Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-129-919/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-09
Bylos Nr.
T-129-919/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29208-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
R. T.
Kategorijos
Byla Nr. T-129-919/2022
Baudžiamoji byla Nr. 1-235-919/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29208-2020-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.8; 2.5.15; 2.5.16
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 225 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, 6 dalimi, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu jam paskirta galutinė 198 MGL (9 900 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d.

2022 m. liepos 25 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo R. T. prašymas, kuriuo prašo pakeisti likusią nesumokėtą baudos dalį - 6 100 eurų, viešaisiais darbais (vieną MGL prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms), kas sudarytų 20,3 val. viešųjų darbų. Prašyme nurodoma, kad nuteistajam suprantama pareiga atlikti bausmę, tai yra sumokėti teismo paskirtą baudą. Šios savo prievolės jis nevengia, tačiau dėl objektyvių priežasčių neturi realių galimybių per teismo nustatytą terminą sumokėti visą baudą. Iki 2022 m. liepos 18 d. yra sumokėjęs 3 800 eurų. Įtakos baudos sumokėjimui turėjo faktinės aplinkybės - darbo pobūdis lėmė, kad dirbo ne Lietuvoje, todėl patirdavo ženkliai didesnes išlaidas būtinųjų poreikių tenkinimui. Taip pat vykdė pareigas šeimai, tai yra skyrė lėšas vaikų poreikiams, būsto išlaikymui. Jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, darbo pobūdis turėjo įtakos šeiminių santykių pablogėjimui, tai nulėmė santuokos nutrūkimui. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimu nuteistasis yra įpareigotas teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 130 eurų kiekvieną mėnesį, mokėti vaikų gyvybės draudimo įmokas po 50 eurų, apmokėti vaikų mobilaus ryšio sąskaitas bei vykdyti prievolę bankui - grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Šios faktinės aplinkybės, susiję su padidėjusiomis išlaidomis, turėjo tiesioginę įtaką teismo nustatytos baudos mokėjimui. Atsiradus finansinėms problemoms, bauda buvo mokama ne kiekvieną mėnesį, o prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, įmokų mokėjimas dar labiau suretėjo. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis domėjosi galimybe atlikti viešuosius darbus jo gyvenamojoje vietoje. Šiuos prašymo teiginius patvirtina seniūnės A. B. išduotas raštas, kuris pridedamas prie nuteistojo prašymo.

Nuteistojo prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei BVK numatytos taisyklės.

Sutinkamai su baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, nustatytomis BVK 22-25 straipsniuose, nuteistasis neturi teisės pats savarankiškai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudos vykdymo tvarkos pakeitimo. Klausimas dėl tokios bausmės vykdymo pakeitimo gali būti sprendžiamas tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys). BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Papildomai baudos pakeitimą viešaisiais darbais reglamentuoja BVK 25 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Taigi, norint baudą pakeisti viešaisiais darbais būtina nustatyti, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą. Byloje antstolio teikimo apie nuteistojo R. T. negalėjimo sumokėti baudą arba vengimo sumokėti baudą nėra. Nors nuteistasis prašyme nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų vaikams ir bankui, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos visapusiškai įvertinti realią nuteistojo turtinę padėtį, nes nuteistasis gali turėti santaupų bei kitokio turto. Kaip jau minėta, aplinkybes, susijusias su nuteistojo turtine padėtimi, priverstinio baudos vykdymo proceso metu nustatys antstolis ir jeigu bus nustatyta, kad nuteistasis objektyviai negali sumokėti paskirtos baudos ar vengia sumokėti paskirtą baudą, klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais gali būti sprendžiamas pakartotinai. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkinti nuteistojo R. T. prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kitos rūšies bausme nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Pažymėtina, kad sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžiu R. T. paskirdamas baudą nustatė 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d., todėl nuteistasis baudą privalo sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Iš nuteistojo pateiktų duomenų, taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. T. nevengia savanoriškai mokėti teismo paskirtos baudos ir iki 2022 m. liepos 17 d. yra sumokėjęs 3 800 eurų. Taigi, nuteistasis manydamas, kad negalės sumokėti likusios nesumokėtos baudos dalies iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., su motyvuotu prašymu gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirt1 baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais,

nutaria:

netenkinti nuteistojo R. T. prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kitos rūšies bausme.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis