Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
1A-72-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
D. R., S. D., Ž. B.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-193/2009

Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,nuteistajam D. R.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl daiktų vagystės iš R. K. automobilio) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl G. R. automobilio vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. G. automobilio vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. M. S. automobilio vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 187 str. 3 d. keturiasdešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmė, paskirta už A. M. S. automobilio vagystę, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 str. 3 d., ir D. R. paskirta šioje dalyje subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2008-06-06 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti S. D. ir Ž. B., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. R. nuteistas už tai, kad jis:

- kartu su S. D., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2007 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, jam saugant, kad niekas nepastebėtų ir siekiant laiku įspėti apie gresiantį pavojų, o S. D. atsuktuvu išdaužius šoninį keleivio pusės durelių stiklą, kartu su S. D. įsibrovė į R. K. priklausantį automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su S. D. pagrobė 600 Lt vertės automagnetolą “AEG“, 70 Lt vertės įrankių dėžę, tuo nukentėjusiajai R. K. padarydami 670 Lt turtinę žalą;

-kartu su S. D., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2007 m. gruodžio 2 d., apie 02.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, jam saugant, kad niekas nepastebėtų ir siekiant laiku įspėti apie gresiantį pavojų, S. D. atsuktuvu išstūmęs ir sulaužęs šoninius vairuotojo ir keleivio pusės durelių stiklų tvirtinimo rankenėles bei sujungęs degimo spynelės laidus ir užvedęs variklį, kartu su S. D., D. R. vairuojant, pagrobė 1000 Lt vertės G. R. priklausantį automobilį VAZ 21063, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajai G. R. padarydami 1000 Lt turtinę žalą;

-kartu su S. D., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2007 m. gruodžio 9 d., apie 02.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, jam saugant, kad niekas nepastebėtų ir siekiant laiku įspėti apie gresiantį pavojų, o S. D. atsuktuvu atrakinus bagažinės durelių spynutę bei sujungus degimo spynelės laidus ir užvedus variklį, kartu su S. D., D. R. vairuojant, pagrobė 2000 Lt vertės J. G. priklausantį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam J. G. padarydamas 2000 Lt turtinę žalą;

-kartu su S. D. ir Ž. B., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2007 m. gruodžio 10 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, D. R. ir Ž. B. saugant, kad niekas nepastebėtų ir siekiant laiku įspėti apie gresiantį pavojų, o S. D. atsuktuvu prasukus vairuotojo pusės durelių spynutę ir atrakinus bagažinės durelių spynutę, įsibrovė į A. M. S. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sujungęs degimo spynelės laidus bei užvedęs variklį, o D. R. ir Ž. B. nulaužius vairo blokavimo apsaugos mechanizmą, ir D. R. vairuojant, pagrobė 4200 Lt vertės A. M. S. automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam A. M. S. padarydamas 4200 Lt turtinę žalą;

-kartu su S. D. ir Ž. B., 2007 m. gruodžio 10 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, grobdami A. M. S. automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis išdraskė ir sugadino 235 Lt bendros vertės spynutę su vairo užraktu ir panele, 30 Lt vertės daiktų dėžutės dureles, 30 Lt vertės garsiakalbių apdailą, tuo nukentėjusiajam A. M. S., padarė nedidelę 295 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendį jo atžvilgiu ir, remiantis BK 92 str., atidėti jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliantas mano, kad teismo nuosprendis keistinas dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės.

Nurodo, kad kaltu visiškai prisipažino dėl visų jam inkriminuotų veikų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprisipažino, kad saugojo, jog niekas nepastebėtų, kai S. D. įsibrovė į R. K. automobilį bei iš jo pagrobė automagnetolą bei įrankių dėžę. Tai jis padarė suklaidintas draugų, kurie jam patarė neprisipažinti, sakydami, jog jei nebuvai įlindęs į automobilį, o tik stovėjai netoliese, tai būsi išteisintas dėl šio nusikaltimo. Iš tikrųjų jis stovėjo netoliese, kai S. D. įsibrovė į R. K. automobilį ir žiūrėjo, kad niekas to nepastebėtų. Apeliantas nurodo, kad dėl šio nusikaltimo jis buvo prisipažinęs ir ikiteisminio tyrimo metu.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnametis ir nesvarstė galimybės atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, remiantis BK 92 str. Nurodo, kad jam 2008-06-06 nuosprendžiu paskirtos vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, todėl ir Utenos rajono apylinkės teismas jam, kaip pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui, nors ir parinkęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turėjo apsvarstyti jos vykdymo atidėjimo galimybę, nes jam paskirtoji galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad po teismų nuosprendžių priėmimo jis daugiau jokių nusikaltimų nepadarė, be to, jo padaryti nusikaltimai nesukėlė nepataisomų padarinių. Apeliantas D. R. teigia, kad teismas be pagrindo nuosprendyje nurodo, kad jis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Mano, kad jo vaidmenį nusikaltimų padaryme galima laikyti antraeiliu, nes jis tik saugodavo, kad kas nepastebėtų, kai S. D. braudavosi į automobilius, išardydavo automobilių užvedimo spyneles bei sujungęs degimo spynelės laidus užvesdavo variklius. D. R. skunde nurodo, kad visiškai suprato, jog elgėsi netinkamai ir pasižada daugiau nenusikalsti. Teigia norintis susirasti darbą ir dorai gyventi, buvo registruotas darbo biržoje ir ieškojosi darbo, be to, jis pradėjo mokytis U. D. gimnazijos (duomenys neskelbtini) vakariniame kurse.

Teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtomis bausmėmis, laikydamas jas per griežtomis. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui D. R. atskiras bausmes už padarytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę ir pagrįstai netaikė apelianto atžvilgiu BK 92 straipsnio nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. R. bausmių rūšis ir jų dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką bei subendrintą bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus ir stadijas (padarytas baudžiamasis nusižengimas ir keturi tyčiniai apysunkiai baigti nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino D. R. asmenybę (nors yra jauno amžiaus, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, apibūdinamas patenkinamai). D. R. jo nusikalstamų veikų tyrimo metu buvo tris kartus laikinai sulaikytas, tačiau laikinas sulaikymas nesulaikė jo nuo tolesnių nusikalstamų veikų padarymo – paleistas iš pirmojo sulaikymo (nuo 2007-12-03 iki 2007-12-05) jis toliau darė nusikalstamas veikas, vėl buvo sulaikytas (nuo 2007-12-11- iki 2007-12-12) ir paleistas, tačiau ir po to darė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2008-01-25 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Šie duomenys paneigia apelianto teiginius apie savo netinkamo elgesio pripažinimą ir pasitaisymą. Skundžiamu bei kitais nuosprendžiais D. R. pripažintas kaltu padaręs vienuolika nusikaltimų nuosavybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis kaip tik laisvės atėmimu pasiekti bausmės tikslų neįmanoma. Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas D. R. paskyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimus ir arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą. Teismo nuosprendžiu D. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Dar labiau mažinti bausmių už kiekvieną nusikalstamą veiką ar mažinti subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo. Apelianto teiginiai apie tai, kad jis buvo registruotas darbo biržoje ir ieškojosi darbo, be to, pradėjo mokytis U. D. gimnazijos (duomenys neskelbtini)vakariniame kurse, šios išvados nepaneigia. D. R. skundo teiginiai apie antraeilį jo vaidmenį padarytose nusikalstamose veikose yra paneigti byloje esančiais įrodymais ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl vertintini kritiškai bei atmestini. Skunde nurodomas apelianto prisipažinimas dėl vagystės iš R. K. automobilio apeliacinės instancijos teismui, neduoda pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę šios nusikalstamos veikos epizode lengvinančia aplinkybe, nes nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu D. R. neigė nusikalstamos veikos padarymą, keitė parodymus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino, kad šiame epizode yra D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė-prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis.

Apelianto D. R. prašymo atidėti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrindo tenkinti taip pat nėra. BK 92 straipsnyje numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas: a) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; b) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kai vienos iš nurodytų sąlygų nėra, bausmės vykdymo nepilnamečiui negalima atidėti. Iš bylos duomenų matyti, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu D. R. buvo nepilnametis. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. už vienuolika nusikalstamų veikų paskirta subendrinta bausmė pagal visus nuosprendžius neviršija keturių metų termino. Taigi, formaliai yra bausmės vykdymo atidėjimo pirmoji sąlyga, tačiau kiti byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti esant antrosios bausmės vykdymo taikymui būtinos sąlygos: D. R. padarė ne kelias, o keliolika (vienuolika) tyčinių nusikalstamų veikų, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino, nusikalstamas veikas D. R. darė ir iki skundžiamu nuosprendžiu pripažintų padarytų nusikalstamų veikų ir po jų padarymo (t.3 b.l. 132-136,137-140, t .4 b.l. 165-168), nusikalstamas veikas vykdė beveik vienerių metų laikotarpyje, tame tarpe du kartus paleistas po laikinojo sulaikymo, kas rodo ryškų nuteistojo D. R. polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad D. R. bausmės tikslas – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – gali būti pasiektas atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Tomas ZdanavičiusNijolė Sušinskienė