Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria S. M. skundas netenkintas, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2014 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto G. G. 2014 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas 500 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2013 m. liepos 25 d., apie 14.11 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 75 km, vairavo transporto priemonę 94 kilometrų per valandą greičiu, esant leistinam važiavimo greičiui 60 kilometrų per valandą, viršijo leistiną greitį 34 kilometrais per valandą.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą, 2014 m. birželio 16 d. nutarimu skundą patenkino iš dalies: Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Be to, S. M. teigimu, neaišku, dėl kokių priežasčių protokolą rašė E. G. ir ji tai darė ne savo, bet R. B. vardu, ji pati tapo tik liudininke. Paklausta, kiek laiko duomenys yra išsaugomi matavimo prietaise, E. G. tiksliai atsakyti negalėjo, ir tai leidžia manyti, kad su greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija yra susipažinusi tik paviršutiniškai.

Skunde pažymima ir tai, kad paskutiniuose teismo posėdžiuose (po bylos grąžinimo į apylinkės teismą) nė karto nedalyvavo R. B., teismo nutartis buvo priimta remiantis tik E. G. parodymais. Nors byloje teigiama, kad pareigūnė yra susipažinusi su matavimo prietaiso naudojimo instrukcija, tačiau byloje nenagrinėta, ar ji tikrai teisingai laikė aparatą, ar buvo nustatytas tinkamas dažnis, ar tinkamai pasirinktas atstumas iki automobilio ir kt. Nutartis priimta remiantis neaišku kaip užfiksuotais ir anot policijos pareigūnų neginčijamais radaro parodymais. S. M. teigimu, byloje nebuvo nagrinėjama, kaip užfiksuotas 93 km/h greitis, kuriuo jis iš tikrųjų nevažiavo. Pasak apelianto, logiškai nepaaiškinama, kad greičio matavimo prietaisas buvo panaudotas tik kartą. Pažymi, kad greičio matavimo prietaisas Berkut R Nr. 0606006 yra jautrus elektroninis prietaisas, kuriam, kaip ir kiekvienam elektroniniam prietaisui, yra būdingi darbo režimo sutrikimai, ypač, kai tiksliai nesilaikoma gamintojo nurodytų naudojimosi instrukcijų.

Motyvuojamoji dalis

S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl S. M. skundo priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. M. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip jau minėta, S. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.

Nors S. M. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo visumoje įvertintais įrodymais.

Iš teismo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. G. nurodė, jog S. M. vairuoto automobilio greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu Berkut. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal greičio matuoklio parodymus, greičio matuoklis nešiojamas, jis, užfiksavęs greičio viršijimo faktą, skleidžia tam tikrą garsą, todėl jos kolega šį garsą taip pat galėjo girdėti. Kiek pamena, kiti automobiliai tuo metu nevažiavo, S. M. vairavo automobilį „VW Passat“. E. G. taip pat nurodė, kad asmenys su greičio matuoklių parodymais supažindinami iš karto, S. M. matuoklio užfiksuotas greitis buvo parodytas, nuo greičio užfiksavimo iki nuėjimo prie automobilio praėjo nedaug laiko. Kol ji rašė greičio matuoklio parodymus, prietaisas neišsijungė. Su greičio matavimo prietaiso „Berkut“ naudojimosi instrukcija ji yra susipažinusi. Sustabdžiusi asmenį, ji visada prisistatydavo, pasakydavo sustabdymo priežastį ir parodydavo greičio matuoklio parodymus. Važiuojant keliems automobiliams, greičio nematuodavo (117-118 b. l.). Akivaizdu, kad parodymus liudytoja E. G. davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra, be to, liudytojos E. G. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl abejoti šių parodymų teisingumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulės E. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. M., greitis buvo nustatytas mobiliuoju greičio matavimo prietaisu Berkut R Nr. 0606006, sustabdžius vairuotoją, jis iš pradžių sutiko, kad viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau supažindinus su prietaiso parodymais pasakė, jog tokiu dideliu greičiu jis važiuoti negalėjo (34 b. l.). Patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patrulė E. G., sustabdžiusi baltos spalvos automobilį, atėjusi prie tarnybinio automobilio pasakė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas greitį viršijo 34 kilometrais per valandą. Jis vairuotojui parodė užfiksuotą greitį – 94 kilometrai per valandą. Iš pradžių vairuotojas sutiko viršijęs leistiną važiavimo greitį, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu (35 b. l.). Taigi tiek iš E. G. parodymų, tiek iš tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose užfiksuotų duomenų matyti, kad S. M. buvo parodytas greičio matavimo prietaiso užfiksuotas pastarojo vairuoto automobilio greitis. Byloje esantys greičio matavimo prietaiso duomenys liudija, kad 2013 m. liepos 25 d. 14.11 val. užfiksuotas automobilio greitis buvo 94 kilometrai per valandą, šis greitis buvo viršytas 22 kilometrais per valandą (15, 116 b. l.). Netikėti šiais duomenimis taip pat nėra pagrindo – patikros sertifikato Nr. 1225725 kopija patvirtina, kad greičio matuoklis Berkut R Nr. 0606006 naudojimui tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2014 m. sausio 13 d. (51 b. l.). Be to, kaip jau minėta, liudytoja, policijos pareigūnė E. G. nurodė, kad ji su greičio matavimo prietaiso Berkut naudojimosi instrukcija yra susipažinusi, ir šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Dėl to apelianto skundo argumentai, kad E. G. su greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija susipažinusi tik paviršutiniškai, ji galėjo netinkamai naudotis aparatu, greičio matavimo prietaiso režimas galėjo būti sutrikęs, vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami. Minėti greičio matavimo prietaiso duomenys taip pat patvirtina policijos pareigūnės E. G. parodymus, kad ji greitį matavo tuo metu važiuojant tik vienam automobiliui, t. y. S. M. vairuojamam automobiliui.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl S. M. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apelianto skundo argumento, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė E. G. ir ji tai padarė R. B. vardu, bylos duomenys nepatvirtina, priešingai, tiek iš E. G. parodymų, tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad šį protokolą surašė patrulis R. B. (6-7, 61-62 b. l.). Be to, minėta aplinkybė apelianto kaltę padarius teisės pažeidimą nei patvirtina, nei paneigia.

Atsakant į S. M. skundo argumentą, kad po bylos grąžinimo į apylinkės teismą, teismo posėdžiuose nedalyvavo R. B., atkreipiamas dėmesys, jog teismas klausimą dėl minėto liudytojo iškvietimo išsprendė tinkamai ir padarė motyvuotą išvadą, jog kviesti į teismo posėdį R. B. netikslinga dėl to, kad ankstesniuose teismo posėdžiuose jis įvykio neprisiminė ir jokių jo aplinkybių negalėjo nurodyti (117-118 b. l.). Pastebėtina, kad 2014 m. balandžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl liudytojo R. B. pakartotinio iškvietimo, pats S. M. nurodė: „Pareigūnas R. B. nedalyvavo mano sustabdyme, todėl nereikia jo apklausti“ (61-62 b. l.).

Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, ATPK 35 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Akivaizdu, kad nagrinėjant S. M. administracinio teisės pažeidimo bylą minėta įstatymo nuostata nebuvo pažeista. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto G. G. 2014 m. sausio 8 d. nutarimo matyti, kad terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas iki vienerių metų (32 b. l.). Atsakant į S. M. skundo argumentą, kad jam apie minėtą nutarimą nebuvo žinoma, atkreipiamas dėmesys, kad be kitų ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių yra įtvirtinta teisė susipažinti su bylos medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės S. M. buvo išaiškintos, ir tai pastarasis patvirtino savo parašu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.