turėjo būti sprendžiamas klausimas ne dėl administracinės atsakomybės, o dėl asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Todėl teismas pasisakys abiem aspektais, t.y. tiek dėl pagrindų šios bylos nagrinėjimui administraciniame teisme buvimo vertinant administracinės atsakomybės aspektu, tiek dėl pagrindų šios bylos nagrinėjimui buvimo vertinant baudžiamosios atsakomybės aspektu.
Skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Pagal ATPK 292, 293 straipsnius nutarimai per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems proceso dalyviams. Organas (pareigūnas) per 3 dienas, jei įstatyme nenumatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. ATPK 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Iš ATPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą vertina apylinkės teismas. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė procesinio dokumento – nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal pareiškėjo skundą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas sprendimas (teikimas) gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, faktiškai atsakovas atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną išreiškė ginčijamu teikimu. Todėl policijos įstaigos atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn teisėtumas nagrinėtinas Klaipėdos rajono apylinkės teisme.
Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas taip pat nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka.
Taigi atitinkamai, jei administracinis teismas imtųsi vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jis faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nes turėtų aiškinti BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi.
Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).
2013 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo įgaliota atstovė J. G. AB „Swedbank“ sumokėjo 100 litų žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinantį 2013 m. rugpjūčio d. vietinio lėšų pervedimo kvitą. Atsisakius priimti skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis vadovaujantis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjo teikimas baigti pareiškimo tyrimą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjo įgaliotai atstovei J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. vietiniu lėšų pervedimu sumokėtą 100 (šimto) litų žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.