Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atmestas M. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 9 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimų atsisakyti teikti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 27 d.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. K. skundą dėl 2017 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 2 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų atsisakyti teikti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012 m. liepos 1 d., sutikdamas su institucijų padaryta išvada, jog bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o BVK nuostatos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d. netaikomos.Nuteistasis M. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį ir tenkinti prašymą įpareigoti pataisos įstaigą organizuoti ir spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal jo nuteisimo metu galiojusio BVK 157 straipsnio nuostatas.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje nenurodė jokių naujų motyvų, iš esmes neatsakė į skunde išdėstytus argumentus, nevertino to, ar atsisakydama spręsti lygtinio paleidimo klausimą vadovaujantis naujai, bausmės vykdymo metu įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu, pataisos įstaiga nepažeidė skundo autoriaus turėtų teisinių lūkesčių, teisinio tikrumo ir stabilumo principų, kurie kyla iš Konstitucijos. Skunde teigiama, kad 2017 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 2 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimti sprendimai, taip pat skundžiama nutartis yra neteisėti, BVK ir BK normos, reglamentuojančios BVK galiojimo laiko atžvilgiu taisykles, buvo pritaikytos neteisingai, pažeidžiant tiek Konstitucijos nuostatas, tiek ir tarptautinį reglamentavimą.Anot skundo autoriaus apylinkės teismas formaliai pasižiūrėjo į sprendžiamą klausimą, nepateikdamas skunde išdėstytų argumentų individualaus vertinimo, nedrįstant išsakyti teisingą, Konstitucijos nuostatas atitinkantį situacijos vertinimą. Paskyrus apeliantui laisvės atėmimo bausmę egzistuojant vienoms jos atlikimo sąlygoms, kurios lyginant su esamu momentu yra kur kas geresnės, jam tokiu būdu buvo sukurti pagrįsti lūkesčiai, kad elgiantis atsakingai ir sąžiningai atliekant bausmę, į laisvę, pas savo šeimą, į visuomenę jis galės grįžti anksčiau laiko. Tuo tarpu bausmės vykdymo metu šioms sąlygoms pasikeitus, valstybei pakeitus bausmių vykdymo taisykles ir atsisakant taikyti iki tol galiojusias nuostatas, visi skundo autoriaus lūkesčiai buvo sugriauti, tuo pačiu būdu pamintas teisinės valstybės principas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl vertinant ne formaliai, švelnesnio, bausmės atlikimo pradžioje galiojusio įstatymo taikymas kaip nors pažeistų galiojantį teisinį reguliavimą ir (ar) būtų kenksmingas. Taigi, apelianto manymu, jog nesant kliūčių jį taikyti ir kaip tik priešingai, - esant visoms sąlygoms (vertinant pagal ankstesnį teisinį reguliavimą) jo taikymui, jis privalėjo būti taikomas.Nesutinkant su apylinkės teismas vertinimu, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija negali būti laikoma kaip griežtinanti atsakomybę, bausmę ar kitaip sunkinanti asmens teisinę padėtį, skunde pakartojama, kad nuosprendis, pagal kurį skundo autorius atlieka laisvės atėmimo bausmę, įsigaliojo 2012 m. balandžio 27 d., o nuteisimo metu galiojusi BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija numatė, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimu <...>, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, <...> turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), - kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Netrukus po apelianto nuteisimo, nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja aukščiau paminėto teisės akto redakcija. Lyginant naują ir iki tol galiojusią teisės akto redakciją, nuteistųjų teisinė padėtis jų lygtinio paleidimo prasme buvo akivaizdžiai sugriežtinta ir, pagal šiuo metu galiojančią teisės akto redakciją, jeigu tokia būtų taikoma, lygtinai paleistas skundo autorius gali būti tik atlikęs du trečdalius (o ne vieną trečdalį) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip asmuo, nuteistasis, kuriam paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, t. y. ne anksčiau kaip nuo 2018 m. spalio 21 d..Apelianto įsitikinimu, naujai įsigaliojusio teisinio reguliavimo taikymas, iki tokio įstatymo įsigaliojimo nuteistų asmenų atžvilgiu negali būti taikomas. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuotos baudžiamosios jurisprudencijos išaiškinimus. Anot skundo autoriaus, nurodytas įstatymo pakeitimas vertintinas kaip sunkinančiu asmens teisinę padėtį , kadangi akivaizdu, kad pagal anksčiau, t. y. bausmės vykdymo pradžioje galiojusį įstatymą, asmeniui turint teisę išeiti į laisvę anksčiau laiko, atlikus vieną trečdalį bausmės, tuo tarpu pagal vėlesnę tuo paties teisės akto redakciją, jau atlikus du trečdalius bausmės, pastarojo padėtis pasunkėja. Jo laisvė yra apribojama dar tokiam pat, jau atliktos bausmės dydžiui atitinkančiam terminui. Keliamas klausimas, kaip reikėtų suprasti „bausmės vykdymo metu galiojančius įstatymus“. Pažymima, kad įstatymas nenumato, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti taikomas šio klausimo sprendimo metu galiojantis įstatymas, o ne bausmės atlikimo pradžioje galiojęs reglamentavimas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismui paskyrus apeliantui bausmę, jam pripažįstant savo kaltę, pasimokius iš savo poelgių ir dedant maksimalias pastangas pasitaisyti, jis tikėjo, jog valstybė, sukurdama galimybes pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, tuo pačiu parodo savo teigiamą požiūrį į asmenį, kuris yra linkęs taisytis ir sukuria jam pagrįstus it teisėtus lūkesčius, jog jo pastangos ir siekis pasitaisyti bus įvertintas. Šiuo atveju tokie teisėti lūkesčiai buvo paminti. Akcentuojama, jog Konstitucinis Teismas savo nutarimuose aiškindamas teisės aktų galiojime laike klausimus, juos siejo su asmens teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir teisiniu saugumu. Cituojama Konstitucinio teismo jurisprudencija, kurioje pasisakyta apie teisėtų lūkesčių principą ir pažymima, kad aptariamu atveju susiklosčiusi situacija akivaizdžiai pažeidžia tokį Konstitucinio Teismo aiškinimą ir yra su juo nesuderinama. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Būtent čia atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teises viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Pagal nurodytą principą, nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Šios taisyklės išimtis galima tik tais atvejais, kai palengvinama teisės sąlygų išeiti į laisvę anksčiau laiko, atlikus vieną trečdalį bausmės ir tokiu būdu sukūręs teisėtą lūkestį tą vykdyti, o tuo pačiu aiškiai motyvuodamas jį laikytis įstatymų ir dėti pastangas tam, kad atėjus laikui šis prašymas būtų patenkintas, pastarajam pasikeitus ir nustačius, jog šis teisėtas lūkestis tuo tarpu galės būti patenkintas tik atlikus du trečdalius bausmės, nebėra taikomas, nors naujas įstatymas (jo redakcija) yra laikytinas akivaizdžiai apsunkinančiu asmens teisinę padėtį įstatymu.Skunde pakartojama, kad apeliantas, visą bausmės atlikimo laiką sąžiningai ir atsakingai atlikdamas bausmę ir nuoširdžiai gailėdamasis už praeities klaidas, skaičiavo dienas ir pagrįstai vylėsi, jog suėjus įstatyme reikalaujamam terminui (vienam trečdaliui bausmės), galės išeiti į laisvę anksčiau laiko ir pamatyti savo šeimą, vaikus. Niekas iki tol per visą bausmės vykdymo laikotarpį nepasakė, jog tokios skundo autoriaus viltys yra tuščios ir beprasmės ir, kad dėl įstatymo pasikeitimų jos galimai niekuomet nebus įgyvendintos. Todėl šiuo momentu jis jaučiasi valstybės apgautas ir sužlugdytas.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto manymu, jo atžvilgiu turi būti taikomos jo nuteisimo metu galiojusios BVK 175 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, taigi esamu momentu gali ir turi būti svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra baustas drausmine tvarka, jokių naujų veikų bausmės vykdymo metu nepadarė. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į nuteistojo skundą prašoma skundą atmesti.Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs nuteistojo M. K. skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, netenkino nuteistojo prašymo įpareigoti pataisos įstaigą organizuoti ir spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal jo nuteisimo metu galiojusio BVK 157 straipsnio nuostatas klausimą. Skundžiama nutartis yra teisiškai argumentuota, pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikš­mingų aplinkybių visumą. Nuteistasis M. K. skunde nenurodė jokių esminių teisiškai reikš­mingų aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama. Skundžiamoje nutar­ty­je apylinkės teismas motyvuotai nurodė, kodėl BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., nuteistojo M. K. atžvilgiu netaikytinos ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo išvados yra neteisingos.Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcijos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., taikymas buvo jo teisėti lūkesčiai, tačiau tiek M. K. nuteisimo metu buvusios, tiek šiuo metu esančios BVK 3 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmių vykdymo įstatymų taikymo tvarką, nesikeitė ir numatė, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. O kaip teisingai pažy­mė­ta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas negali būti svarstomas, nenustačius, kad šiuo metu (t. y. prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu) tam yra įstatyme numatytas formalus pagrindas – nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo tarpu, nuteistojo prašomos taikyti BK nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo galiojimą laike, netaikomos procesiniams teisės aktams, tarp jų ir BVK, ir nesudaro juridinio pagrindo kaip švelnesnį įstatymą taikyti BVK157 straipsnio 3 dalies 1 punktą, galiojusį iki 2012 m. liepos 1 d.Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.