Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-769-654/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
1-769-654/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nukentėjusysis
L. B.
Kaltinamasis
V. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-769-654/2012Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00170-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2., 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei J. Karčinskienei, nukentėjusiajai L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. l d. laisvės apribojimu 6 mėn., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. vengė pareigos išlaikyti vaikus, o būtent:

V. C., žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-26 nutartį privalo L. B. naudai mokėti lėšas sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2009-08-25 iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo priėmimo ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 2010-08-01 iki 2012-01-25, nuo 2012-02-01 iki 2012-03-05 nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko susidarė 29 625 Lt įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. C. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jiems su L. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B., o (duomenys neskelbtini) dukra E. B.. Jis su L. B. kartu nebegyvena nuo 2009 metų, šiuo metu yra priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Vaikai gyvena su motina. Jis žino, kad pagal 2009-08-25 teismo sprendimą turėjo mokėti lėšas vaikams išlaikyti nuo 2009-08-25 iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo. Kiek prisimena, 2009 m. rugsėjį ir spalį sumokėjo vaikams išlaikyti po 1200 litų, t.y. po 400 litų kiekvienam vaikui. Vėliau pradėjo dirbti UAB „Vilterma“, kur iš jo atlyginimo išskaičiuodavo 50 procentų uždarbio, kiek žinoma, tai buvo apie 300 litų visiems vaikams. Jokių kitų piniginių lėšų neturėjo ir daugiau mokėti negalėjo. Kadangi nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio šioje įmonėje nebedirba, tai nuo to laiko iki 2012 m. sausio mėnesio jokių lėšų savo vaikams išlaikyti nemokėjo. Tuo laikotarpiu dirbo neoficialiai ir visas gaunamas lėšas skirdavo buto kredito apmokėjimui, komunalinių paslaugų apmokėjimui ir savo kasdieninėms reikmėms. Be to, kiekvieną mėnesį dirbdamas atsitiktinius darbus privačiame sektoriuje uždirbdavo apie 1500 litų, šiais metais jam taip pat padėdavo jo motina R. C.. Šiuo metu oficialiai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dirba 1 valandą per savaitę, jo atlyginimas yra 92 litai į mėnesį, bei uždarbiauja neoficialiai. 2012-01-24 ir 2012-03-14 sumokėjo vaikų išlaikymui po 600 litų. Šiuo metu stengiasi vaikams mokėti po 600 litų per mėnesį. Piktybiškai nevengė išlaikyti savo vaikų, nemokėjo jiems lėšų dėl objektyvių priežasčių. Su Vaikų išlaikymo fondu atsiskaitys pardavęs šiuo metu bankui įkeistą butą.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) santuokoje su V. C. gimė sūnus A. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B., o (duomenys neskelbtini) dukra E. B.. Kartu su V. C. negyvena nuo 2009 metų birželio, jis nuo to laiko nustojo teikti vaikams materialinę pagalbą. 2009-08-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš V. C. buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 400 litų kas mėnesį nuo 2009-08-25 iki teismo sprendimo priėmimo. Iš pradžių V. C. oficialiai dirbo, todėl iš jo atlyginimo kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojama 300 litų. Nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio jis oficialiai nebedirbo ir jokių lėšų vaikams išlaikyti iki 2012-01-25 neteikė. 2012-01-26 jis pervedė 600 litų visiems vaikams. Pagal jos ir antstolės paskaičiavimus, remiantis tuo, kad V. C. turi mokėti kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui 1200 Lt, ir atsižvelgiant į tuos laikotarpius, kai dalinis išlaikymas buvo mokamas, šiai dienai V. C. skolingas vaikų išlaikymui 29625 Lt. 2012-02-14 teismo sprendimu V. C. priteistas išlaikymas vaikams po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Jos manymu, V. C. išlaikymo vaikams neteikia piktybiškai, kadangi jis kiekvieną mėnesį moka 1100 Lt dydžio įmokas bankui už butą, jos žiniomis, jokių įsiskolinimų už komunalines paslaugas jis neturi. Ji 2009-12-22 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo 2010-01-26 pradėjo mokėti išlaikymą vaikams nuo kreipimosi dienos po 195 Lt į mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Antstolio pateiktame pareiškime dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nurodyta, kad V. C. vengia mokėti alimentus, jo įsiskolinimas 2012-01-01 sudaro 27 825 Lt. Vykdomoji byla pradėta 2009-09-09 (b.l. 2).

2009-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi iš V. C. nuo 2009-08-25 iki teismo sprendimo priėmimo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. B., M. B. ir E. B. mokant kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui (b.l. 4-5).

Iš L. B. sąskaitos, esančios banke AB „Swedbank“, išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2010-08-19 iš V. C. buvo išieškota 4680,20 Lt, 2012-01-26 išieškota 600 Lt (b.l. 11-15).

Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad V. C. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis 100 Lt per mėnesį (18-22).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2009-08-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi iš jo buvo priteista jo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt. Apie šią teismo nutartį V. C. žinojo ir ši teismo nutartis sukėlė jam pareigą veikti, t.y. teikti išlaikymą vaikams. Tiek apklaustas teisme kaltinamasis, tiek nukentėjusioji paaiškino, kad V. C. teismo nutartimi nustatyto išlaikymo neteikia, t.y. nevykdė teismo nutartimi nustatytos pareigos. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kaltinamasis, laikotarpiu nuo teismo nutartyje nustatytos mokėjimo pradžios – 2009-08-25 iki pranešimo jam apie įtarimą – 2012-03-05, dviem laikotarpiais (nuo 2009-08-25 iki 2010-08-01 ir nuo 2012-01-25 iki 2012-02-01) teikė išlaikymą, o laikotarpiais nuo 2010-08-01 iki 2012-01-25 ir nuo 2012-02-01 išlaikymo neteikė. Neteikus išlaikymo susidarė 29625 Lt skola.

Pažymėtina, kad vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-218/2012).

Apklaustas teisme kaltinamasis teigė, kad išlaikymo neteikė dėl susidariusios sunkios finansinės padėties. Jis turi įsteigęs uždarąją akcinę bendrovę, kurioje dirba direktoriumi. Bendrovė užsiima elektros instaliacija, tačiau dėl ekonominės krizės labai sumažėjo užsakymų, o tuo pačiu ir sumažėjo pajamos. Jis yra paėmęs paskolą ir įsigijęs butą, už kurį moką įmokas bankui ir apmoka komunalines paslaugas. Visos jo pajamos yra skiriamos įmokoms bankui ir būsto išlaikymui. Likusias lėšas jis skiria sau maistui ir būtiniausioms reikmės, todėl visai nelieka pinigų vaikų išlaikymui. Tuo pačiu kaltinamasis nurodė, kad nors turi įmonę, tačiau gaunamų pajamų įmonės buhalterijoje neapskaito, pinigus už darbus gauna neužpildydamas buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, kaltinamasis patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad jis yra paskolinęs savo draugui 60000 Lt, kurių grąžinti nereikalauja ir šių pinigų neskiria vaikų išlaikymui. Kaltinamasis nurodė, kad pinigus davė draugui ketindamas iš jo pirkti žemės sklypą, tačiau šiuo metu jis žemės sklypo nėra įsigijęs, pinigų grąžinti nereikalauja, kadangi skolininkas yra jo draugas. Tokie kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai paneigia kaltinamojo poziciją, kad išlaikymo vaikams jis neteikia dėl objektyvių priežasčių. Iš antstolio pareiškimo matyti, kad nuo 2009-09-09 pagal 2009-08-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį yra pradėta vykdomoji byla ir išlaikymas vaikams išieškomas priverstine tvarka. Kaltinamojo veiksmai, kuomet jis, būdamas bendrovės direktoriumi ir atlikdamas darbus už atlygį, šį atlygį slepia oficialioje buhalterijoje nefiksuodamas pajamų, rodo, kad jis vengia priverstinio nutarties vykdymo, nuslepia pinigines lėšas, kurios gali būti panaudotos vaikų išlaikymui. Be to, kaltinamasis nieko nedaro, kad jo draugui perduoti pinigai būtų grąžinti jam ir panaudoti vaikų išlaikymui. Be to, V. C. gyvena bute, kuris yra įsigytas už banko išduotą paskolą. Apklaustas teisme V. C. nurodė, kad šis butas yra areštuotas ir jis negali jo parduoti. Tačiau matyti, kad civilinėje byloje dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuokos nutraukimo 2012-02-14 yra priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti buto areštą. Sprendimas yra įsiteisėjęs, areštas butui yra panaikintas, tačiau V. C. nedaro jokių veiksmų, kad parduotų butą ir gautas lėšas skirtų vaikų išlaikymui. Šie įrodymai ir jų vertinimo motyvai rodo, kad V. C. vengia išlaikyti vaikus ne dėl objektyvių priežasčių, o sąmoningai sudaręs situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis išlaikymo vaikams lėšų išieškojimas.

Teismo posėdyje V. C. nurodė, kad jis siūlė žmonai išlaikymą kita forma, t.y. gyventi bute, kuriame jis šiuo metu gyvena. Tačiau teismas pažymi, kad tokie motyvai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos (kasacinė nutartis 2K-491/2005).

V. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę V. C., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas 1 kartą. Jis dirba. Parinkdamas bausmės rūšį teismas mano, kad kaltinamajam neskirtina viešųjų darbų bausmė, kadangi jis turi nuolatinį darbą, kuriame turi uždirbti pinigus ir juos skirti vaikų išlaikymui bei susidariusiai skolai padengti, o nemokami viešieji darbai atims iš jo laiką, per kurį jis gali užsidirbti. Be to, dėl tų pačių motyvų kaltinamajam neskirtina arešto bausmė, kadangi atlikdamas areštą jis pajamų negaus, o skola vaikams išlaikyti didės. Vadovaujantis šiais motyvais teismas mano, kad V. C. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimą bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra V. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. C. skirtina bausmė lygi įstatyme numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas