Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1223-567/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
2A-1223-567/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
V. P.
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.2.; 35.4.;42.11.5.; 44.5.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-50-665/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. P. ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei A. B. dėl vienašalio sandorio pripažinimo įvykdytu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. pateikė ieškinį, prašydama priteisti 10000 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. birželio 4 d. jos ir atsakovo motina V. P. iš Kretuonų kolūkio nusipirko gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Šio turto pirkimui buvo panaudoti ieškovės investiciniai čekiai ir grynieji pinigai. 2009-02-26 V. P. mirė. Jos palikimą nustatytu įstatymo terminu priėmė, kaip įstatyminė įpėdinė, A. B.. Mirusiosios testamentinis įpėdinis terminą motinos palikimui priimti praleido. 2012-04-18 ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė palikimo atsisako atsakovo naudai, jeigu jis iki 2013-05-01 ieškovei sumokės 15000 Lt, o seseriai Z. D. 5000 litų kompensaciją. Su tokiomis sąlygomis atsakovas V. P. sutiko ir 2012-04-18 parašė pakvitavimą. 2012-09-14 jis ieškovei sumokėjo 1000 Lt, 2013-02-01 sumokėjo 4000 Lt. Neįvykdyti įsipareigojimai sudarė 10000 Lt. Ieškovė prašė atsakovo priešieškinį atmesti, nes, rašydamas pakvitavimą, atsakovas nebuvo nuo ieškovės priklausomas, o pakvitavimą surašė, nes priimti motinos palikimo nesugebėjo nustatytu 3 mėnesių terminu be svarbių priežasčių, neturėjo įrodymų, kad jis motinos palikimą priėmė faktiniu tiesioginiu valdymu (LR CK 6.38 str.).

Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo pakeisti 2012-04-18 V. P. sudarytą vienašalį sandorį (pakvitavimą), sumažinant pagal jį prisiimtą įsipareigojimą iki 5000 Lt bei pripažinti sandorį įvykdytu, ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, pasirašydamas pakvitavimą, atsakovas įsipareigojo ieškovei kompensuoti jos įdėtas lėšas į paveldimą mamos turtą, tačiau jis jau yra ieškovei sumokėjęs 5000 Lt ir tai yra pakankamas atsiskaitymas pagal pakvitavimą, kadangi 15000 Lt yra įrašyta išimtinai ieškovės reikalavimu, tačiau tokio dydžio reikalavimas yra nepagrįstas, nes suteikė ieškovei nepagrįstą pranašumą, kadangi ji tiek lėšų į namą neįdėjo, o pakvitavimo surašymo tikslas buvo kompensuoti ieškovės į namo įsigijimą įdėtas lėšas (LR CK 5.57 str., 5.60 str., 6.228 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu nusprendė:

Ieškinį atmesti;Priešieškinį patenkinti. Pakeisti 2012 m. balandžio 18 d. V. P. pasirašyto vienašalio sandorio (pakvitavimo) sąlygą, sumažinant pagal jį prisiimtą įsipareigojimą ieškovei A. B. iki 5000 Lt bei pripažinti sandorį įvykdytu;Priteisti iš ieškovės A. B. 500 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas;Priteisti iš ieškovės A. B. valstybės naudai 1439,72 Lt;Priteisti solidariai iš ieškovės A. B. į valstybės biudžetą 28,35 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl pašto išlaidų;Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-06-19 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo 1,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 0,2500ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą. Teismas nustatė, kad 1992-06-04 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374, sutartimi Nr. 179 V. P. nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, kurio vidutinė rinkos kaina yra 9668 Lt, ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos kaina yra 288 Lt, ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2119 Lt, kitus kiemo statinius, kurių vidutinė rinkos vertė yra 48 Lt, o viso nusipirko nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 12123 Lt, esančio (duomenys neskelbtini). Šio turto pirkimo - pardavimo sandoris patvirtina, kad namas su priklausiniais parduotas už 34527 rublių, iš kurių 21000 rublių sumokėta investiciniais čekiais, o 13527 rublių sumokėta grynaisiais pinigais. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo žodinį susitarimą ir atsakovo prisiimtą pakvitavimą prievolę atlyginti dalį namo ir priklausinių sumokėtos kainos, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sutiko, kad ieškovė savo lėšomis padėjo V. P. atsiskaityti, perkant namą, galimai V. P. perkamam namui su priklausiniais buvo panaudoti ieškovės 8000 čekių ir 2000 rublių. Tokiu būdu buvo panaudota ieškovės 10000 rublių, kurie nuo sumokėtos už parduotą namą sumos sudaro 28,96 % nupirkto turto vertės. V. P. mirė 2009-02-26. Teismas konstatavo, kad 2009-09-10 registro duomenimis šio turto vidutinė rinkos vertė 12123 Lt ir padarė išvadą, kad nuo šios sumos prisiimamas V. P. skolinis įsipareigojimas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus sudarytų 28,96 %, t.y. 3510,82 Lt. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei pagal pakvitavimą prisiimtos prievolės vykdymui yra sumokėjęs 5000 litų. Tokiu būdu atsakovas įrodė, kad jis siekė, surašydamas pakvitavimą, kompensuoti ieškovės įdėtas į V. P. perkamą namą su priklausiniais lėšas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas prievolę įvykdė. Šią prievolę V. P. prisiėmė, įvertinęs, kad pagal testamentą jis vienas paveldi motinos palikimą (LR CK 6.228 str. 2 d., LR CPK 80 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas per nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti motinos palikimo nepriėmė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra pagrįsta. Ieškovė yra vienintelė paveldėtoja, kadangi pateikė pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo, nepraleisdama 3 mėnesių termino. 2012-04-18 ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė pasirašys sutikimą dėl atsakovo įtraukimo į motinos palikimo paveldėtojų sąrašą, buvo surašytas pakvitavimas, ieškovė tapo velionės kreditore ir atsakovas turėjo sumokėti 15000 Lt. Tokiu būdu atsakovas įgijo pranašumą ieškovės atžvilgiu, kadangi pasirašytas pakvitavimas jokių garantijų ieškovei nesuteikė. Ieškovė per savo neapdairų elgesį, turėdama galimybę paveldėti visą motinos turtą, iškeitė paveldėjimo teisę į atsakovo pakvitavimą (LR CK 5.60 str., 5.57 str. 2 d., 6.228 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-70-665/2010 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. ir Z. D., įsiteisėjusia 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu, nes nebuvo pašalinti pareiškimo trūkumai teismo nustatytu terminu. Tai reiškia, kad minėta 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jos neprijungė prie nagrinėjamos bylos.CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šis principas taikomas ir keičiant sudarytą sutartį ar atskiras jos sąlygas, t. y. šalys laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti bei kooperuotis ir ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Aptarti sutarties vykdymo principai reikšmingi nagrinėjamai bylai sprendžiant dėl taikytinų teisės normų ginčo teisiniams santykiams, nes tarp sutarties šalių kilus ginčui dėl sutarties sąlygų turinio ar netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ir neišsprendus ginčo šalių laisva valia, nukentėjusi šalis turi teisę pažeistas teises ginti teisme, prašydama pakeisti (panaikinti) sutarties sąlygas dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Tokiu atveju į teismą besikreipianti šalis turi įrodyti sutarties vykdymo principų faktinį pažeidimą ir (ar) prašymo pakeisti sutarties sąlygas faktinį pagrindą.Pateiktu priešieškiniu atsakovas prašė pakeisti 2012 m. balandžio 18 d. V. P. pasirašyto vienašalio sandorio (pakvitavimo) sąlygą, sumažinant pagal jį prisiimtą įsipareigojimą ieškovei A. B. iki 5000 Lt bei pripažinti sandorį įvykdytu. Tai reiškia, kad atsakovas nepažeidė sutarties stabilumo principo, nes atsakovas, sumokėdamas 5000 Lt, vykdė bendradarbiavimo pareigą, elgėsi pagal sąžiningumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes atsakovas turėjo įrodyti, kad jo reikalaujamas sutarties sąlygų pakeitimas nepažeidžia šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo pagal įstatymą, nepraleisdama 3 mėnesių termino, nesuteikia ieškovei teisinių privilegijų ir teisės reikalauti sumokėti 2896,20 EUR (10000 Lt), nes ieškovė nepateikė įrodymų apie šios sumos panaudojimą dėl paveldimo turto įgijimo/pagerinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė savo lėšomis padėjo velionei V. P. atsiskaityti, perkant namą, kad V. P. perkamam namui su priklausiniais buvo panaudoti ieškovės 8000 čekių ir 2000 rublių, kurie nuo sumokėtos už parduotą namą sumos sudarė 28,96 % nupirkto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad V. P. mirus 2009-02-26, pagal 2009-09-10 registro duomenimis šio turto vidutinė rinkos vertė sudarė 12123 Lt, padarė teisingą išvadą, kad nuo šios sumos prisiimamas V. P. skolinis įsipareigojimas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus sudarytų 28,96 %, t.y. 3510,82 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas ieškovei pagal pakvitavimą prisiimtos prievolės vykdymui sumokėjo 5000 litų ir yra tinkamai įvykdęs prievolę, nes byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo argumentus, kad 2012-04-18 vienašalio sandorio pakeitimas, sumažinant įsipareigojimą iki 5000 Lt sumos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijo testamento, išduoto velionės V. P. atsakovo V. P. naudai. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2012-09-14 pakvitavime dėl 1000 Lt iš V. P. gavimo, nurodė, kad liko 14000 Lt skolos, nepanaikino atsakovo teisės pateikti priešieškinį ir prašyti pakeisti 2012-04-18 V. P. sudarytą vienašalį sandorį (pakvitavimą), sumažinant pagal jį prisiimtą įsipareigojimą iki 5000 Lt bei pripažinti sandorį įvykdytu, atsižvelgiant į tai, kad 2012-09-14 pakvitavimas patvirtina 1000 Lt sumokėjimo faktą.Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nes glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teisinius argumentus bei išvadas (LR CPK 270 str.). Tai, kad ieškovei nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str.Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str. 6.195 str., 6.200 str., 6.228 str. 2 d.; CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Apeliantė neįgijo pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta BurdulienėAlvydas Barkauskas