Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-27-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-11
Bylos Nr.
1S-27-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00451-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-27-238/2019
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00451-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-435 taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį; BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 95-435 nutarta nuteistajam V. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 13 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant OASys metodika bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 29 balų iki 13. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, skatintas, bausmės atlikimo metu tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. I. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis V. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodo, kad per visą bausmės laikotarpį drausminėmis nuobaudomis jis nėra baustas, buvo paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje būrio veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra 13 balų (2018 m. balandžio 3 d. buvo 15 balų) ir tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir toliau žemėjanti, o nuo 2018 m. vasario 20 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas rodo pataisos namų administracijos pasitikėjimą. Iki nusikalstamų veikų, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo buvo neteistas. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotas padarytų nusikaltimų atsitiktinis pobūdis. Teistumo neturėjimas ir atsitiktinumo faktorius paneigia jo polinkį nusikalsti ir nerodo kriminalinio gyvenimo būdo. Šią išvadą sustiprina tokie duomenys, kaip jo garbus amžius, sveikatos problemos, pozityvi darbinė motyvacija, jau surastas bei garantuotas darbas laisvėje. Pabrėžia tai, kad pataisos įstaigos administracija, kuri jį stebi ir labiausiai objektyviai gali vertinti, išreiškia pasitikėjimą juo priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

4.2. Skunde taip pat nurodo, kad nėra jokių teismo išvadą pagrindžiančių duomenų, kad jo elgesį, pritaikius lygtinį paleidimą, keis gyvenimo stilius ir draugai. Pataisos namuose jis nesilaiko nuteistųjų subkultūros, vykdo administracijos nurodymus, nepalaiko jokių santykių su buvusiais draugais. Vieninteliai artimi santykiai yra likę tik su šeimos nariais, anūkais. Nėra jokių duomenų, teismo išsakytų abejonių dėl poreikio dirbti. Priešingai, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos būtų įdarbintas sūnaus įmonėje „Igorio lankai“, kur jam būtų suteiktas užimtumas, darbas, pajamos bei sūnaus priežiūra. Gyvenamoji vieta jam taip pat yra garantuota.

4.3. Nuteistasis teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl jam skirtos bausmės, atkreipė dėmesį, kad skiriant bausmę yra svarbu atsižvelgti į jo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio priežastis, motyvus, ankstesnius poelgius prieš ir po šių nusikaltimų padarymo, į tai, kad jis nėra ankščiau teistas, į tai, kad po šio nusikaltimo padarymo jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, narkotinėmis medžiagomis disponavo tik labai trumpą laiko tarpą, dėl ko teismas konstatavo, kad tai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė ir šis atvejis tiesiog buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Neneigė savo kaltės, ją pripažįsta ir gailisi. Be to, prašo įvertinti visuomeninio intereso aspektu, ar tikslinga laikyti bemaž 62 metų amžiaus ir ligotos sveikatos žmogų izoliuotą nuo šeimos, su kuria artimi socialiniai santykiai nenutrūkę ir jam nesuteikti progos taisytis ne izoliuotam nuo visuomenės ir šeimos. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio ar padarytas vyraujant kokiai priklausomybei, kas yra itin svarbu vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog V. I. priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. I. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (13 balų pagal OASys metodiką), tačiau 8 balai yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos sumažinti, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėtų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika per beveik metų laikotarpį sumažėjo tik 2 balais. Pažymėtina ir tai, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teismas pagrįstai nurodė, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, taip pat mano, kad sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui, nusikalstamos veikos yra padarytos dėl finansinio motyvo, tačiau nuteistasis, nors ir suvokia darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, vis dar neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių ir toks nuteistojo požiūris, teismo vertinimu, akivaizdžiai atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai. Teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Teismas taip pat įvertino, kad išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis artimas kriminogeniniams veiksnys – gyvenimo stilius. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

12. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

13. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog V. I. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas RemeikaDanguolė Šiugždinytė