Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
1-1231-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-07263-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiajai J. M.,prokurorui R. L.,

viešame teismo posėdyje naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. vasario 18 d. 16.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine J. M. metu A. B. rankų delnais sudavė J. M. į krūtinės sritį, dėl ko J. M. nukrito ant grindų. J. M. atsistojus ir nuėjus prie buto lauko durų A. B. rankomis suėmė už J. M. vilkėtos striukės atlapų ir J. M. pastūmė, dėl ko ji dešinės pusės kūno dalimi atsitrenkė į durų staktą. Tokiu būdu A. B. J. M. padarė poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, dešinėje kojoje ir dešiniame sėdmenyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad kaltinimas jam suprantamas, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko lankosi Priklausomybės ligų centre. Nagrinėjamo įvykio dieną jo vaikai paskambino savo mamai J. M. ir pastarajai pasiskundė, kad jis, būdamas neblaivus, su jais elgėsi agresyviai ir grubiai. Tuomet J. M. jį perspėjo ir liepė išeiti iš namų, kitaip nurodė kviesianti policiją. Jis vis tiek liko namuose, dar kartą pasikalbėjo su vaikais. J. M. nusprendė atvykti ir patikrinti, kas vyksta, o atvykusi rado jį neblaivų, pradėjo ant jo šūkauti, o jis atsakė tuo pačiu. Norėdamas išeiti į lauką jis pastūmė J. M., tačiau ji to padaryti neleido, nes buvo iškvietusi policiją ir manė, kad jis pabėgs. Jam pastūmus J. M. pastaroji atsitrenkė į durų staktą bei parkrito, o jis išėjo. Jam grįžus į namus jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie uždėjo jam antrankius ir išvežė jį į policijos komisariatą. Blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Smurto atvejų tarp jų yra buvę ir anksčiau, dėl ko jiedu išsiskyrė. Iki minėto įvykio jųdviejų bendravimas buvo normalus, jie bendravo tik dėl vaikų. Jis moka vaikams išlaikymą ir nieko bendro tarp jo ir J. M. nebėra, bendro ūkio jie neveda ir emocinis ryšys jų nesieja. Su vaikais jis susiskambina kiekvieną dieną, karantino metu padeda jiems atlikti matematikos užduotis, kas antrą savaitgalį praleidžia su vaikais, taip pat kartu su jais leidžia šventes. Jis J. M. atsiprašė, labai apgailestauja, nes nuskriaudė ją ir fiziškai, ir dvasiškai, be to, viską matė vaikai. Jis šiuo metu bendrauja su psichologe ir su socialine darbuotoja.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis gyvena kartu su tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš šešerius metus jis išsiskyrė su J. M., su kuria santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Po skyrybų su J. M. vaikų priežiūra jie pasiskirsto geranoriškai, niekada dėl to nekilo problemų. 2020 m. vasario 18 d. dienos metu jis buvo pas draugą svečiuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi vaikams mokyklinės atostogos, jo sūnus atostogas leidžia pas jo tėvus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. J. M. atvažiavo pas jo tėvus pasiimti vaikų, tuo metu namuose buvo ir jis. Pamačiusi, kad jis neblaivus, J. M. pradėjo jam priekaištauti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurį iš pradžių matė jo tėvai, o vėliau ir vaikai. Konfliktas vyko buto koridoriuje, kur jis supykęs dešinės rankos delnu pastūmė J. M., dėl ko pastaroji atsitrenkė į duris ir galbūt užsigavo koją. J. M. pasakė iškviesianti policijos pareigūnus, ką ir padarė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, jis nenorėjo užgauti ar kitaip sužaloti J. M., norėtų J. M. atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 76-79, 89-91).

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 16.00 val. jai paskambino sūnus N., tuo metu buvęs pas savo tėvą A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir verkdamas paprašė jį bei kitą jos sūnų K. kuo greičiau pasiimti, nes jų tėvas A. B. yra neblaivus ir nori atimti bei sudaužyti vaikų kompiuterį. Pokalbio metu N. perdavė telefoną močiutei, t. y. buvusiai jos anytai N. B., kuri patvirtino, kad A. B. yra neblaivus. Tada telefoną perėmė jos buvęs sutuoktinis A. B., kuriam ji pasakė duodanti tris minutes, kad šis išeitų, arba ji kvies policijos pareigūnus. Praėjus porai minučių po pokalbio ji paskambino N., kuris pasakė, kad tėvas neišėjo, ir pokalbio metu davė paklausyti, kaip A. B. šūkauja ir konfliktuoja su savo mama N. B. N. ir K. tuo metu sėdėjo užsidarę kambaryje. Po pokalbio su sūnumi ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad namuose yra agresyvus ir neblaivus vyras bei kad namuose yra vaikų. Iškvietusi policiją ji pati iš karto važiavo į minėtą butą. Po penkių minučių jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad patikrinus minėtą butą pažeidimų nenustatyta. Negalėdama tuo patikėti ji nuvažiavo į minėtą butą. Daugiabučio namo kieme pastačiusi automobilį ji pro pravirą buto langą išgirdo šūkaujantį A. B. Jai užėjus į minėtą butą sūnūs jau buvo susidėję daiktus. Tuomet A. B. pradėjo rėkti ant savo mamos N. B. ir vaikų N. B. bei K. B. Jai tai nepatiko, todėl ji ėmė A. B. drausminti. Po tokio sudrausminimo A. B. ėmė ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji taip pat ėmė ant jo rėkti, pareikalavo, kad šis jos neįžeidinėtų, o jei šis nesiliaus, ji iškviesianti policiją. Po šių jos žodžių A. B. atsistojo nuo sofos, priėjo prie jos ir rankos mostu trenkė jai į krūtinės sritį, lyg norėdamas ją nustumti. Dėl šio A. B. veiksmo ji pajuto stiprų fizinį skausmą krūtinės srityje. A. B. toliau įžeidinėjo ją vaikų ir savo motinos akivaizdoje, o išgirdęs, kad kviečiama policija, bandė pabėgti iš namų. Ji bandė A. B. sulaikyti ir pastarajam užstojo duris. Tuomet A. B. griebė ją už drabužių bei pastūmė. Dėl šio pastūmimo ji dešinės kojos šlaunimi atsitrenkė į durų staktą ir parkrito, vėl pajausdama fizinį skausmą. Tuomet A. B. pasišalino iš namų. Konflikto metu buvo akivaizdu, kad A. B. yra visiškai girtas – jis sunkiai stovėjo ant kojų, nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Jos pastūmimą matė abu jos mažamečiai sūnūs, kurie pribėgo prie jos ir padėjo atsistoti, patys pradėjo pulti tėvą gindami ją. Konfliktą matė ir N. B., kuri taip pat ėmė ją ginti. Atvykus policijos pareigūnams ji parašė pareiškimą. Jai lauke prie policijos tarnybinio automobilio pasirašinėjant dokumentus, grįžo A. B., kurį policijos pareigūnai sulaikė. Po šio įvykio jos kūno dešinėje pusėje ant rankos ir kojos išryškėjo mėlynės. Toks smurto atvejis nėra pirmas – 2013 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1-4, 37-40).

6. Ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas ją apsilanko sūnus A. B., kuris su J. M. yra išsiskyręs ir su pastarąja kartu negyvena. Nuo 2020 m. vasario 14 d pas ją svečiuose buvo abu jos mažamečiai anūkai – A. B. vaikai. 2020 m. vasario 18 d. dienos metu tarp A. B. ir pastarojo vaikų įvyko konfliktas dėl to, kad A. B. vaikams draudė žaisti kompiuteriu. Tada vaikai paskambino savo mamai J. M., kuri apie 17.00 val. atvažiavo ir buvo labai pikta. Svetainėje J. M. ant A. B. pradėjo rėkti, jiedu įžeidinėjo vienas kitą, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuo metu ji taip pat buvo svetainėje. Vaikai buvo kitame kambaryje. Ji prašė J. M. iš buto išeiti ir palaukti lauke, bet J. M. pradėjo grasinti iškviesianti policiją. J. M. puolė A. B. ir pastarajam norėjo ranka suduoti į veidą, tačiau ji nepastebėjo, ar J. M. pataikė. Gindamasis A. B. atstūmė J. M., paėmęs pastarosios rankas. Nuo pastūmimo J. M. nenugriuvo, o prisilietė prie kambaryje stovėjusio fotelio, šiai iš rankų iškrito telefonas. Tada ji paprašė A. B. paskambinti į policiją, ką šis ir padarė. A. B. norėjo išvengti tolesnio konflikto ir išeiti iš buto, tačiau J. M. atsistojo prie buto įėjimo durų ir neleido A. B. išeiti iš buto. A. B. panaudodamas jėgą iš buto išėjo. Atvykę policijos pareigūnai jos sūnų sulaikė. Namuose vyko konfliktas, jokio fizinio smurto naudota nebuvo, muštynių nebuvo. Net atvykus policijos pareigūnams J. M. sakė, kad buvęs sutuoktinis šios nemušė, o tik pastūmė. Įvykio metu nei ji, nei vaikai nenukentėjo (b. l. 43-46).

7. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. vasario 18 d. jis gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykusį į įvykio vietą jį pasitiko moteris, kuri atrodė išsigandusi, verkė. Moteris paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji yra išsiskyrusi dėl smurto ir alkoholio vartojimo, jai atvykus pas buvusius uošvius, kur tuo metu viešėjo jos du mažamečiai sūnūs, žodinio konflikto metu rankomis ją pastūmė, po ko ji krito ant grindų. Besitęsiant konfliktui jos buvęs sutuoktinis ketino pabėgti, kadangi buvo kviečiami policijos pareigūnai, todėl pranešėja atsistojo prie buto durų, o buvęs sutuoktinis rankomis sugriebė pranešėją už striukės, pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į durų staktą ir pajuto fizinį skausmą. Vyras iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino. Konflikto metu buvo ir pranešėjos buvusi anyta bei mažamečiai sūnūs, kurie visa tai matė. Pareiškimo priėmimo metu mažamečiai berniukai taip pat buvo bute, tačiau išsigandę neatrodė, neverkė, jų emocinė būklė atrodė stabili. Moteris buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu, tačiau patvirtinus, kad moteris yra blaiva, alkoholio kiekio matuoklio kvitas nebuvo spausdinamas. Po pareiškimo priėmimo jis kartu su pareiškėja ėjo prie tarnybinio automobilio atspausdinti procesinius dokumentus, kuomet sugrįžo pranešėjos buvęs sutuoktinis, kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 48-51).

8. Specialistas, apžiūrėjęs J. M., nustatė poodines kraujosruvas dešinėje rankoje ir dešinėje kojoje, kurios galėjo būti padarytos nuo vienos iki trijų dienų laikotarpiu iki apžiūros, poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, kuri galėjo būti padaryta nuo dviejų iki keturių parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais trimis trauminiais poveikiais užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti J. M. pastūmus ir jai užsigaunant į kietus bukus paviršius. J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos sukėlė fizinį skausmą, jos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54-55).

9. Alkoholio kiekio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 18 d. 19.45 val. A. B. iškvepiamame ore nustatyta 2,27 promilių alkoholio (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad A. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat J. M., N. B., R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje, alkotesterio šaknelėje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. vasario 18 d. 16.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine J. M. metu A. B. rankų delnais sudavė J. M. į krūtinės sritį, dėl ko J. M. nukrito ant grindų. J. M. atsistojus ir nuėjus prie buto lauko durų A. B. rankomis suėmė už J. M. vilkėtos striukės atlapų ir J. M. pastūmė, dėl ko ji dešinės pusės kūno dalimi atsitrenkė į durų staktą. Tokiu būdu A. B. J. M. padarė poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, dešinėje kojoje ir dešiniame sėdmenyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. A. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario ir artimojo giminaičio sąvokos yra pateiktos BK 248 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

12. A. B. smurtaudamas nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. (ikisantuokinė pavardė M.), ir A. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taigi nagrinėjamo įvykio metu J. M. nebuvo A. B. sutuoktinė, t. y. J. M. nebuvo A. B. šeimos narė taip, kaip ši sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje.

13. Kita vertus atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto.

14. Vertindamas buvusių sutuoktinių A. B. ir J. M. santykių turinį nagrinėjamos veikos padarymo metu teismas pažymi, kad, kaip nurodyta jau minėtame Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. ir J. M. nurodė kartu negyvenantys nuo 2011 metų (taigi jau devynerius metus), nevedantys bendro ūkio ir nematantys galimybės vėl pradėti gyventi kartu. Baudžiamojo proceso metu tiek A. B., tiek J. M. parodė, kad jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, jų nebesieja artimas emocinis ryšys, jie nėra šeimos nariai, o juos sieja tik bendri vaikai, taigi nagrinėjamos veikos padarymo metu tarp A. B. ir J. M. egzistavę santykiai negali būti vertinami kaip pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams.

15. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje byloje Nr. 2K-77-942/2017 išaiškino, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintos sąvokos netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, kuriomis remiamasi bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, taigi, nors J. M. iš esmės patenka į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintą artimos aplinkos sąvoką, nes ją su A. B. praeityje siejo santuoka, kurios metu jie susilaukė dviejų bendrų vaikų, tačiau dėl šiame nuosprendyje jau išdėstytų motyvų nagrinėjamo įvykio metu A. B. ir J. M. vienas kitam nebuvo nei artimieji giminaičiai, nei šeimos nariai. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos dėl veikos kvalifikavimo, kuomet smurtaujant sutrikdoma buvusios žmonos sveikata, laikosi ir aukštesnieji teismai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-200-380/2019).

16. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. B. smurtaudamas nežymiai sutrikdė J. M., kuri nagrinėjamo įvykio metu nebuvo jo artimoji giminaitė ar šeimos narė, sveikatą, taigi A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

17. A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

18. Spręsdamas dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad A. B. yra neteistas (b. l. 61-63), dirba (b. l. 67), yra baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 64-65), pats kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. skyrus švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas kaltinamojo sutikimas – laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. B. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. B. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

19. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. B. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir A. B. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. B. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

20. A. B. nuo 2020 m. vasario 18 d. 19.10 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 15.45 val., kas atitinka vieną dieną, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 70, 83), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

22. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais (b. l. 23) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi

nusprendžia:

Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. B. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

A. B. skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir A. B. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. B. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Į A. B. skirtą bausmę įskaityti A. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas