- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2266-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00809-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. už tai, kad jis 2010 m. liepos mėnesį, Šilutėje, (duomenys neskelbtini) g. 8 namo laiptinėje, skelbimų lentoje iškabino informacinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta informacija apie komunalinius mokėjimus, šalia nurodant namo buto numerį bei informaciją apie gyventojų skolas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Remdamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad V. G., paskelbęs R. B. asmens duomenis apie buto numerį ir įsiskolinimą viešai, namo laiptinėje, šiuos duomenis padarė prieinamus neapibrėžtam ratui trečiųjų asmenų. Žinant buto numerį, galima netiesiogiai identifikuoti asmenį, gyvenantį nurodytu adresu bei sužinoti, kiek jis yra įsiskolinęs, todėl tokiu būdu buvo pažeista asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, remdamasi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sutinka, jog V. G. buvo įpareigotas tvarkyti bendrijos narių asmens duomenis, tačiau nesutinka su tuo, kad jis buvo įpareigotas juos viešai skelbti namo laiptinės skelbimų lentoje bei turėjo tam teisinį pagrindą. Institucijos nuomone, R. B. asmens duomenys namo laiptinėje buvo skelbiami neteisėtai, nesant nė vieno Įstatymo 5 straipsnyje ir (ar) kitame straipsnyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis skelbimų lentoje iškabino informacinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta informacija apie komunalinius mokėjimus, šalia nurodant namo buto numerį bei informaciją apie gyventojų skolas. Pirmosios instancijos teismas bylą V. G. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad jis turėjo teisę tvarkyti bendrijos narių asmens duomenis, kadangi tokie įgaliojimai jam buvo suteikti namo gyventojų susirinkime, be to, buvo paskelbtas tik buto numeris, kuris negali būti tapatinamas su asmens duomenimis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Nagrinėjamoje byloje spręstina, kad iš viešai paskelbto buto numerio ir šalia jo nurodyto įsiskolinimų dydžio, galima netiesiogiai nustatyti ne tik konkretų asmenį, bet ir jo finansinių įsipareigojimų dydį, todėl darytina išvada, kad šie duomenys laikytini asmens duomenimis, saugomais įstatymo.
Įstatymo 5 straipsnyje numatyti asmens duomenų tvarkymo kriterijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltės V. G. veikoje nebuvimo, rėmėsi tuo, jog namo gyventojų susirinkimas jam suteikė įgaliojimą duomenis apie gyventojų įsiskolinimus paviešinti lentoje Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu. Todėl tai, kad kai kurie namo gyventojai sutiko skelbti tam tikrą informaciją viešai, neleidžia daryti išvados, kad jie galėjo duoti sutikimą ir dėl kitų asmenų duomenų paviešinimo. Iš byloje esančio daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vėtrungė“ susirinkimo protokolo Nr. 3 (b. l. 18-20) matyti, kad jį pasirašė ir su viešu informacijos paskelbimu sutiko ne visi gyventojai, pasirašiusiųjų tarpe R. B. nėra, todėl nėra pagrindo remtis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Taip pat teisėjų kolegija byloje nenustatė ir kitų Įstatymo 5 straipsnyje numatytų asmens duomenų tvarkymo kriterijų. Netgi turint omenyje tai, jog viešai buvo skelbiami įsiskolinimų duomenys, pažymėtina, kad Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkų) duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą, įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. G. veikoje nėra ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, aukščiau nurodyto Įstatymo reglamentavimo nevertino. Kaip matyti iš minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, duomenis apie finansinių įsipareigojimų laiku neįvykdžiusį subjektą duomenų valdytojas, šiuo atveju – V. G., turi teisę teikti tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims ir tik tam, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Be to, teismas nenustatinėjo, ar duomenų subjektui, t. y. R. B., buvo pateiktas raštiškas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą, taip pat ar šis įsiskolinimas per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo (pateikimo) dienos nebuvo padengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, taip pat ar R. B. pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Nenustačius šių Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų teikimo tikslų bei 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, asmens duomenų paskelbimas teisėtu pripažintas nepagrįstai.
Taigi V. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.