- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-24
- Bylos Nr.
- 2A-562/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- P. D., P.
- Atsakovas
- B. M.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1322-370/2009 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei B. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės B. M. 234 000 Lt nuostolių, o patikslintu ieškiniu, atsisakęs dalies reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Lt sumokėto ir negrąžinto avanso pagal 2003 m. kovo 12 d. preliminariąją sutartį, 53 000 Lt negrąžintos paskolos pagal 2003 m. spalio 21 d. sutartį, 137 182 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2003 m. gruodžio 12 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl 18 arų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo po detaliojo plano parengimo parduoti ieškovui žemės sklypą už 54 000 Lt, t. y. po 3 000 Lt už arą, sutarties sudarymo metu buvo sumokėtas 1 000 Lt avansas. 2003 m. rudenį atsakovė tvirtino, kad detalusis planavimas bus baigtas iki 2004 m. pavasario ir prašė avansu sumokėti visą žemės sklypo pirkimo kainą. Ieškovas 2003 m. spalio 21 d. sumokėjo atsakovei likusią 53 000 Lt sumą, pinigų perdavimas buvo įformintas paskolos sutartimi, sudaryta notarine tvarka. Atsakovė neinformavo ieškovo apie detaliojo plano parengimą ir patvirtinimą, atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsisakymą motyvavo žemės pabrangimu. Ieškovui nepavyko savo teisių apginti ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, todėl ieškovas savo teises siekia apginti kitu būdu, t. y. prašo priteisti nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsiradusius nuostolius sudaro prarasta galimybė atsakovei sumokėta kaina įsigyti žemės sklypą.
Atsakovas, paėmęs iš banko kreditą, 2006 m. spalio 4 d. įsigijo 0,1499 ha dydžio žemės sklypą už 145 000 Lt, todėl nuostoliai sudaro 100 028 Lt, nes, jei atsakovė būtų įvykdžiusi susitarimą, ieškovas žemės sklypą būtų įsigijęs po 3 000 Lt už arą, o ne po 9 673 Lt. Be to, bankui sumokėjo 18 698,48 Lt palūkanų už gautą kreditą. Atsakovė septynerius metus naudojasi iš ieškovo gautais pinigais (54 000 Lt), todėl, ieškovo nuomone, atsakovė jam turi sumokėti 16 200 Lt nuostolių, apskaičiuotų nuo 54 000 Lt sumos už šešerius metus, ką jis būtų gavęs, jei pinigai būtų laikomi banke. Atsakovė taip pat negrąžino 1 000 Lt jai sumokėto avanso ir 53 000 Lt sumos pagal 2003 m. spalio 21 d. paskolos sutartį, kuri iš tiesų nėra paskolos sutartis, kadangi minėti pinigai buvo perduoti atsakovei ne kaip paskola, o kaip mokėjimas pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas šių pinigų nenorėjo atsakovei perduoti pagal paprastą raštelį, todėl notarine forma buvo sudaryta paskolos sutartis. Tai, kad 53 000 Lt buvo ne paskola, o mokėjimas už žemės sklypą, patvirtina tas faktas, jog ši suma atitinka kainą, nurodytą preliminarioje sutartyje. Minėtoje paskolos sutartyje paskolos davėju taip pat buvo įrašytas ieškovo žmonos tėvas V. V., kuris ieškovui padovanojo dalį pinigų. Šiuo metu V. V. ieškovui yra perleidęs visas reikalavimo teises pagal minėtą sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui P. D. iš atsakovės B. M. 1 000 Lt negrąžinto avanso, 53 000 Lt negrąžintos paskolos, 16 200 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos dalį dėl 96 820 Lt priteisimo teismas nutraukė, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2003 m. kovo 12 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl 18 arų žemės sklypo pardavimo, nurodant, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, kai pardavėjas (atsakovė) bus pilnai parengęs sklypo detalųjį planą. Pažymėjo, kad pati atsakovė patvirtino, jog paaiškėjus detaliojo plano rezultatams, ji pranešė, kad nebus suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, kaip buvo numatyta. Pasibaigus detaliojo plano rengimo procedūrai, atsakovė pranešė ieškovui, kad dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių pasikeitė suformuoto vieno sklypo kaina. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė ieškovui parduoti bent vieną žemės sklypą. Po detaliojo plano patvirtinimo 2006 m. atsakovė pardavė žemės sklypus rinkos kainomis, kartu atsižvelgdama į įdėtas ar planuojamas įdėti lėšas sklypų detaliųjų planų, inžinierinių komunikacijų bei bendrai infrastruktūrai paruošti ir įgyvendinti. Todėl teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės kaltės dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje ir buvo numatyta, jog pagrindinė sutartis bus pasirašyta ir sumokėti likę pinigai šalių susitarimu, t. y. tada, kai bus parengtas detalusis planas. Teismo nuomone, šalys buvo numačiusios, kad detaliojo plano rengimo procedūros metu atsiradusios aplinkybės gali turėti įtakos šalims tariantis dėl galutinės kainos nustatymo sudarant pagrindinę sutartį. Ieškovas pripažino, kad paaiškėjus, jog nebuvo suformuotas 0,18 ha žemės sklypas, ir atsakovei nurodžius, kad už suformuotą vieną 0,09 ha žemės sklypą ji reikalauja didesnės kainos, motyvuodama kainos pabrangimą išlaidomis, susijusiomis su infrastruktūros sutvarkymu, ieškovas paprašė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas. Iš tokių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovės elgesyje nėra nesąžiningumo kriterijus atitinkančių veiksmų, todėl atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Teismas pripažino, kad atsakovei nesudarius pagrindinės sutarties, ji privalėjo grąžinti ieškovui 1 000 Lt avanso ir 53 000 Lt. Be to, teismas pripažino, kad atsakovei neįvykdžius pareigos grąžinti lėšas, ieškovui priteistini minimalūs jo apskaičiuoti nuostoliai – 16 200 Lt, kurių iš esmės neginčijo ir pati atsakovė, pripažindama juos kaip delspinigius. Teismas pažymėjo, kad nenustačius atsakovės kaltės dėl vengimo ar nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti reikalaujamos 120 828 Lt sumos. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, teismas bylos dalį dėl 96 820 Lt (234 000 Lt – 137 180 Lt) nuostolių priteisimo nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. D. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepasisakė dėl 53 000 Lt sumokėjimo tikslinės paskirties. Atsakovė 2003 m. rudenį patvirtino, kad detalusis planavimas iki 2004 m. pavasario tikrai bus baigtas, todėl paprašė avansu sumokėti visą žemės sklypo pirkimo kainą. Ieškovas 2003 m. spalio 21 d. sumokėjo atsakovei likusią sumą už perkamą žemės sklypą, tačiau pinigų perdavimas buvo įformintas paskolos sutartimi, nors iš tikrųjų tarp šalių paskolinių santykių nebuvo, tikroji šalių valia – tai mokėjimas už perkamą žemės sklypą. Teismas, nustatęs, kad 53 000 Lt buvo ne paskola, o avansinis mokėjimas už žemės sklypą, t. y. kad sandoris buvo apsimestinis, niekinis, privalėjo jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva (ex officio) arba, nenustatęs apsimestinio sandorio požymių, įvertinti ir atmesti ieškovo teiginius. Ieškovo manymu, 53 000 Lt sumokėjimas buvo ne paskola atsakovei, o avansinis mokėjimas už žemės sklypą. Šio fakto nustatymas yra svarbus vertinant atsakovės kaltę dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, esant sumokėtai avansu visai žemės sklypo kainai.
2. Teismas pripažino, kad atsakovė atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį motyvavo tuo, kad pasikeitė/padidėjo žemės sklypo kainos, todėl teismas laikė, jog tai yra pateisinama priežastis nesilaikyti preliminariosios sutarties įsipareigojimų. Ieškovo manymu, atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra nesąžiningas, nes ji, gavusi visus pinigus, sąmoningai prisiėmė turto pabranginimo riziką. Ieškovas, sudaręs preliminariąją sutartį ir sumokėjęs visą sutartą kainą, laukė trejus metus, kol bus baigtas detalusis planavimas, tačiau atsakovė nesąžiningai ir be teisėto pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė, matydama, kad kainos kyla ar ji turi nenumatytų išlaidų, todėl jai neapsimokės parduoti ieškovui žemės sklypą preliminarioje sutartyje numatyta kaina, privalėjo apie pranešti ieškovui ankščiau ir nutraukti šalių sutartinius santykius. Atsakovė šito nepadarė, nes būtų privalėjusi grąžinti ieškovui 54 000 Lt, kuriuos naudojo detaliojo planavimo procedūroms. Todėl nutraukti preliminariąją sutartį atsakovei buvo nenaudinga, ji elgėsi nesąžiningai.
3. Pagal teismų praktiką ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai turi būti kompensuota prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė. Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Ieškovo nuostoliai sudaro 120 828 Lt, kurių teismas nepriteisė, nes nenustatė atsakovės kaltės.
4. Teismas priteisė tik 16 200 Lt nuostolių už tai, kad atsakovė naudojosi ieškovo pinigais, tačiau nesuprantama, kodėl teismas nelaikė nuostoliais palūkanų (18 698,48 Lt), kurias ieškovas priverstas mokėti bankui už paimtą kreditą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo P. D. apeliacinį skundą atsakovė B. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovo teiginys, kad 53 000 Lt yra pinigai už žemės sklypą, yra melagingas, nes šį faktą jau išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, atmesdamas P. D. ir V. V. ieškinį. Ieškovai neįrodė, kad 2003 m. spalio 21 d. paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, o šie pinigai yra gauti už žemės sklypą. Be to, pats ieškovas 2009 m. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl 53 000 Lt paskolos išieškojimo. Sudaryti pagrindinę sutartį buvo neįmanoma ne tik dėl to, kad 18 arų žemės sklypo nebuvo ir preliminari sutartis jau pasibaigusi, bet ir dėl to, jog ieškovas nesutiko sumokėti už sklypui skirtas komunikacijas. Minėtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas šiuo klausimu yra įsitesėjęs, o 53 000 Lt išieškoti ir 2010 m. sausio mėnesį grąžinti ieškovui.
2. Pats ieškovas buvo iniciatorius sudaryti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo, atsakovė pati pirkėjų neieškojo. Ieškovo uošvis ir atsakovės motina buvo pažįstami, todėl ieškovas žinojo, kad atsakovė turi žemės ir tvarkys dokumentus dėl žemės padalijimo į sklypus. Ieškovas paprašė rezervuoti jam 18 arų žemės sklypą. Atsakovė pati surašė preliminariąją sutartį, nurodydama, kada bus sudaryta pagrindinė sutartis, nes jau buvo kalbėjusi su architektais. Tačiau po vienerių metų, t. y. 2004 m. pavasarį, detalusis planas nebuvo parengtas dėl ilgų biurokratinių procedūrų, nepriklausančių nuo atsakovės. Sudaryta preliminarioji sutartis pasibaigė po vienerių metų.
3. Klaipėdos apygardos teismas atmetė ieškovo ir jo uošvio Vladislovo ieškinį dėl žemės pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio pagrindu. Ieškovai neįrodė, kad 2003 m. spalio 21 d. paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, dengiantis žemės pirkimą. Akivaizdu, kad paskolos sutartis sudaryta notarine forma, už pasiskolintus pinigus buvo įkeista atsakovės motinos žemė. Ši paskolos sutartis yra reali ir galiojanti, o ne apsimestinė, ir tai nėra pinigai už žemę, nurodytą preliminarioje sutartyje. Preliminarioji sutartis pasibaigė suėjus metams, t. y. 2004 m. kovo 12 d.
4. Nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių pavidalu gali kilti tik tuo atveju, jei atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai. Praėjus vieneriems metams sudaryti pagrindinės sutarties nebuvo galima, nes nebuvo patvirtintas detalusis planas, nebuvo jokio pardavimo objekto. Ieškovas prašo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalį, tačiau nepateikė įrodymų, kad pasibaigus preliminariajai sutarčiai, atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl turėtų atlyginti nuostolius. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypai brangesni nei (duomenys neskelbtini) todėl šiuo atveju kainų skirtumo principas negali būti taikomas.
5. Ieškovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, žinojo, kad detalusis planas dar tik bus rengiamas, žinojo, kad konkretaus žemės sklypo nėra, todėl nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, sudarydamas preliminariąją sutartį, prisidėjo prie savo galimų nuostolių ir prisiėmė riziką dėl galimo pagrindinio sandorio nesudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šalys 2003 m. kovo 12 d. sudarė preliminarią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė (pardavėja) parduos ieškovui (pirkėjui) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaina – 3 000 Lt už vieną arą, norimas pirkti plotas – 18 arų. Pagrindinę sutartį šalys susitarė sudaryti tada, kai atsakovė bus parengusi sklypo detalųjį planą. Ieškovas sumokėjo 1 000 Lt avansą (b. l. 8, t. 1). Byloje nustatyta, kad atsakovės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detalusis planas patvirtintas 2005 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T1c-299 (Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-132-122/2008, b. l. 57), tačiau po detaliojo plano patvirtinimo šalys pagrindinės sutarties nesudarė. Iš šalių paaiškinimų, duotų Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-132-122/2008 ir šioje byloje matyti, kad atsakovė po detaliojo plano patvirtinimo nesutiko perduoti žemės sklypo už kainą, numatytą preliminarioje sutartyje, t. y. po 3 000 Lt už vieną arą, o ieškovas žemės sklypo didesne kaina nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje nepirko.
Ieškovas reikalauja priteisti prarastos konkrečios galimybės 100 028 Lt piniginę vertę. Reikalavimą grindžia aplinkybe, kad jis, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, 2006 m. nupirko kitą 14,99 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 145 000 Lt, mokėdamas už vieną arą 9 673 Lt. Ieškovas piniginio atlyginimo už prarastą galimybę dydį apskaičiuoja taikydamas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą (9 673 Lt – 3 000 Lt x 14,99 = 100 028 Lt).
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. Taigi, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė gali būti taikoma šaliai, kaltai dėl atsisakymo sudaryti sutartį. Pirmosios instancijos teismas preliminariąją sutartį išaiškino taip, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, buvo numačiusios, jog detaliojo plano procedūros metu atsiradusios aplinkybės gali turėti įtakos galutinės kainos nustatymui sudarant preliminariąją sutartį ir nustatė, kad nėra atsakovės kaltės dėl vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį.
Sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, o jei jos sutartyje nenurodytos, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Šalių preliminarioji sutartis sudaryta iki žemės sklypų detaliojo plano sudarymo. Nustatyta kaina už vieną arą 3 000 Lt. Ieškovas (pirkėjas) sumoka 1 000 Lt avansą. Likusią pinigų sumą sumoka ,,šalių susitarimu, t. y. tada, kai pardavėjas pilnai bus parengęs sklypo detalųjį planą“. Atsakovė atsisakymą parduoti žemės sklypą po 3 000 Lt už arą grindžia padidėjusia žemės kaina rinkoje, ir ta aplinkybe, kad kainos padidėjimą įtakoja ir išlaidos, kurias ji patyrė ir patirs ateityje įrenginėdama inžinierines komunikacijas.
Pagal atsakovės paaiškinimus Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-132-122/2008 devynių arų žemės sklypo kaina 154 000 Lt, tačiau ieškovas pirkti už tokią kainą nesutiko (b. l. 130). Preliminariąja sutartimi šalys nustatė tvirtą vieno aro žemės kainą. Dėl konkretaus žemės sklypo dydžio šalys nesusitarė, ieškovas tik pageidavo 18 arų žemės sklypo. Šalys, ieškovui sumokėjus 1 000 Lt avansą, preliminarioje sutartyje nenurodė konkrečios likusios sumokėti sumos dydžio. Tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad buvo sutarta tvirta vieno aro žemės kaina, 18 arų žemės sklypas kainuotų 54 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, pasisakė, kad galutinė kaina nebuvo nustatyta, nes šalys numatė, kad detaliojo plano parengimas gali įtakoti kainą. Su tokiu sutarties aiškinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nei ieškovas, nei atsakovė nėra nurodę aplinkybių, kad sudarant preliminariąją sutartį, būtų tartasi dėl detaliojo plano rengimo išlaidų įtakos žemės kainai. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje bylioje Nr. 2-132-122/2008, tiek šioje byloje atsakovė aiškiai nurodė, kad atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį už kainą, numatytą preliminarioje sutartyje, nes rinkoje ženkliai pakilo žemės pardavimo-pirkimo kainos ir dėl jos išlaidų inžinieriniams įrengimams. Be to, atsakovė atsikirtimų į pareikštą reikalavimą negrindė aplinkybėmis, kad šalys buvo numačiusios, jog detaliojo plano procedūros metu atsiradę procesai, įvykiai gali turėti įtakos tariantis dėl galutinės kainos.
Šalys preliminariąją sutartį sudarė 2003 m. kovo 12 d., detalusis planas patvirtintas 2005 m. spalio 27 d. Per laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki detaliojo plano patvirtinimo įvyko žemės kainų kilimas ir tai yra visiems žinoma aplinkybė, šalys tą aplinkybę pripažįsta. Ieškovas 2006 m. spalio 4 d. žemės sklypą 14,99 aro dydžio įsigijo (duomenys neskelbtini), už arą mokėjo 9 673 Lt (b. l. 127-130, t. 1).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys preliminariąja sutartimi nustatė už žemės vieną arą konkrečią 3 000 Lt kainą ir nenumatė dėl kokių procesų, aplinkybių kaina gali didėti ar mažėti. Todėl atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, parduodant žemę po 3 000 Lt už arą, motyvuojant tuo, kad pakilo žemės kainos, yra nepagrįstas. Atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį ir nustatydama žemės sklypo pardavimo terminą (kai parengs detalųjį planą), kai dar detalusis planas nebuvo pradėtas rengti ir nebuvo žinoma, kiek laiko užtruks plano parengimas ir patvirtinimas, nebuvo atidi ir rūpestinga.
Ieškovas vieno aro žemės 6 673 Lt kainų skirtumą skaičiuoja už 14,99 arų dydžio žemės sklypą. Minėta, preliminariąja sutartimi buvo nustatyta tik konkreti vieno aro žemės kaina, o dėl parduodamos-perkamos žemės sklypo konkretaus dydžio šalys nebuvo susitarusios (ieškovas išreiškė tik pageidavimą), o ir negalėjo susitarti, nes reikėjo parengti detalųjį planą laikantis žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal detalųjį planą buvo suformuoti nuo 6,58 iki 10 arų dydžio žemės sklypai. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo reikalavimas atlyginti skirtumą už ieškovo nupirktą 14,99 arų dydžio sklypą yra nepagrįstas ir yra mažinamos kainos skirtumu už 8,0 arų dydžio sklypą. Ieškovo nuostolių dydį (prarastos galimybės piniginę vertę apskaičiuotą kainų skirtumo principu) lėmė žemės kainų kilimas, kuris nepriklausė nuo šalių valios. Laikotarpyje nuo 2005 m. spalio 26 d. (detaliojo plano patvirtinimas) iki 2006 m. spalio 2 d. (ieškovas įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) žemės kainos nekilnojamojo turto rinkoje toliau sparčiai kilo. Todėl ieškovas, įsigydamas kitą žemės sklypą, praėjus beveik vieneriems metams po detaliojo plano patvirtinimo, prisidėjo prie nuostolių padidėjimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalimis, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui atlygintinų nuostolių dydį sumažinti iki 26 692 Lt.
Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius, kuriuos sudaro 18 698,48 Lt palūkanos, kurias jis sumokėjo bankui laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 7 d. už suteiktą kreditą, yra nepagrįstas. Ieškovas žemės sklypo pirkimui iš AB SEB bankas gavo 120 000 Lt paskolą (b. l. 118-127, t. 1). Per ieškovo nurodytą laikotarpį bankui yra sumokėjęs 18 698,48 Lt palūkanų (b. l. 151, t. 1). Palūkanas moka nuo 120 000 Lt paskolos. Tuo tarpu atsakovei pagal paskolos sutartį, sudarytą 2003 m. spalio 21 d., paskolino 26 500 Lt, kitą dalį 26 500 Lt pagal tą pačią sutartį paskolino V. V. (b. l. 15, t. 1). V. V. ieškovui perleido savo reikalavimo teisę dėl 26 500 Lt išieškojimo iš atsakovės. Taigi ieškovas atsakovei paskolino 26 500 Lt, o reikalauja priteisti palūkanas, sumokėtas bankui nuo ženkliai didesnės 120 000 Lt sumos. Be to, ieškovui yra priteistos 5 proc. metinės palūkanos (16 200 Lt) nuo visos 53 000 Lt sumos pagal 2003 m. spalio 21 d. paskolos sutartį už 6 metų naudojimosi laikotarpį skolintais pinigais. Atsakovė teismo sprendimo dalies dėl 16 200 Lt palūkanų priteisimo kaip ir dėl 53 000 Lt paskolos bei 1 000 Lt avanso priteisimo apeliacine tvarka neskundžia. Kadangi ieškovui priteistos 5 proc. palūkanos už šešis metus dengia palūkanas, kurias jis bankui moka nuo sumos, paskolintos atsakovei, o ne nuo 120 000 Lt, tai antrą kartą palūkanos, kaip nuostolių atlyginimas, nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iš jos ieškovui buvo priteista 53 000 Lt negrąžinta paskola. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolės Vidos Daugirdienės 2010 m. vasario 5 d. patvarkymą, iš kurio matyti, kad minėta teismo nutartis yra įvykdyta, t. y. 53 000 Lt paskola (pagal 2003 m. spalio 21 d. paskolos sutartį), kurią ieškovas taip pat prašo priteisti nagrinėjamoje byloje, ieškovui yra grąžinta (t. 2, b. l. 93). Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartis buvo priimta 2009 m. rugpjūčio 28 d., t. y. dar iki ieškovo patikslinto ieškinio, kuriuo ieškovas prašė priteisti 53 000 Lt, teismui pateikimo dienos (2009 m. lapkričio 24 d.). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo patikslinto ieškinio teismui pateikimo metu 53 000 Lt suma iš atsakovės jau buvo priteista įsitesėjusia Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą dėl 53 000 Lt sumos priteisimo iš atsakovės turėjo būti nutraukta. Priešingu atveju 53 000 Lt suma būtų priteista iš atsakovės ieškovui du kartus. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 53 000 Lt priteisimo šalys apeliacine tvarka neskundžia, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas, kadangi neperžengus apeliacinio skundo ribų pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų iš esmės neteisingas. Todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės B. M. ieškovo P. D. naudai priteista 53 000 Lt negrąžinta paskola, panaikintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas už patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 188 926,48 Lt (1 000 Lt + 53 000 Lt + 100 028 Lt + 18 698,48 Lt + 16 200 Lt) sumą sumokėjo 4 779 Lt žyminį mokestį. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas 23,23 proc. (43 892 Lt / 188 926,48 Lt x 100), iš atsakovės ieškovui priteistina: 1 100 Lt žyminio mokesčio ir 580,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 23,23 proc. (t. y. atmesta 76,77 proc. reikalavimų), iš ieškovo atsakovei priteistinos 1 535 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 3 416,56 Lt žyminį mokestį, taip pat turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 22,48 proc. (26 692 Lt / 118 726,48 Lt x 100), iš atsakovės ieškovui priteistinas 768 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 112,40 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 000 Lt. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 22,48 proc. (t. y. atmesta 77,52 proc. skundo reikalavimų), iš ieškovo atsakovei priteistinos 1 550,40 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog 2 000 Lt suma mokama už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir atstovavimą, o atsakovės advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo (neatstovavo atsakovės), priteistinos 1 550,40 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme mažintinos perpus, t. y. iki 775,20 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimas priteisti iš atsakovės B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 100 028 Lt nuostoliams atlyginti, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje iš dalies patenkinti. Priteisti iš atsakovės B. M. ieškovo P. D. naudai 26 692 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt du litus) nuostoliams atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės B. M. ieškovo P. D. naudai priteista 53 000 Lt negrąžinta paskola, panaikinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant ieškovui P. D. iš atsakovės B. M. 1 100 Lt žyminio mokesčio ir 580,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovo P. D. atsakovei B. M. 1 535 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui P. D. iš atsakovės B. M. 768 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 112,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei B. M. iš ieškovo P. D. 775,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.