Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-395-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
2A-395-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
A. L.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-395-605/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; (S) 73.2.6.1.; 121.15.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei,dalyvaujant atsakovui G. B., jo atstovams A. G. ir adv. Ryčiui Šimkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-07181-528/2007 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui A. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė (b.l.94-95) priteisti iš atsakovo 13470,93 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise; visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 404,13 Lt žyminį mokestį; penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2006-01-24 Kaune dėl atsakovo vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti A. L. vairuojamas, UAB „HANSA LIZINGAS“ priklausantis, UAB „FESTINA“ naudojamas vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „HANSA LIZINGAS“ priklausanti, UAB „FESTINA“ naudojama tentinė puspriekabė KOEGEL SNCO 24, valst. Nr. AL650. Minėto eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - LRTPVCAPD) įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo UAB „FESTINA“ kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tentinės puspriekabės KOEGEL SNCO 24, valst. Nr. AL650, sugadinimo ir atlygino UAB „HANSA LIZINGAS“ atsakovo padarytą žalą, išmokėdama atitinkamai 7013,80 Lt ir 6457,13 Lt dydžio draudimo išmokas. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties nuostatas, pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą 2006-09-26 ieškovo kompetencijai priskirtų draudimo išmokų apskaitos žiniaraštį Nr. 46, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo ieškovo vardu jos išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusiems autoavarijų metu, iš kurių 13470,93 Lt už UAB „FESTINA“ faktiškai išmokėtas draudimo išmokas. Pagal CK 6.280 str. bei LRTPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, 2006-10-10 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovui neatlyginus ieškovui padarytų nuostolių, pastarasis 2007-02-14 pareiškimu kreipėsi į teismą. Atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino iki pat šio ieškinio pateikimo teismui dienos ir šiuo metu ieškovui yra skolingas 13470,93 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b.l.123-127). Priteisė iš atsakovo G. B. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 13470,93 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 404,13 Lt žyminį mokestį ir 227,30 Lt kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 19,20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pripažino 2006-01-24 įvykio metu sudaręs avarinę situaciją. Kadangi atsakovo transporto priemonė stovėjo, tai didesnio pavojaus šaltinio atsakomybė netaikytina, tačiau kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 2000 LAT Senato nutarimo Nr. 27 I dalies 12 punktas). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Tai, kad dėl eismo įvykio atsirado žala, atsakovas iš esmės neneigė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, trečiojo asmens paaiškinimai bei liudytojo M. M. parodymai patvirtino, kad žala atsirado būtent šio eismo įvykio metu. Žalos dydis nebuvo ginčijamas, todėl teismas pripažino, kad minėto eismo įvykio metu atsirado 13470,93 Lt žala. Veiksmų teisėtumas svarstomas pagal tai, ar buvo pažeisti įstatymai ir kitos teisės normos, nes civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas A. B., nes jis pažeidė KET ir sukėlė pavojingą situaciją, ko pasėkoje buvo apgadintos transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir puspriekabė KOEGEL SNCO 24, valstybinis Nr.AL650. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, o faktus pripažįsta nustatytais, jei pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo. Iš byloje pateiktų nuotraukų, policijos pažymos ir nesant juos paneigiančių įrodymų teismas darė išvadą, kad minėti įrodymai labiau patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens A. L. nurodytas aplinkybes, jog krovinys buvo pritvirtintas ir tai buvo padaryta tinkamai. Atsakovo ir jo atstovų argumentas, kad tretysis asmuo A. L. kaltas dėl eismo įvykio, nes laiku nestabdė, norėdamas aplenkti kliūtį, bet tam sutrukdė kita juosta važiavęs automobilis, taip pat, kad nebuvo stabdymo žymių, atmestinas, kadangi iš liudytojo M. M. parodymų bei atsakovo ir trečiojo asmens A. L. paaiškinimų matyti, jog liudytojas eismo įvykio nematė, įrodymų dėl neatsargaus A. L. vairavimo byloje nepateikta, o A. L., kaip vidutiniškai atidus ir atsargus žmogus, važiuodamas leistinu greičiu, ko neginčijo ir atsakovo atstovai, galėjo tikėtis, jog sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis yra tvarkingas ir nesudarys eismo juostoje kliūties, kaip to ir reikalauja KET, be to, būdamas profesionaliu ir 15 m. stažą turinčiu vairuotoju, nesant intensyvaus judėjimo gretimoje eismo juostoje, A. L. galimai būtų sugebėjęs aplenkti atsakovo G. B. sudarytą kliūtį, juolab, kad jis sugebėjo vairuojamą vilkiką sustabdyti minimaliu atstumu nuo atsakovo automobilio ir dėl to nebuvo kontakto tarp automobilių bei neatsirado dar didesnė žala, o juodų stabdymo žymių, esant ABS stabdžių sistemai, ant kelio nelieka. Atsakovas G. B. turėjo ir galėjo numatyti savo priešingo teisei elgesio pasekmes, o tai, kad sudarė kliūtį kelyje dėl automobilio gedimo, jo kaltės nepaneigia, bet rodo nepakankamą atsakovo rūpestingumą ir atidumą savo pareigoms, nes už automobilio techninę būklę yra atsakingas automobilio vairuotojas, todėl teismas konstatavo, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas. Pats pripažinęs, jog sudarė avarinę situaciją, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kalti kiti asmenys ar jie savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo bei jos padidinimo, taip pat, kad yra pagrindai, dėl kurių civilinė atsakomybė jam netaikytina, todėl laikytina, kad atsakovui kyla atsakomybė atlyginti jo neteisėtais veiksmais, tai yra kliūties sudarymu ir tuo trukdymu eismui, padarytą žalą.

Šalies argumentai

A. G. B. apeliaciniu skundu prašo (b.l.132-134) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-19 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodyta, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į eilę priežasčių, kurios turi esminę įtaką byloje, neatsižvelgė į atsakovo argumentus arba šiuos argumentus nepagrįstai atmetė. Teismas nesvarstė prašymo dėl abejotinų įrodymų ištyrimo, kai byloje buvo pateikti vienas kitam prieštaraujantys įrodymai, išduoti vienoje įstaigoje. Tai yra protokolas, nutarimas ATP byloje ir pažyma dėl eismo įvykio įregistravimo, kuri gali būti išduodama tik pagal nustatytais faktais pagrįstus protokolą ir nutarimą. Dėl to pažymos pagrįstumas kelia abejonių. Teismas privalo objektyviai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Sprendimą teismas privalo grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismui nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kad atsakovas G. B. būtų pažeidęs KET 53, 55, 60 str. reikalavimus. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įgaliotas pareigūnas surašo protokolą (LR (duomenys neskelbtini) str.), kuriame nurodoma vieta, laikas, pažeidimo esmė, straipsniai, nukentėjusieji ir kitos žinios reikalingos bylai išspręsti. Protokolas, nutarimas, kuris nors ir nebuvo apskųstas, tai yra rašytiniai įrodymai, dokumentai išduoti valstybės institucijų, kurie pateikti teismui turi įrodomąją galią. G. B. negalėjo iš anksto žinoti apie dujinės įrangos gedimą ir numatyti tolimesnius įvykius, kadangi jis susidūrė su nenugalima jėga ir negalėjo patraukti savo automobilio ir dėl to jo transporto priemonė šiek tiek užtvėrė kelią ir sutrukdė eismui. G. B. įjungė avarinį signalą ir iš anksto perspėjo eismo dalyvius apie kliūtį. Kadangi atsakovo transporto priemonė stovėjo, tai šio įvykio kaip eismo įvykio traktuoti negalima, taip pat didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė netaikytina. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad buvo ir kita priežastis dėl kurios tretysis asmuo A. L. staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, pamatęs kliūtį – stovintį G. B. automobilį prieš 70 metrų, nusprendė ją apvažiuoti nestabdydamas, ir tik pamatęs, kad kita transporto priemonė važiuojanti ta pačia kryptimi kita eismo juosta neleidžia to padaryti, staiga ėmėsi stabdyti. Tai yra kritinė klaida KET 39.1 p. Be reikalo staigiai stabdė ir sudarė potencialiai pavojingą situaciją. Taip pat skunde nurodyta, kad netinkamai pritvirtintas krovinys. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos. Tretysis asmuo A. L. nurodo pats pritvirtinęs krovinį. Tačiau įrodymų, kad tai tikrai buvo padaryta, pateikta nebuvo. Transporto priemonės apžiūros protokolas surašytas nukentėjusiojo trečiojo asmens įgalioto asmens S. S., kuris yra suinteresuotas asmuo, o ne biuro atstovas, jo įgaliotas asmuo arba nepriklausomas ekspertas. Tokie dokumentai negali būti laikomi oficialiais įrodymais (LR CPK 177 str. 1,3,4 d.). Remiantis M. M. parodymais, kabina sugadinta nebuvo. Iš priimtų sprendimų, įvykio esmės, diskusijų ir paaiškinimų policijos pareigūnui turėtų būti aišku, kad A. L. eismo įvykis yra visiškai nesusijęs su G. B. eismo pažeidimu. Kaltė yra civilinės atsakomybės sąlyga, o asmuo laikomas kaltu, jeigu jis tyčia ar dėl neatsargumo neįvykdė įstatymo ar sutartyje numatytų pareigų. G. B. įvykdė įstatyme numatytus reikalavimus, įspėjo eismo dalyvius apie kliūtį ir pavojų įjungdamas avarinį signalą. Kadangi atsakovo transporto priemonė stovėjo, tai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė netaikytina. Taip pat rašytiniai įrodymai – protokolas, nutarimas, tarnybinis pranešimas, liudytojo parodymai patvirtinantys A. L. žodžius, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nekaltas dėl žalos atsiradimo. Tai patvirtina ir protokolas. A. L. priešingai – matė kliūtį prieš 70 metrų ir priėmė sprendimą nestabdyti, o apvažiuoti kliūtį, o staigiai stabdė dėl kitos priežasties, o ne dėl atsakovo automobilio. Jis buvo priverstas staiga stabdyti dėl laiku nepriimtų sprendimų. Tai įrodo, kad tretysis asmuo A. L. lengvabūdiškai tikėjosi išvengti įvykio arba nenumatė galimų pasekmių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. A. L. turėjo būti pritaikytas CK 6.270 str., atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Dėl teismo posėdyje rašomo teismo posėdžio protokolo buvo paduotos pastabos. Protokolas buvo surašytas neteisingai, su klaidomis. Pastabos buvo paduotos nustatytais terminais (LR CPK 172 str.). Nebuvo ištirti visi įrodymai turintys reikšmę objektyviam ir teisėtam sprendimui priimti. Byla buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, taip pat netinkamai jas taikant, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju atsakovas G. B. neturi atlyginti nuostolių regreso tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė (b.l.143-146), kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad 2006-01-24 įvykusio įvykio kaip eismo įvykio traktuoti negalima. Judant transporto priemonei Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KOEGEL SNCO 24, valst. Nr. AL650, dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo sudaryta pavojinga situacija – kliūtis. Netikėtai atsiradus kliūčiai kelyje A. L. buvo priverstas staigiai stabdyti, ko pasėkoje buvo apgadinti priekaboje esantis turtas bei vilkiko kabina. Kaune 2006-01-24 įvykęs įvykis visiškai atitinka Kelių eismo taisyklėse įtvirtintą eismo įvykio apibrėžimą. Apeliantas neigia savo kaltę dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos, teigdamas, kad jis negalėjo iš anksto žinoti apie dujinės įrangos gedimą ir numatyti tolimesnius veiksmus, kadangi jis susidūrė su nenugalima jėga ir negalėjo patraukti savo automobilio. Asmeniui, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, tenka didesnė rūpestingumo pareiga jį prižiūrint bei eksploatuojant. KET 60 punkte pasakyta, kad draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Vairuotojas sudaręs kliūtį, sukėlęs pavojų kelyje, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdamas to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį. Apeliantas nesielgė taip, kaip tokiu atveju turėtų elgtis bet kuris kitas protingas, rūpestingas bei apdairus žmogus. Apeliantas, net ir sugedus dujinei įrangai, turėjo galimybę tęsti manevrą važiuojant benzinu. Šiuo atveju netaikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė, kadangi jo valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu stovėjo. Tačiau žala turi būti atlyginama vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Ieškovas moka išmokas nukentėjusiems eismo įvykių metu, jei eismo įvykio kaltininkas padaro žalą valdydamas ar naudodamas neapdraustą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Apeliantas buvo nubaustas už KET pažeidimą – jis savo pavojingu vairavimu sukėlė pavojingą situaciją (neteisėti veiksmai), t.y. privertė automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL SNCO 24, valst. Nr. AL650, vairuotoją A. L. staigiai keisti judėjimo greitį, stabdyti (kaltė), ko pasėkoje (netiesioginis priežastinis ryšys) trūko gabenamo krovinio tvirtinimo diržai ir krovinys, sulaužęs priekinę puspriekabės sienelę, atsitrenkė į automobilio Volvo kabiną, kurią apgadino (žala). Yra visos apelianto civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Apeliantas teigia, kad dėl eismo įvykio ir jo metu patirtos žalos yra kaltas A. L.. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pats pripažino, kad jis išvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės gedimo staiga sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Apeliantas buvo nubaustas administracine tvarka ir šios jam paskirtos nuobaudos jis teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, t.y. jis pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad krovinys eismo įvykio metu buvo pritvirtintas netinkamai, krovinio tvirtinimo diržų nebuvo arba buvo pateikti kitame eismo įvykyje nutrūkę diržai. Niekuo nepagrįsti yra ir apelianto teiginiai, kad ieškovo pateikti teismui dokumentai yra abejotini, su trūkumais, prieštaraujantys ir neatitinkantys vieni kitiems. Nesutinka su apelianto abejonėmis teismo objektyvumu tiriant ir vertinant byloje esančius įrodymus. Apeliantas savo abejonių bei versijų nepagrindė jokiais įrodymais. Prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Eismo įvykiu laikytinas kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykęs įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Kelių eismo taisyklių 12 p.). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo M. M. parodymų matyti, kad 2006-01-24 Kaune, Jonavos g., apie 8 val. atsakovo G. B. automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens A. L. vairuojamas vilkikas VOLVO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. AL650, nesusidūrė, tačiau dėl atsakovo G. B. sudarytos pavojingos situacijos – kliūties, vilkikas VOLVO buvo priverstas staigiai stabdyti, o nuo staigaus stabdymo jo vežamas krovinys apgadino tempiamą puspriekabę bei paties vilkiko kabiną. Kadangi įvykyje buvo apgadintos transporto priemonės, tai atsakovo argumentas, jog eismo įvykio nebuvo, laikytinas nepagrįstu (CPK 177, 178, 185 str., prijungta administracinė byla).

Stovinti transporto priemonė, kuri nedalyvauja eisme, nėra didesnio pavojaus šaltinis. Kai žala didesnio pavojaus šaltiniui padaroma sutrukdant eismui ar sudarant kliūtį, ji atlyginama vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Kadangi atsakovo transporto priemonė stovėjo, tai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė netaikytina, tačiau kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, ir 2 d.).

Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuoja, jog dėl eismo įvykio atsiradusios žalos fakto atsakovas iš esmės neneigė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. M.. Pateiktose nuotraukose ir transporto priemonės techninės apžiūros protokoluose matyti užfiksuoti transporto priemonių VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir KOEGEL SNCO 24, valstybinis Nr. AL650, apgadinimai, o įrodymų, jog šie sužalojimai atsirado ne 2006-01-24 eismo įvykio metu, atsakovas nepateikė. Byloje žalos dydis nebuvo ginčijamas, todėl pripažintina, kad minėto eismo įvykio metu atsirado 13470,93 Lt žala (CPK 177, 185 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, trečiojo asmens paaiškinimai bei liudytojo M. M. parodymai patvirtina, kad žala atsirado būtent šio eismo įvykio metu (CPK 177, 185, 186 str.).

Viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai, o kalbant apie atsakomybę, veiksmų teisėtumas nustatomas pagal tai, ar buvo pažeisti įstatymai ir kitos teisės normos, nes civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas G. B., nes jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė pavojingą situaciją, ko pasėkoje buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė KOEGEL SNCO 24, valstybinis Nr.AL650, taip padarant žalą (b.l.7, adm. teisės pažeidimo b.l.1-5).

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atsakovas negalėjo iš anksto žinoti apie dujinės įrangos gedimą ir numatyti tolimesnius įvykius, kadangi jis susidūrė su nenugalima jėga, yra visiškai nepagrįstas. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.253 str. 2 d., 6.212 str.). Dujinės įrangos gedimas prie tokių aplinkybių nepriskirtinas.

Byloje apklausto liudytojo M. M. parodymai, kad kabina sugadinta nebuvo, prieštarauja policijos pareigūnų vertinimui. Liudytojo M. M. parodymus paneigia policijos pažyma dėl eismo įvykio įregistravimo bei administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno tarnybinis pranešimas. Pats liudytojas pripažino vilkiko puspriekabę apžiūrinėjęs itin trumpai (pusę minutės, b.l.120 antroji pusė). Pagal CPK 197 straipsnį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi kitų šiuos rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų byloje pateikta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

Atsakovo ir jo atstovų argumentas, kad tretysis asmuo A. L. kaltas dėl eismo įvykio, nes laiku nestabdė, norėdamas aplenkti kliūtį, bet tam sutrukdė kita juosta važiavęs automobilis, taip pat, kad nebuvo stabdymo žymių, laikytinas nepagrįstu, kadangi iš liudytojo M. M. parodymų bei atsakovo ir trečiojo asmens A. L. paaiškinimų matyti, jog liudytojas eismo įvykio nematė, įrodymų dėl neatsargaus A. L. vairavimo byloje nepateikta, o A. L., kaip vidutiniškai atidus ir atsargus žmogus, važiuodamas leistinu greičiu, ko neginčijo ir atsakovo atstovai, galėjo tikėtis, jog sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis yra tvarkingas ir nesudarys eismo juostoje kliūties, kaip to ir reikalauja Kelių eismo taisyklės. Be to, tretysis asmuo A. L. sugebėjo vairuojamą vilkiką sustabdyti minimaliu atstumu nuo atsakovo automobilio ir dėl to nebuvo kontakto tarp automobilių bei neatsirado dar didesnė žala.

Kaltė yra civilinės atsakomybės sąlyga, o asmuo laikomas kaltu, jei jis tyčia ar dėl neatsargumo neįvykdė įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų (CK 6.248 str.). Nors atsakovas teigė, jog dėl avarijos jis nekaltas, tačiau kaip matyti iš jo paties paaiškinimų ir eismo įvykio medžiagos, jis sudarė kliūtį, taigi atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, numatančias ne tik draudimą eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, trukdyti eismui, bet ir įpareigojančias eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar kitų asmenų, jų turto saugumui (KET 51, 53, 55, 60, 145 punktai). Kaip turintis vairuotojo pažymėjimą asmuo, atsakovas G. B. turėjo ir galėjo numatyti savo priešingo teisei elgesio pasekmes, o tai, kad sudarė kliūtį kelyje dėl automobilio gedimo, jo kaltės nepaneigia, bei rodo nepakankamą atsakovo atsargumą bei atidumą savo pareigoms, nes už automobilio techninę būklę yra atsakingas automobilio vairuotojas, todėl konstatuotina, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas (KET 53,55,60 p., CPK 177, 178, 185 str.).

Atsakovas pripažinęs, jog sudarė avarinę situaciją, nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kalti kiti asmenys ar jie savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo bei jos padidinimo, taip pat, kad yra pagrindai, dėl kurių civilinė atsakomybė jam netaikytina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui kyla atsakomybė atlyginti jo neteisėtais veiksmais, tai yra kliūties sudarymu ir tuo trukdymu eismui, padarytą žalą (CK 1.5 str. 3,4 d., 6.246-6.249, 6.253 str., 6.263 str. 1,2 d., CPK 3 str. 7 d., 177,178,185 str.).

Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam transporto priemonės naudotojui išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo – šiuo atveju atsakovas G. B. grąžintų išmokėtą sumą (CK 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d., b.l.7,9-11, 24, 25,42,43). Prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį reglamentuoja įstatymai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus laikė teisėtais, įrodytais, ir patenkino. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad žala atsirado dėl atsakovo G. B. veiksmų, todėl būtent jam atsiranda civilinė atsakomybė dėl neįvykdytų įstatyme numatytų pareigų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys atsakovui G. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra pagrįstas ir įrodytas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisVirginija Gudynienė