Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjoms A. K., J. Ž. ir V. Ž., suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., J. Ž. ir V. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Pareiškėjos A. K., J. Ž. ir V. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusi (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio Povilo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Šį juridinį faktą pareiškėjai prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas J. L. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjos kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismo prašydamos nustatyti, kad mirusi (duomenys neskelbtini) A. B. priėmė palikimą po mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinio Povilo K. B. mirties. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kada susituokė jų tėvai, kokie vaikai gimė santuokoje ir kada mirė jų tėvas P. B., kada mirė jų Motina A. B.. Nurodė, kad kitų įpėdinių po tėvų mirties nėra. Taip pat nurodė, koks liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas, t.y. pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Jos manydamos, kad visas bendras tėvų turtas priklauso jų motinai A. B. kreipėsi į notarą laike trijų mėnesių po jos mirties ir priėmė palikimą, paduodamos pareiškimą. Notaras paaiškino, kad pagal LR CK 3.77, 3.78 str. turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jos gali paveldėti tik jų mirusiai motinai tenkančią ½ d. nepaveldėto nekilnojamojo turto. Tačiau taip pat LR CK 5.50 str. yra nurodomos trejos pasirinktinos aplinkybės kuomet įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Atsižvelgiant į tuos kriterijus pareiškėjos po tėvo mirties į notarą nesikreipė. Jų motina to nepadarė, tačiau pareiškėjų motina A. B. po savo vyro mirties pradėjo faktiškai valdyti visą po sutuoktinio mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ji savo sutuoktinį pergyveno 15 m. ir visą tą laiką gyveno tuose namuose, prižiūrėjo likusį ūkį, tvarkė aplinką, namus, dirbo namų ruošos darbus, rūpinosi visu turtu kaip savo. Mokėjo visus mokesčius. Tokiu būdu pradėjo valdyti visą likusį po savo vyro P.K. B. mirties paveldimą turtą. Prie pareiškimo pridėti neginčytini rašytiniai įrodymai ir tai patvirtina anksčiau išdėstytas aplinkybes. Visų šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjos tinkamai įrodo ir prašo teismo nustatyti minėtą juridinį faktą.

Pareiškėjos A. K., J. Ž. ir V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jų atstovo advokato J. L. atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu pareiškėjų dalyvavimu teismo posėdyje (LR CPK 51 str. 2 d.)

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog dėl pareiškėjų pareikšto reikalavimo neprieštarauja, ir prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų A. B. (po santuokos K.), J. B. (po santuokos Ž.) ir V. B. (po santuokos Ž.) tėvai – A. B. ir P. K. B., susituokę (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 13-18). A. B. mirė 2010-08-29, P. K. B. mirė – (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos pažymos matyti, kad A. B. ir Povilas K. B. iki mirties gyveno ir buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Kaišiadorių raj. sav. 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla po P. K. B. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 19).

Vadovaujantis palikimo atsiradimo laiku galiojusio LR civilinio kodekso (1964 m.) nuostatomis, pripažintina, kad A. B. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio P. K. B. turtą pagal įstatymą (573 str.). Duomenų, kad P. K. B. paliko testamentą, nenustatyta. Iš pareiškėjų atstovo advokato padėjėjo paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. B. iš karto po sutuoktinio P. K. B. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti mirusiojo paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas. A. B. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po sutuoktinio Povilo K. B. 1995-10-06 mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., J. Ž. ir V. Ž. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad mirusi 2010-08-29 A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio P. K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.