Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas A. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę A. S. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio Antakalnio g. 64-9, Vilniuje, priteisti iš atsakovės 1 750 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gruodžio 9 d. – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir laikant procesinius dokumentus įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2019 m. lapkričio 9 d.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, t. y. iki 2019 m. gruodžio 29 d., nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

3. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį savo daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kitas asmuo).

5. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagal 2019 m. balandžio 3 d. turto iš varžytinių pardavimo aktą įgijo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) (buvusi savininkė – atsakovė A. S.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas ieškovo vardu. Ieškovo teigimu, minėtame bute vis dar gyvena buvusi jo savininkė – atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėta 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pranešimais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlaisvinusi jai nuosavybės teise nepriklausantį būstą (CPK 178 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, sprendžia, jog ieškovas įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintinas – atsakovė su jai priklausančiu turtu iškeldintina iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

6. Be to, pareikštu ieškiniu ieškovas prašė atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo negautos pajamos už minėto buto nuomą. Ieškinio reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovo patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, taip pat atsakovės kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

7. Byloje pateikta 2019 m. balandžio 10 d. preliminari nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovas ketino nuo 2019 m. gegužės 1 d. neterminuotai išnuomoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 350 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neatlaisvinant ieškovui priklausančio buto (CK 6.246 straipsnis). Dėl šios priežasties ieškovas neišnuomojo minėto buto, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. negavo 1 750 Eur pajamų (350 Eur x 5 mėn.) (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtus 1 750 Eur nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo negautos pajamos, todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkintinas.

8. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 114 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti, iš viso – 264 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus ir 37 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Išaiškintina, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.