Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-02-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-4278-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
e2YT-4278-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
Vilniaus teritorinė ligonių kasa
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2020 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Vilniaus teritorinė ligonių kasa, antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo sustabdyti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02021 iki kol jis įsidarbins. Nurodo, kad atlieka (duomenys neskelbtini), pataisos namų administracija jam nesudaro galimybės dirbti, todėl negauna jokių pajamų, išskyrus artimų giminaičių paramą. Remiantis tuo, prašo neskaičiuoti jokių vykdymo ar kitų papildomų išlaidų.

2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą prašydamas sustabdyti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02021 iki kol jis įsidarbins arba atliks laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pataisos namų administracija jam nesudaro galimybės dirbti, jokių pajamų neturi. Teigia, kad antstolio veiksmai dėl delspinigių išieškojimo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo, pažeidžia civilinio proceso kodekso nuostatas.

Antstolis Donatas Kisielius 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad jam pateiktas vykdyti 2019 m. birželio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 076,73 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B. 3-ios eilės išieškotojos Vilniaus teritorinė ligonių kasa naudai, pradėta. Vykdymo eigoje 2019 m. spalio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo minėtų skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo minėtų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme pažymėta, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų išskaitymai turi būti atliekami tik tuo atveju, jei sąskaitoje esančios piniginės lėšos viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Tą pačią dieną priimti vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio bei CPK 627 straipsnio nuostatomis, skolininko skunde nurodytos aplinkybės, dėl buvimo laisvės atėmimo įstaigoje, nėra pripažįstama pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/19/02021, nutraukti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 p. numatyta antstolio pareiga priėmus vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, patikrinti, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą. Pažymi, kad nenustačius pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/19/02021, antstolio vykdymo veiksimai turi būti tęsiami bei taikomos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės, taip pat apskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos vykdymo išlaidos. Papildomai pažymi, kad iš skolininko nėra priteista ir nėra skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotoja Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą nurodydama, kad nesutinka su skolininko skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma sustabdyti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02021 iki jis įsidarbins arba atliks laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad skolininko skunde nurodomos aplinkybės dėl 2 076,73 Eur skolos išieškojimo Vilniaus TLK naudai sustabdymo, t. y., kad jis šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje ir negali įsidarbinti, kadangi tokios galimybės nesudaro pataisos namų administracija, nesudaro teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalimi ir CPK 627 straipsniu, reglamentuojančiais privalomą ir fakultatyvų vykdomosios bylos sustabdymo bei vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus. Atkreipia dėmesį tai, kad antstolis Donatas Kisielius 2019-12-23 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nurodė, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį vykdyti. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Tai, kad skolininkas laikinai negauna pajamų, iš kurių galėtų būti atliekamas piniginių lėšų išskaitymas pagal 2019 m. spalio 10 d. antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti tokių antstolio veiksmų neteisėtais ir stabdyti skolos išieškojimo.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas 2019 m. birželio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 076,73 Eur skolos išieškojimo iš skolininko 3-ios eilės išieškotojos Vilniaus teritorinė ligonių kasa naudai. Vykdymo eigoje 2019 m. birželio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro 2019 m. rugsėjo 9 d. duomenimis antstolis nustatė, kad skolininkas atliekas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo minėtų skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo minėtų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme taip pat pažymėta, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų išskaitymai turi būti atliekami tik tuo atveju, jei sąskaitoje esančios piniginės lėšos viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. 2019 m. spalio 10 d. antstolis taip pat priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus prašydamas sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02021 iki kol jis įsidarbins arba atliks laisvės atėmimo bausmę. Savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pataisos namų administracija jam nesudaro galimybės dirbti, todėl jis negauna jokių pajamų, išskyrus artimų giminaičių paramą.

Taigi šios bylos nagrinėjimo kontekste yra aktualios įstatymo normos, reglamentuojančios vykdomosios bylos sustabdymo klausimus. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės antstoliui spręsti dėl sustabdymo reikalingumo suteikimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Šio straipsnio dalyje nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tuo tarpu CPK 627 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, - gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, - gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Teismo vertinimu, skolininko skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikinai negauna pajamų, iš kurių galėtų būti atliekamas piniginių lėšų išskaitymas pagal 2019 m. spalio 10 d. antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 626 straipsniu ar CPK 627 straipsniu, reglamentuojančiais privalomą ir fakultatyvų vykdomosios bylos sustabdymo bei vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus. Taigi akivaizdu, kad antstolis netenkindamas pareiškėjo skundo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolio veiksmai dėl delspinigių išieškojimo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo, pažeidžia civilinio proceso kodekso nuostatas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Kaip teisingai nurodė antstolis, nenustačius pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/19/02021, vykdymo veiksimai yra tęsiami bei taikomos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemones, taip pat vykdomojoje byloje apskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos vykdymo išlaidas. CPK 609 straipsnio 1 dalis apibrėžia vykdymo išlaidų rūšis, tai: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 610 straipsnis nustato, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką nustato CPK 611 straipsnis, o Sprendimų vykdymo instrukcijos II ir III skyriai detalizuoja vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką, nustato jų dydį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas numato, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte numatyta, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Kaip teisingai pažymėjo antstolis, kasacinis teismas aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsniu). Priešingu atveju, priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvardina su kuriomis antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis jis konkrečiai nesutinka, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako ir pareiškėjo argumentą, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimas pažeidžia civilinio proceso kodekso nuostatas, atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Papildomai pažymima ir tai, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog iš skolininko nėra priteista ir nėra skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad antstolio veiksmai skaičiuojant delspinigius pažeidžia civilinio proceso kodekso nuostatas.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. B. patikslintą skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė