Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11240-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2000 Eur) bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 40 MGL (2000 Eur) bauda;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį – 76 MGL (3800 Eur) bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs;

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 219 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį – 18 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020-01-30, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2022 m. balandžio 2 d., apie 19.40 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą A. Š., tai yra tyčia kumščiu sudavė nemažiau kaip tris smūgius jam į veidą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, suėmęs jį už rūbų ištempė į to pačio namo kiemą ir tyčia, gulinčiam ant žolės, sudavė koja vieną smūgį į kairįjį šoną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 1d. jis kartu su broliu G. Š. nuvažiavo pas tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 2 d. tėvo A. Š. namų virtuvėje jis kartu su broliu ir tėvu gėrė alų ir degtinę, įvykio metu visi trys buvo girti. Išgertuvių metu girtas tėvas pradėjo nuo stalo mėtyti indus. Jis paklausė tėvo, ką jis daro, abu pradėjo pyktis. Tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, tėvas pradėjo jį varyti iš savo namų. Įvykio metu buvo girtas, bet įvykio aplinkybes atsimena. Supykęs ant tėvo, kad jis kabinėjasi prie jo ir varo iš savo namų, sudavė jam kelis smūgius kumščiu į veidą. Atsimena, kad sudavė du ar tris smūgius tėvui į veidą, po to jį ištempė į kiemą. Gulinčiam ant žolės tėvui vieną kartą koja spyrė į šoną. Palikęs tėvą kieme, pats sugrįžo į namo vidų. Tėvas iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas, išvežtas į areštinę. Gailisi, kad nesusivaldė ir smurtavo prieš tėvą. Jo elgesiui turėjo įtakos alkoholis, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs (b. l. 114-117, 123-126).

Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. vakare pas jį į svečius atvažiavo sūnūs A. Š. ir G. Š., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jo namuose visi trys gėrė alų ir degtinę. 2022 m. balandžio 2 d. nuo pat ryto su savo sūnumis pradėjo vėl gerti. Apie 19.40 val., tiksliai laiko pasakyti negali, gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, jo sūnus A. Š. būdamas neblaivus, tyčia, nežino kurios rankos kumščiu, sudavė 2-3 kartus jam į kairį skruostą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Po to suėmęs už rūbų ištempė į kiemą ir tyčia, gulinčiam ant žolės įspyrė vieną kartą į kairįjį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiuo metu jam skauda kairį skruostą ir kairį šoną, bet pas medikus dėl fizinio skausmo sukėlimo nesikreipė. Pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo nevyks, žala jam nepadaryta, su savo sūnumi nori susitaikyti. Savo sūnaus A. Š. nebijo, nenori, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė nebendrauti su juo. Ar įvykį matė jo kitas sūnus G. Š. pasakyti negali, nes jis irgi buvo neblaivus. Jis taip pat negali pasakyti kodėl įvyko konfliktas su A. Š., nes dėl girtumo nepamena (b. l. 33-36).

Liudytojas G. Š. parodė, kad kad su savo broliu A. Š. ir savo tėvu A. Š. sutaria gerai, su abiem bendrauja. Atsisako duoti parodymus tiek prieš savo tėvą, tiek prieš brolį apie 2022 m. balandžio 2 d. įvykį. Mano, kad jo tėvas ir brolis susitaikys patys (b. l. 49-51).

Iš 2022 m. balandžio 2 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybinio pranešimo nustayta, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,55 promilių girtumas, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė nenustatyta kiekį smūgių savo neblaiviam tėvui A. Š., kuriam nustatytas 3,61 promilių girtumas, į veidą, taip šiam sukeldamas fizinį skausmą, o po to suėmęs už rūbų ištempė į kiemą ir tyčia gulinčiam ant žolės įspyrė vieną kartą į kairįjį šoną taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 7-9).

Iš 2022 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustayta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusysis A. Š.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas veide (po kairiąja akimi) bei kita. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs. Smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra, ramus. A. Š. neblaivumo duomenys, jam 2022 m. balandžio 2 d., 20.19 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 10-14).

Iš 2022 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra medinio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje įrengtame bute, į kurį patenkama per duris iš vakarų pusės. Durys yra baltos spalvos su stiklu viršutinėje dalyje, prie durų, lauke dešinėje yra dvi garso kolonėlės, per duris patenkama į koridorių 1,5x3,0 metro matmenų, jame išmėtyti daiktai, iš koridoriaus tiesiai einant per kitas duris patenkama į virtuvę 3,0x5,0 metro matmenų, kairėje yra viryklė su spintele, tiesiai yra krosnis, dešinėje stalas bei dvi lovos prie sienų bei spintos prie sienų. Virtuvėje yra ant grindų išmėtyti daiktai, t.y. rūbai, tuščia tara, matyti stiklo šukių, ant stalo yra užkandos likučiai, pripilstyta bei prišiukšlinta, galbūt po kilusių grumtynių tarp įvykio dalyvių. Atlikus apžiūrą tyrimui vertingų daiktų ir objektų nerasta, nieko nepaimta (b. l. 15-22).

Iš 2022 m. balandžio 3 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikus nukentėjusiojo A. Š. kūno apžiūrą užfiksuota, kad po kairiąja jo akimi yra pamėlęs patinimas bei kairiojo šono paraudimas (b. l. 23-28).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą A. Š. – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis A. Š. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, jo teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l.55-60), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (b.l.114), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant arešto bausmę, kurios dydis didesnis nei minimalus (BK 49 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Paskirta bausmė bendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos neatlikta 2209,32 Eur dalimi.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-130), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. Š. bausmę – 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos neatlikta dalimi, visiškai ją sudedant, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 30 parų areštą ir 2209,32 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į A. Š. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 2 d. 20.45 val., iki 2022 m. balandžio 4 d. 10.29 val. – 2 paras, prilyginant jas dviems arešto paroms ir laikyti, kad dvi arešto paras A. Š. yra atlikęs.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.

Išaiškinti A. Š., kad jis privalo per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. Š., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.