Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei, atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aviakompanija gali būti atsakinga tik už tuos veiksmus, kuriuos ji gali kontroliuoti, šiuo atveju - užtikrinti, kad registruodamasis skrydžiui keleivis turėtų kelionės dokumentus, reikalingus vykti į Lietuvos Respubliką. Momentas, kada aviakompanija privalo įvykdyti prievolę, numatytą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., yra itin svarbus. Dėl pervežimo oro transportu veiklos specifikos tokiu momentu yra keleivio registracijos skrydžiui momentas, kadangi vėlesniame etape iš keleivio nėra reikalaujama pateikti jokių dokumentų, išskyrus įlaipinimo taloną, kurį keleivis turi pateikti įlaipinimo į orlaivį metu. Nagrinėjamoje byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog aviakompanija vykdė keleivio registraciją. Taip pat nėra bilieto, iš kurio galima būtų matyti, ar keleivis buvo registruotas atskirai aviakompanijos reisui, ar vyko tranzitu per vieną ar kelis tranzitinius oro uostus (turėjo vieną bilietą keliems skrydžiams, tame tarpe ir aviakompanijos reisu Amsterdamas - Vilnius).

Motyvuojamoji dalis

Pabrėžia, kad kaltę turi įrodyti ne aviakompanija, o atsakovas. Nesant byloje įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog keleivio registraciją reisu Amsterdamas - Vilnius vykdė pati aviakompanija, atsakomybė jai atsirasti negali. Keleivis skrydžiui į Vilnių per Amsterdamą turėjo vieną bilietą ir jungtiniam skrydžiui iš Belgijos buvo registruotas Belgijoje (tikėtina, Briuselio oro uoste). Todėl aviakompanija, nevykdžiusi keleivio registracijos, negalėjo užtikrinti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. normų vykdymo.

Pareiškėjo įsitikinimu, kelionės dokumentas yra pasas, kuris priimant į skrydį keleivį buvo patikrintas, o viza nėra kelionės dokumentas ar jo dalis, todėl atsakomybė aviakompanijai už tai, kad ji neužtikrino, jog keleivis turėtų ne pasą, bet vizą, kilti negali. Transporto veiklos pagrindų įstatymas nepateikia „kelionės dokumentų” sąvokos apibrėžimo. Dėl šios priežasties minėta sąvoka turi būti aiškinama pagal įstatymų analogiją. „Kelionės dokumento” sąvoka yra pateikiama Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 p., pagal kurį kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Kelionės dokumentų, kuriuos privalo turėti užsienietis, sąrašą taip pat nustato Užsienio reikalų ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. V-63/1V-174 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo” pakeitimo”, Vadovaujantis šiuo teisės aktu (217 pozicija), kelionės dokumentu, tinkamu atvykti Turkijos piliečiui į Lietuvos Respubliką, yra pripažįstamas Turkijos piliečio pasas. Šiame kelionės dokumentų sąraše nėra minima viza.

Pastebi, jog Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtina dvi skirtingas sąvokas. „Atvykimas” į Lietuvos Respubliką ir „įleidimas” į Lietuvos Respubliką reglamentuojamas atitinkamai 5,6 ir 7 minėto teisės akto straipsnių, kurių esmė yra ta, kad jais įtvirtintos skirtingos sąlygos tam, kad užsienietis (1) galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką ir (2) būtų įleistas į Lietuvos Respubliką. Tam, kad užsienietis turėtų teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, jis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 str.), tuo tarpu vizos turėjimas, kai tokią pareigą užsieniečiui numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, yra sąlyga užsieniečiui būti įleistam į Lietuvos Respubliką (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str.).

Aviakompanijai nėra nustatyta atsakomybė už tai, kad asmuo (užsienietis) neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str. 2-5 p. reikalavimų, įskaitant reikalavimą užsieniečiui turėti Lietuvos Respublikos vizą. Daro išvadą, jog Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. prasme kelionės dokumentas reiškia pasą, bet ne vizą, ir vežėjo prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsieniečio pasą. Jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme, tarptautinės teisės akte ar Europos Sąjungos norminiuose aktuose nėra pasakyta, kad viza yra kelionės dokumento dalis. Pasak pareiškėjo, viza ir kelionės dokumentas yra atskiri savarankiški dokumentai. Vizos buvimas ar nebuvimas užsieniečio pase nepadaro užsieniečio paso negaliojančiu ir neatima jam teisės vykti į Lietuvą. Tačiau tam, kad užsienietis būtu įleistas į Lietuvos Respublika, kertant valstybės sieną, jis privalo turėti ne tik kelionės dokumentą, vizą, bet ir dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas, sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą. Visi paminėti dokumentai yra savarankiškos ir lygiavertės viena kitos atžvilgiu sąlygos užsieniečiui būti įleistam į Lietuvos Respubliką.

Skirtingai nei kelionės dokumentą, kuris pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 str. 1 d. yra vienintelė sąlyga tam, kad užsienietis galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką, ir kurio buvimą vežėjas privalo užtikrinti pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, įvardintus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str. 1 d. 3 p. tam, kad užsieniečiui būtų leista kirsti valstybės sieną, išimtinai turi teisę atsakovas. Aviakompanijai nėra suteikta teisė riboti užsieniečių galimybę laisvai judėti. Ji negali nuspręsti, ar užsieniečio - aviakompanijos keleivio - pateikiamos priežastys yra pakankamai svarios, kad Lietuvos valstybė įleistų šį asmenį į savo teritoriją. Kadangi šiems asmenims yra suteikta galimybė kreiptis dėl vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, aviakompanija negali reikalauti keleivio pateikti vizos registracijos į skrydį metu. Atitinkamai, pareiškėjas negali būti atsakinga už atsakovo sprendimus atsisakyti įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką.

Teigia, kad nutarime nenurodyta, kuo grindžiamas paskirtos 14500 Lt baudos dydis, kas sudaro aviakompanijos kaltę, kokius nuostolius dėl pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo patyrė Lietuvos valstybė. 14500 Lt baudos paskyrimas yra neproporcingas pažeidimui ir yra nepagrįstas.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 30-32) paaiškino Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. aiškiai numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. prieš įvažiuojant į šalį, o ne kertant valstybės sieną. Šiuo atveju vežėjo kaltė pasireiškė veikos nerūpestingumu, kadangi jis nesiėmė jokių veiksmų ar ėmėsi, tačiau nevisapusiškai, kad orlaiviu vežamas užsienietis turėtų visus reikiamus dokumentus ir būtų įleistas į Lietuvos Respubliką

Akcentuoja, kad užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Turkijos pilietis F. S. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su LR įvažiavimo viza.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė panaikinti nutarimą. Tuo atveju jei bus pripažinta, kad nutarimas teisėtas, prašė sumažinti paskirtą baudą.

Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” netenkinti.

Skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus oro uosto užkardos Sargybų būrio specialistė 2007 m. kovo 3 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad tą dieną 14 val. 20 min. į Vilniaus oro uosto PKP reisu TE461 iš Amsterdamo atvyko Turkijos pilietis F. S., gim. (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Belgija, be Lietuvos Respublikos vizos (b. l. 35). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės pareigūnas 2007 m. kovo 3 d. sprendimu atsisakė F. S. leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną dėl to, kad jis neturi galiojančios vizos arba leidimo gyventi (b. l. 36). Dėl šio įvykio buvo surašytas įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 167-21, kuriame nurodyta, kad aviakompanijos AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” reisu TE461 iš Amsterdamo buvo atskraidintas užsienietis – Turkijos pilietis F. S. be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Tokiais veiksmais aviakompanija neužtikrino, kad keleivis turėtų visus vykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus, pažeisdama Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. (b. l. 37-38). F. S. neneigė į Lietuvos Respubliką atvykęs be vizos. Tai matyti iš jo paaiškinimo (b. l. 44). Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 167-21 pareiškėjui skyrė 14500 Lt baudą (b. l. 46-47).

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurioje be kitų įleidimo sąlygų, a punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną. Šio straipsnio 1 d. b punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 d. nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11000 Lt iki 18000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.). Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. 1 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 33 p. nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu. Taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.

Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamąja dalimi, taip pat, kad pažeidimo nustatymo metu galioję teisės aktai į Lietuvos Respubliką atvykstančiam Turkijos piliečiui nustatė reikalavimą turėti galiojantį kelionės dokumentą su galiojančia Lietuvos Respublikos viza. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Turkijos pilietis F. S. neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jam kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovo pareigūnų nebuvo praleistas per oro uosto dokumentų kontrolės punktą. Reiškia, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą.

Spręstinas klausimas dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skirtos baudos dydžio pagrįstumo. Kaip jau minėta, pareiškėjui už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą skirta 14500 Lt bauda – t. y. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimus dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai), į tai, kad pareiškėjo veikoje nebuvo akivaizdžios tyčios, jis netrukdė tyrimo atlikimui ir pažeidimo nustatymui, bendrovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki (tai matyti iš pateiktų finansinių dokumentų apie įmonės balansą, b. l. 25-27), taip pat į pažeidimo mąstą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas paskirtą nuobaudą sumažinti iki 5000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą patenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 167-21, kuriuo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą paskirta 14500 Lt bauda, pakeisti.

Paskirti AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.