- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-238-349-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- D. A., L. L.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Teisėja Vitalija Ragauskienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00238-349-2008-59
NUOSPRENDIS
2008 m. gegužės 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A. ir L. L. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 284 str. – laisvės apribojimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., 65 str., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje ar nuo 2008-04-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2008-12-31 atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir V. A. padarytą neturtinę žalą, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir iki 2009-02-01atlikti 20 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
L. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., nuo 2008-04-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis pasirinktoje mokymosi įstaigoje ir iki 2008-12-31 atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir V. A. padarytą neturtinę žalą.
D. G. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., nuo 2008-04-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis pasirinktoje mokymosi įstaigoje ir iki 2008-12-31 atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir V. A. padarytą neturtinę žalą.
Priteista solidariai iš D. A., L. L. ir D. G. V. A. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3238,3 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. A., L. L. ir D. G. nuteisti už tai, kad 2005-12-26, apie 9 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydami viešąją tvarką ir rimtį, prikibo prie V. A., reikalaudami nupirkti alkoholinių gėrimų. V. A. atsisakius vykdyti jų reikalavimus, D. G. galva trenkė į V. A. galvą bei vieną kartą kumščiu smogė į kairės pusės šoną, o D. A. spyrė vieną kartą į dešinės pusės šlaunį, po to D. A. bei L. L. nubėgo prie automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš bagažinės D. A. išsiėmė kirvį, o L. L. – žarsteklį. Pribėgę prie V. A., L. L. žarstekliu smogė po kartą nukentėjusiajam į kairės pusės šoną, į kairės rankos nykštį ir dešinės pusės alkūnę, o D. A. kirvio pentimi po kartą smogė V. A. į dešinės pusės petį ir kairės pusės delną. V. A., norėdamas apsiginti, pakėlė dešinę ranką, o D. A., apsukęs kirvį, jo ašmenimis vieną kartą smogė į dešinę V. A. ranką ir ją ties riešu prakirto. Šiais veiksmais D. G. sukėlė V. A. fizinį skausmą, L. L. nukentėjusiajam padarė dešinės alkūnės sumušimą, kairės plaštakos nykščio nugarėlės muštinę žaizdą, tuo nežymiai sutrikdydamas V. A. sveikatą, o D. A. savo veiksmais padarė V. A. dešinio žasto minkštųjų audinių sumušimą, dešinės plaštakos delno kirstinę žaizdą su kaulų, raumenų, sausgyslių, arterijų ir venos sužalojimu, taip nesunkiai sutrikdydamas V. A. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir bylą prieš jį nutraukti, pripažinus jo veiksmuose būtinosios ginties požymius.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo veikoje buvus nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas, nes jis neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką, be to, veiką kvalifikavus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., jos papildomai pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti nereikia.
D. A. teigia nukentėjusįjį sužalojęs, esant būtinajai ginčiai, nes nukentėjusiojo V. A. kėsinimasis į D. G., nulėmęs jo (apelianto) veiksmus, buvo akivaizdus, realus ir pavojingas. Nukentėjusysis pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš nuteistąjį D. G.: šiam priėjus prie nukentėjusiojo ir paklausus, kokių pirštinių jis ieško, nukentėjusysis kumščiu smogė D. G. į veidą. Apeliantas bandė juos išskirti, tačiau V. A. iš kišenės išsitraukė lenktinį peilį, tada apeliantas pagaliu išmušė peilį iš nukentėjusiojo rankų. Tačiau V. A. iš automobilio pasiėmė kitą peilį, todėl apeliantas kirviu smogė nukentėjusiajam į dešinės rankos riešą ir nugarą. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką konfliktą inicijavęs asmuo paprastai negali būti pripažintas besiginančiuoju nuo asmens, kurio atžvilgiu konfliktas buvo inicijuojamas, nebent pastarojo veiksmai būtų visai neadekvatūs situacijai. Nukentėjusysis inicijavo konfliktą, panaudojo smurtą prieš D. G. ir pavojingai kėsinosi į jo ir apelianto sveikatą ir gyvybę. Teismas neįvertino konflikto eigos ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad apelianto veiksmus nulėmė nukentėjusiojo veiksmai.
Apelianto teigimu, turi būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p. – provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nukentėjusysis savo veiksmais sąmoningai skatino pradėti prieš jį nusikalstamą veiką, nes pirmasis pradėjo muštynes, suduodamas smūgį D. G. į galvą. Apelianto nuomone, jo asmenybės ir elgesio pavojingumą mažina ir ta aplinkybė, kad jis iš karto nukentėjusiajam iškvietė greitąją pagalbą.
Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 284 str. 1 d., nes jis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, jo veiksmai tebuvo atsakas į neteisėtą nukentėjusiojo kėsinimąsi. Viešąją tvarką sutrikdė pats nukentėjusysis, nes provokuojančiu elgesiu prieš D. G. sukėlė konfliktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesilaikė BPK 305 str. numatytų reikalavimų, keliamų nuosprendžio turiniui, nes nuosprendyje neišanalizavo visų bylai reikšmingų įrodymų, nepakankamai motyvavo sprendimą pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., neaprašė visų byloje nustatytų šių veikų sudėčių elementų. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nuosprendyje pateikti liudytojų parodymai neišanalizuoti ir neįvertinti tarpusavyje. Teismo argumentas, kad negalima remtis liudytojų, apelianto draugų, parodymais, nes jie prieštaringi, yra neobjektyvus ir pažeidžiantis rungimosi principą. Tuo tarpu teismas nukentėjusiojo draugų liudytojų S. Z., A. J., brolio D. A. parodymus laikė patikimais, nors juose yra netikslumų, neatsižvelgė į tai, kad šių liudytojų parodymų objektyvumą galėjo įtakoti draugystės ir giminystės ryšiai su nukentėjusiuoju ir jais iš esmės grindė savo išvadas. Teismas neįvertino faktinės situacijos prieš konflikto pradžią, todėl neteisingai jį pripažino kaltu, padarius nusikaltimus. Teismas įrodymų patikimumą tikrino tik vienu aspektu – lygindamas nukentėjusiojo, jo brolio ir draugų parodymus su nuteistųjų parodymais. Apelianto nuomone, toks metodas yra vienpusiškas, nes neatskleidžia liudytojų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus. Teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus baudžiamojo proceso principus : proceso teisingumo ir sąžiningumo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, nekaltumo prezumpcijos. Apeliantas daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis, pagrįstas neišsamia ir neobjektyvia bylos aplinkybių analize, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas jam auklėjamojo poveikio priemones, pažeidė BK XI skyriuje įtvirtintas šių priemonių skyrimo taisykles. BK 92 str. nuostata, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, leidžia teigti, kad kartu su bausmėmis auklėjamojo poveikio priemonės neskiriamos. Tačiau vienas iš jam skirtų įpareigojimų – atlikti 20 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros įstaigose – yra bausmės rūšis, numatyta BK 90 str. 1 d., kuri negali būti skiriama kartu su auklėjamojo poveikio priemonėmis. Teismas nesilaikė BK 82 str. 2 d. nuostatos, kad nepilnamečiui gali būti paskirtos ne daugiau kaip trys tarpusavyje suderintos auklėjamojo poveikio priemones, nes jam paskirtos priemonės negali būti vykdomos vienu metu. Jam skirtas įpareigojimas mokytis ar dirbti nesuderinamas su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nes jis negalės laisvai pasirinkti darbo ar jo vietos, todėl negalės įvykdyti įpareigojimo atlyginti žalą. Įpareigojimas atlyginti žalą nesuderinamas su įpareigojimu dirbti ir atlikti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, nes vienu metu sunku spėti atlikti šias priemones. Apeliantas pažymi, kad žalos atlyginimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai asmuo turi lėšų ar padarytą žalą gali pašalinti savo darbu, o auklėjamojo pobūdžio ar viešieji darbai gali būti paskiriami tik esant rašytiniam asmens sutikimui. Tačiau teismas nuosprendyje nesiaiškino šių aplinkybių ir nenurodė jo požiūrio į jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Be to, teismas pažeidė BK 87 str. 2 d. numatytą reikalavimą nustatyti elgesio apribojimo trukmę nuo 30 dienų iki 12 mėn., nes nenurodė jam skirtų įpareigojimų būti namuose nustatytu laiku ir tęsti mokslus arba nuo 2008-04-01 pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje trukmės. Apelianto teigimu, dėl nurodytų priežasčių auklėjamojo poveikio priemonės jam paskirtos neteisingai ir nepagrįstai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. teigia nesutinkantis su teismo sprendimu priteisti atlyginti turtinę žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Skunde nurodo nesužalojęs nukentėjusiojo V. A., tik padavęs žarsteklį D. G., kad šis apsigintų nuo nukentėjusiojo. Teismas klaidingai nustatė, kad jis nedirbo ir neieškojo darbo, nes jis pateikė visus tai patvirtinančius dokumentus iš savo darbovietės. Norėtų dirbti pamaininį, geriau apmokamą darbą, tačiau dėl teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. tokio darbo negali ieškoti.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. A. ir L. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl nuteistojo D. A. apeliacinio skundo
Teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. A. kaltės įvykdžius nesunkų V. A. sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepripažinęs, kad buvo susidariusi pavojinga jo draugo D. G. sveikatai situacija, todėl jis turėjo teisę į būtinąją gintį. BK 28 str. 2 d. nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, kurios nesant, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus esant būtinajai ginčiai. Nuteistasis būtinosios ginties situacijos buvimą argumentuoja, pakartodamas analogišką viso proceso metu dėstytai versiją, kurios esmė ta, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo muštynes, smogdamas D. G. į veidą, jam bandant išskirti konfliktuojančius, nukentėjusysis išsitraukė lenktinį peilį, kurį jam išmušus iš rankų, šis, pasiėmęs dar didesnį peilį, artinosi prie D. G., ketindamas šį sužaloti, todėl jis, gindamas draugą nuo užpuolimo, kirviu smogė nukentėjusiajam į ranką ir nugarą. Teismas, išsamiai išanalizavęs nukentėjusiojo, liudytojų S. Z., A. J., D. A., kitų nuteistųjų šioje byloje parodymus, konstatavo, kad konfliktą pirmas pradėjo ne nukentėjusysis, o nuteistieji. Nukentėjusiajam paprašius grąžinti jo draugui priklausančias pirštines, nuteistieji ėmė kelti nepagrįstus reikalavimus nukentėjusiajam, o jam atsisakius paklusti, D. G. pirmas smogė nukentėjusiajam į galvą, po to L. L. mušė nukentėjusįjį žarstekliu, o D. A. – kirviu. Teismas, remdamasis nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenimis, atmetė nuteistųjų parodymus apie nukentėjusiojo, kaip konflikto iniciatoriaus, veiksmus ir jo įvykio metu esą turėtą peilį ir padarė išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms, nei apelianto, nei kitų nuteistųjų veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, nes joks realus ir akivaizdus pavojus nei D. G., nei apelianto sveikatai nebuvo iškilęs ir jam nebuvo reikalo ginti draugą ar gintis pačiam.
Apeliantas skunde, nenagrinėdamas nukentėjusiojo ir liudytojų V. A., S. Z., A. J. parodymų turinio, teigia, kad nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi patikimais dėl jo procesinio statuso, o liudytojų – dėl jų giminystės ir draugystės ryšių su nukentėjusiuoju. Tačiau neišanalizavus šių asmenų parodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie parodymai nėra objektyvūs dėl skunde nurodomų priežasčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo V. A. parodymai apie esmines prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu : jis paaiškino konflikto priežastis, apibūdino kiekvieno nuteistojo veiksmus, nurodė veiksmų seką, savo parodymus patvirtino akistatose su nuteistaisiais ir atpažindamas D. A. kaip jį kirviu sužalojusį asmenį. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų V. A., S. Z., A. J. parodymai. Nukentėjusysis ir šie liudytojai viso proceso metu tvirtino, jog įvykio metu nebuvo susiklostę aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia būtinosios ginties sąlygų buvimą – pavojingą kėsinimąsi į nuteistojo D. G. sveikatą, nes būtent šis nuteistasis pirmas smogė nukentėjusiajam, nukentėjusysis jokių smurtinių veiksmų neatliko, neturėjo peilio ar panašaus įrankio ir juo negrasino nuteistiesiems. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, teismo medicinos specialisto išvadai, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenims, iš kurių matyti, kad muštynių vietoje nerasta jokių peilių, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Tuo tarpu nuteistųjų D. G. ir L. L., iš dalies patvirtinusių apelianto parodymus, tačiau įvairių apklausų metu skirtingai aiškinusių esmines įvykio aplinkybes, negalima laikyti nuosekliais. D. G., apklaustas įtariamuoju praėjus dviems dienoms nuo įvykio, nurodė nukentėjusiojo rankose matęs peilį ar lenktinį peilį, kurių apibūdinti negali, akistatoje su nukentėjusiuoju nurodė jo rankose nieko nematęs, o teisminio nagrinėjimo metu, praėjus beveik dviems metams nuo įvykio, parodė matęs nukentėjusiojo rankose lenktinį neatlenktą peilį. Nuteistasis L. L. įtariamojo apklausoje nurodė matęs vieno iš priešiškos grupės jaunuolių rankose kažkokį daiktą, akistatos su nukentėjusiuoju metu teigė neprisimenąs, ar nukentėjusysis turėjo rankose peilį, o teisme tvirtino matęs nukentėjusiojo rankose peilį ar geležinį daiktą, tačiau negalėjo atsakyti į jam pateiktą klausimą, kodėl įtariamojo apklausoje teigė priešingai. Tokie nenuoseklūs nuteistųjų parodymai rodo juos esant nepatikimais. Be to, nei vienas iš šių nuteistųjų nepatvirtino apelianto teiginio, kad nukentėjusysis įvykio metu turėjo ne vieną, o du skirtingo dydžio peilius. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nustatydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pagrįstai nesirėmė nuteistųjų parodymais, o teismo sprendimas D. A. padarytų veiksmų nelaikyti būtinąja gintimi yra teisingas. Pripažinus teisingomis teismo išvadas, kad nukentėjusysis nesikėsino nei į apelianto, nei kitų nuteistųjų sveikatą, todėl jiems negrėsė joks realus ir akivaizdus pavojus, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą, BPK 20 str. išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles, konstitucinius teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, proceso teisingumo ir sąžiningumo, nekaltumo prezumpcijos principus. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas šių principų pažeidimus motyvuoja tuo, kad nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas, tokio vertinimo pagrindu padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes ir apelianto veikos kvalifikavimas neatitinka apelianto požiūrio į šias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nei apeliantas, nei jo gynėjas nenurodė konstitucinių nuostatų ar esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Įrodymų tyrimas ir vertinimas, bylos aplinkybių nustatymas yra teismo kompetencija, todėl teismui nuosprendyje nurodžius padarytų išvadų motyvus, vien ta aplinkybė, kad šios išvados nepalankios apeliantui, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas pažeidė fundamentalius baudžiamojo proceso principus. Priešingai, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nesuvaržė nei nuteistųjų, nei jų gynėjų teisių, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus nukentėjusiajam, liudytojams, pareikštus prašymus išsprendė. Nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos ne prielaidomis, bet tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, atskleistas jų turinys, tarpusavio ryšys, patikrinta nuteistojo D. A. versija dėl jo veiksmų teisėtumo. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.
D. A. skunde teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje nepilnai išdėstytos nusikalstamų veikų sudėtys ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. nurodytų reikalavimų. Toks nuosprendžio vertinimas yra nepagrįstas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamų veikų aprašymas atitinka baudžiamajame įstatyme išdėstytų dispozicijų turinį, joje apibūdinti pagrindiniai nusikalstamų veikų sudėties elementai ir veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės.
D. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl tyčinio nesunkaus nukentėjusiojo V. A. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Tyčinis sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ir ( ar ) visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo elgesiu siekia pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Bylos įrodymais nustatytas ir nuosprendyje aprašytas D. A. veiksmų pobūdis – jis viešoje vietoje, šventinę dieną, matant kitiems asmenims, elgdamasis agresyviai, be rimtos priežasties prikibo prie nukentėjusiojo, kurio anksčiau nepažino, ir, suduodamas smūgius kirviu, tyčia nesunkiai sutrikdė jo sveikatą – rodo, kad jis veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų.
BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba darant poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui. Nuteistasis kitų asmenų akivaizdoje mušdamas V. A., vartodamas necenzūrinius žodžius ne tik demonstratyviai pažemino nukentėjusįjį ir jį sužalojo, bet ir parodė nepagarbą konflikte nedalyvavusiems, tačiau jį mačiusiems asmenims. Savo veiksmais jis pažeidė šių asmenų teisę į ramią aplinką, sutrikdydamas visuomenės rimtį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.
Nuteistojo D. A. skundo teiginys, kad, kvalifikavus jo veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., jos papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. nebereikia, yra neteisingas. Baudžiamosios teisės teorijoje pripažįstama, kad jeigu viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu, veika kvalifikuojama, atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles : jeigu veikoje yra nusikaltimo, už kurį numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta BK 284 str. l d., šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sankcija griežtesnė nei BK 284 str. 1 d., todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų veikų sutaptis.
Teismas, skirdamas nuteistajam D. A. bausmes, tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmių dydžiui ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodė, jog D. A. veikos padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai ir, subendrindamas paskirtąsias bausmes, teisingai taikė BK 63 str. 5 d. 1 p. normą. Kitas motyvas, jog nuteistojo veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, yra neteisingas, nes abi veikos yra vienarūšės – nusikaltimai, todėl nepagrįstai taikytas BK 63 str. 5 d. 2 p., tačiau ši klaida nuteistajam paskirtos bausmės dydžiui neturi jokios įtakos, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.
Tačiau teismas, atidėjęs nuteistajam teisingai paskirtos bausmės vykdymą, nesilaikė BK XI skyriaus nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1 p. ).
Pagal BK 92 str., atidėjus nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymą, galima skirti tik auklėjamojo poveikio priemones. Tuo tarpu teismas, pažeisdamas šiuos reikalavimus, D. A. kartu su auklėjamojo poveikio priemonėmis paskyrė vieną iš BK 90 str. numatytų bausmių rūšių – viešuosius darbus. Šios bausmės paskyrimas iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas.
BK 84 str. nurodyta, kad teismas nepilnametį gali įpareigoti atlyginti tik vienos rūšies – turtinę žalą. D. A. nuosprendžiu įpareigotas atlyginti ne tik nusikaltimais padarytą turtinę žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, bet neturtinę žalą nukentėjusiajam V. A.. Būtina įpareigojimo atlyginti turtinę žalą skyrimo sąlyga yra lėšų turėjimas arba galimybė pašalinti žalą savo darbu. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. yra moksleivis, negaunantis nuolatinių su darbo santykiais susijusių pajamų, neturintis nekilnojamo ir vertingo kilnojamo turto, indėlių bankuose ir kitose kredito įstaigose. Kadangi D. A. paskirta baudžiamajame įstatyme nenumatyta baudžiamojo poveikio priemonė – neturtinės žalos atlyginimas, o įpareigojimas atlyginti turtinę žalą paskirtas nesilaikant įstatyme numatytų sąlygų, abu įpareigojimai naikintini. Nuteistiesiems L. L. ir D. G. teismas taip pat skyrė BK 48 str. 6 d. nenumatytą įpareigojimą – atlyginti neturtinę žalą, todėl nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas ir dėl jų, panaikinant šį įpareigojimą abiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 5 d. ).
Pagal BK 82 str. 2 d., jei nepilnamečiui skiriamos dvi arba trys auklėjamojo poveikio priemonės, jos turi būti tarpusavyje suderintos. Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad jam skirtas elgesio apribojimas – įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose – suvaržytų jo galimybes pasirinkti norimą darbą, todėl yra sunkiai suderinamas su įpareigojimu pradėti dirbti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, naikintinas D. A. paskirtas įpareigojimas būti savo namuose nuosprendyje nurodytu laiku.
BK 87 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nepilnamečio elgesį gali apriboti nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Teismas, įpareigodamas D. A. tęsti mokslą ar nuo 2008-04-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje nenustatė šios auklėjamojo poveikio priemonės taikymo termino, todėl šis įpareigojimas tikslintinas, nustatant, kad jis taikomas vienerius metus.
Dėl nuteistojo L. L. apeliacinio skundo
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia nusikaltimo metu žarstekliu nesužalojęs nukentėjusiojo V. A., o žarsteklį tik paėmęs iš automobilio bagažinės ir perdavęs nuteistajam D. G., kad šis apsigintų. Nuosprendžiu konstatuota aplinkybė, jog būtent apeliantas smogė V. A. žarstekliu į kairiąją liemens pusę, kairiosios rankos nykštį ir dešiniosios rankos alkūnę, nustatyta liudytojų A. J., D. A., nukentėjusiojo V. A. parodymais. Apelianto teiginius, jog žarsteklis D. G. buvo reikalingas apsigynimui, paneigia šio nuteistojo parodymai, iš kurių matyti, kad žarsteklis jam nebuvo reikalingas, jis žarstekliu nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio.
Nuteistojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai jam priteisė atlyginti turtinę žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, yra teisingas. Baudžiamojoje byloje žala atlyginama tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką ir tarp jo veikos ir fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik vieno iš nuteistųjų – D. A. – kirviu suduotų smūgių pasekmė. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų dokumentų bei civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis buvo gydomas būtent dėl D. A. padarytų sužalojimų. Šios aplinkybės rodo, kad tarp L. L. veiksmų ir ligonių kasos patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, todėl L. L. neprivalo atlyginti šios turtinės žalos. Kadangi teismas neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, nuosprendis keistinas, priteisiant ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlyginti iš nuteistojo D. A. ir naikintinas nuteistajam paskirtas įpareigojimas atlyginti ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Nuteistasis D. G. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, tačiau analogiškais pagrindais ši nuosprendžio dalis keistina ir dėl jo (BPK 320 str. 5 d.). Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktame ieškinyje nurodyta, jog civilinis atsakovas šioje byloje yra Valstybinė ligonių kasa, todėl žalos atlyginimas priteistinas šiam juridiniam asmeniui.
BK 48 str. 8 d. nurodyta, kad teismo skiriami įpareigojimai turi būti tarpusavyje suderinami. Iš L. L. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jam skirtas įpareigojimas būti savo namuose nuo 6 val. iki 22 val. trukdytų jam vykdyti kitą įpareigojimą – pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, todėl pirmasis įpareigojimas naikintinas.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti klaida, nenurodant BK 284 straipsnio dalies, pagal kurią D. A. paskirta bausmė, taisytina BPK 361 str. nurodyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. A. įpareigotas iki 2009-02-01 atlikti 20 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, iki 2008-12-31 atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, V. A. padarytą neturtinę žalą ir būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val.
D. A. paskirto įpareigojimo tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje ar nuo 2008-04-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje taikymo terminą nustatyti vieneriems metams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. L. įpareigotas būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., iki 2008-12-31 atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir V. A. padarytą neturtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. įpareigotas iki 2008-12-31 atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir V. A. padarytą neturtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai iš D. A., L. L. ir D. G. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 3238,30 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. A. Valstybinei ligonių kasai 3238,30 Lt ( tris tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis litus 30 centų ) turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.