Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, teistas du kartus, paskutinį kartą – 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant: visą probacijos laikotarpį pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 9.00 val. iki 21.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, t. y. 1500 Eur, bei per vieną mėnesį atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 12,07 Eur turtinę žalą. 2016 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą Ž. D. pasiųstas atlikti 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau duomenų apie bausmės atlikimą nėra,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2017 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kuriam rankos kumščiu sudavus ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam A. R. į veidą ir ne mažiau kaip penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, Ž. D. priėjus sudavė nukentėjusiajam A. R. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, padarant nukentėjusiajam A. R. poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, dešinėje smakro pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą pakaušyje, kas nukentėjusiajam A. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią Ž. D. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, V. Ž. ir R. nuėjo į tokį namą prie Žemaitijos gatvėje esančios parduotuvės Maxima pas R. senelę lyg ir poros eurų paprašyti. Kai jie nuėjo prie to buto, kur gyveno R. senelė, šis pats pabeldė į duris. Jas atidarė kažkokia moteris, suprato, tai ir buvo R. senelė. Ji jiems leido užeiti į butą. Kambaryje buvo dvi moterys, tai yra R. senelė ir viena moteris, bei vienas vyriškis, kurie sėdėjo kambaryje prie stalo. Tada R. paprašė tos savo giminaitės poros eurų, tačiau ji jam pinigų nedavė, o tas vyras tada kažką pasakė R. Ką tiksliai sakė, jis neatsimena, bet tada R. priėjo prie to vyro ir jam trenkė. Pirmas smūgis buvo iš kojos tam vyrui į veidą, nes jis sėdėjo ant lovos, o po to jis pradėjo jį daužyti kumščiais, gal spyrė ir kojomis, tiksliai pasakyti negali, bet tų smūgių buvo nemažai. Matė, kad keli smūgiai kliuvo tam vyrui į galvą. Negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių jis jam sudavė, bet gal kokius 7 ar 8. Tuo metu, kai R. mušė tą vyrą, jis stovėjo jam už nugaros. Ta, kita moteris, toliau taip ir sėdėjo prie stalo, o R. senelė, atrodo, kažkur išėjo, tiksliai pasakyti negali, nepastebėjo. Paskui, tiksliai negali pasakyti, nei kaip, nei kodėl, bet, atrodo, kad jis R. patraukė nuo to vyro ir tada pats pradėjo jį mušti, tai yra savo rankų kumščiais pradėjo jį daužyti į galvą bei šonus, kiek tiksliai smūgių jam sudavė, tiksliai nežino, bet gal iki 10 smūgių. Tada atsimena, kad moterys pradėjo cypti ir klykti, tai jis nuo to vyro atsitraukė, ir jie tiesiog visi trys iš buto išėjo.

Kaltinamojo Ž. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine A. K. ir pažįstama I. Prisimena, kad į buto duris kažkas pasibeldė. A. tada atidarė duris, ir į butą įėjo trys vaikinai. Vienas iš jų buvo A. netikras anūkas, o kitų dviejų jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Kai jie atėjo, jis sėdėjo ant minkšto kampo. Prie jo priėjo R. Šis jam tada nieko nesakė ir tiesiog pradėjo jį mušti, tai yra pradžioje jis jam rankos kumščiu keletą kartų trenkė į veidą, kiek tiksliai kartų jam trenkė, negali pasakyti, bet mano, kad ne mažiau kaip keturis kartus, nuo tų smūgių jis nuvirto ir ant lovos atsigulė kniūbsčias bei rankomis užsidengė galvą, kad jam į ją nekliūtų smūgiai. Tada jautė, kaip šis jį muša ir rankomis, ir kojomis, juto, kaip jam trenkė į galvą, kliuvo į ausis, į sprandą, taip pat spyrė iš kojos į šoną, smūgių juto labai daug, bet nieko nematė, nes buvo užsidengęs galvą. Kiek tiksliai kartų šis jam trenkė, tikrai nurodyti negali, bet mano, kad jis jam tada trenkė ne mažiau kaip 20 kartų. Gulėdamas jis girdėjo, kad A. bandė jį nuo jo nuvaryti, bet šis jos neklausė. Jam atrodo, kad jai taip pat gal trenkė ar ją nustūmė, ir ji palindo po stalu, nes jo išsigando. Paskui, kai R. nustojo jį mušti, jis pasuko galvą į šoną pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kaip prie jo prieina kitas vaikinas, kuris buvo su pirštinėmis. Priėjęs prie jo šis jį taip pat pradėjo mušti, trenkė jam ir rankomis, ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kartų ir kur, jis tikrai neprisimena, bet kliuvo jam tada į galvą, ausis, sprandą, šoną. Jis jam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Kur tuo metu, kai jį mušė, buvo Inga, jis nematė, taip pat nematė, kur buvo ir tas trečias vaikinas. Kai jį baigė mušti ir antrasis vaikinas, jis tiesiog toliau taip ir gulėjo ant lovos, atsikėlęs nebuvo. Netrukus suprato, kad tie vaikinai iš buto išėjo. Kai vaikinai išėjo, jis pasakė A., kad jam labai blogai, kad jam baisiai skauda galvą ir atsigulė. Kas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, tiksliai nežino, bet jam atrodo, Inga paskambino. Jam R. išmušė vieną priekinį dantį bei du dantys dabar kliba. Taip pat po to sumušimo jam vis dar tebeskauda galvą, būna, kad ir kraujas iš nosies pradeda bėgti, ko anksčiau nebūdavo.

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo trise, tai yra ji, jos sugyventinis A. R. ir jos draugė I. Kambaryje jos sėdėjo ant minkšto kampo, kuris buvo padalintas į dvi dalis, ant vienos dalies sėdėjo Inga, o ant kitos ji su A. Atsimena, kad tada į butą kažkas pasibeldė, ji nuėjusi prie durų paklausė, kas čia atėjo, ir jai atsakė: „babyte, aš“. Ji tada suprato, kad pas ją atėjo jos sūnaus R. K. žmonos sūnus R. J., todėl ji duris atidarė. Atidariusi pamatė, kad jis atėjo ne vienas, o dar su dviem draugais. Jai atidarius duris jie visi trys įėjo į vidų ir nieko jai nesakė. Tada ji nuėjo ir vėl atsisėdo prie A., o R. atėjęs į kambarį taip pat atėjo prie A. ir tiesiog pradėjo jį mušti. Kodėl jis jį pradėjo mušti, ji nesuprato, bet mano, kad A. niekur nedirba, ji jį išlaiko, o R. tai nepatinka. Kai R. nuėjo prie A., A. tuo metu sėdėjo ant to kampo. Ji tada jau taip pat buvo atsisėdusi. Atsimena, kad R. tada tiesiog rankos kumščiu trenkė A. į veidą, trenkė ne mažiau kaip 4 kartus. Tada ji išsigando, pradėjo sakyti, kad jis nusiramintų, norėjo užstoti savo sugyventinį A. Ji atsistojo, norėjo R. nustumti, bet tada R. ją savo ranka nustūmė, ir ji nugriuvo ant žemės. Jai tuo metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jokių žymių nuo to stūmimo neliko, dėl to ji jokių pretenzijų R. neturi, tačiau ji išsigandusi palindo po stalu. Tada matė, kad R. ir toliau muša A., pradėjo spardyti kojomis bei daužyti rankomis. Mano, kad sudavė dar ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Jis buvo labai sumuštas. Paskui R. tiesiog pavargo mušti A., todėl prie A. atėjo kitas vaikinas, ir tada šis pradėjo mušti A. Jis taip pat jam trenkė ir rankomis, ir kojomis, mano, kad ne mažiau kaip 10 kartų, o R. tuo metu stovėjo netoliese prie stalo ir žiūrėjo. Galiausiai prie jų priėjo tas trečiasis vaikinas, kuris kartu atėjo, ir už apykaklės paėmęs tą vaikiną, kuris tada mušė A., jį tiesiog nutempė nuo A.

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad 2017 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos dabar neprisimena, buvo pas savo draugę A. K. ir jos sugyventinį A. R., kurie tuo metu gyveno dar (duomenys neskelbtini), bet buto numerio dabar neprisimena. Jie ten buvo trise, o paskui į butą atėjo trys vaikinai, kuriuos, kiek atsimena, įleido A. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje. Ji iš tų atėjusių trijų vaikinų atpažino tik A. K. netikrą anūką vardu R., o kitų dviejų ji nebuvo net mačiusi. Tačiau vieną iš jų vadino lyg ir „V.“. Tada tie du vaikinai, tai yra R. ir tas su kepure, įėjo į kambarį. Jie tada priėjo prie A. ir A.. Ar jie kalbėjosi, ar ne, ji nesuprato ir nežino, kas ten atsitiko, bet tas R. tiesiog pradėjo mušti A.. Jis pradžioje jam stovinčiam iš rankos trenkė į veidą, kiek kartų, tiksliai ji pasakyti negali, bet po tų smūgių A. nuvirto ant lovos, ir R. jį tada toliau mušė. Šis jam trenkė ir rankomis, ir kojomis, tačiau, kiek kartų ir kur tiksliai pataikė, ji pasakyti negali, bet tikrai nemažai, ji tų smūgių neskaičiavo, bet, kaip jau sakė pirmos apklausos metu, galėjo jam trenkti kokius 20 kartų, o gal net ir daugiau. Tuo metu, kai R. mušė A., tas antrasis vaikinas stovėjo šalia jų, o A. buvo palindusi po stalu. Tas trečiasis vaikinas stovėjo tarpduryje koridoriaus ir kambario, bet į kambarį nėjo. Paskui atsimena, kad A. pradėjo dejuoti. Tai tas vaikinas su kepure jam kažką pasakė, kad: „ko čia dejuoji“ ar panašiai ir tada pats priėjo prie A. iš pradėjo jį mušti, o tas R. nuo jo atsitraukė truputį. Tada tas antrasis vaikinas ant lovos gulinčiam A. rankomis ir kojomis taip pat sudavė nemažai smūgių į įvairias kūno vietas, mano, kad trenkė ne mažiau kaip 10 kartų, tačiau kur tiksliai pataikė, ji negali pasakyti. Ji dar klausė R., kodėl jie muša A., o jis jai pasakė, kad jis pats žino, o jai jis liepė tylėti. Tada ji pasakė, kad išeina namo, išėjo į koridorių, bet tada iš buto išėjo visi trys vaikinai, o A. pradėjo rėkti, kad: „atiduok, vagies šmote telefoną“.

– ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad R. pasakė, kad nori eiti pas savo močiutės sugyventinį ir jį pamokyti už tai, kad jis ją skriaudžia. Kadangi jie visi buvo kartu, tai ir išėjo pas R. močiutę ir jos sugyventinį, kurie gyvena prie parduotuvės Maxima, dvylikaaukščiame name. Atėję į R. senelės butą, užėjo į vidų kartu ir jis su Ž. D.. Jie su Ž. liko stovėti buto koridoriuje, o R. J. su savo močiute užėjo į kambarį. Kambario durys buvo atidarytos. R. užėjus į kambarį matė, kad įėjęs R. puolė ant kažkokio vyriškio, kuris buvo kambaryje ir sėdėjo ant lovos. R. užsimojo ranka, trenkė keletą kartų sėdėjusiam vyriškiui į galvą, nugarą, kiek kartų tiksliai sudavė R., nepamena. R. mušdamas vyriškį, esantį kambaryje, šaukė ant jo ir rėkė, kad čia už močiutė tau ir daugiau tu prie jos nelįsi. Jis pamatęs, kad R. pradėjo mušti vyriškį, esantį kambaryje, puolė prie R. ir jį atitraukė šiek tiek toliau, o tuo tarpu su jais kartu atėjęs Ž., kai jis atitraukė R., kad toliau nesimuštų, puolė prie to vyriškio ir su ranka 1 kartą trenkė į nugarą ir iš kojos spyrė 1 kartą tam vyriškiui. Pamatęs, kad Ž. taipogi skriaudžia vyriškį, atitraukė ir jį. Ragino ir Ž., ir R. eiti lauk iš buto, kad nevyktų jokių muštynių. Viso šio konflikto metu R. močiutė sėdėjo kambaryje ant sofos, verkė ir prašė nustoti mušti jos sugyventinį.

– 2017 m. lapkričio 20 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas informacinis pranešimas apie tai, kad kaimyną R. A. (duomenys neskelbtini) m., prieš 10 minučių sumušė anūkas su draugu. Mušė rankomis ir kojomis.

– 2017 m. lapkričio 20 d. A. R. protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, jį sumušė jo sugyventinės A. K. pažįstamas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata.

– specialisto išvadoje Nr. G268/2018 (04) nurodyta, kad, pirma, A. R. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, dešinėje smakro pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas pakaušyje. Antra, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Trečia, sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais. Ketvirta, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Penkta, A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

– asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis R. J. atpažino asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 2 nurodydamas, kad tai yra Ž. D., tai būtent tas asmuo, apie kurį jis yra davęs parodymus ir sakė, kad būtent jis sumušė A. R., kai jie visi trys kartu buvo nuėję pas jo babą A. K..

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. D. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo, t. y. nukentėjusiajam A. R. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, padarant nukentėjusiajam A. R. poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, dešinėje smakro pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą pakaušyje, kas nukentėjusiajam A. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, Ž. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, bendra pranešimo informacija, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo Ž. D. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. spalio 28 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis Ž. D. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamojo Ž. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, Ž. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Ž. D. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, nes kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą, kad padengė civilinį ieškinį (BPK 107 straipsnis).

Išaiškintina kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. D. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus Ž. D. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti Ž. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiaulių m., Trakų g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti Ž. D..

Informuoti Ž. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.