- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-15
- Bylos Nr.
- A-663-1842-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Pareiškėjas
- A. G. G.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. G. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 1P- 447K, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Nurodė, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos darbo saugos komiteto narys. Vadovaujantis Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punktu, prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbdavys turėjo kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo, tačiau nesikreipė. Todėl manė, kad nuobauda paskirta neteisėtai.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutiko. Nurodė, kad minėtos kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punkte numatytos garantijos skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus - išankstinis Profsąjungos sutikimas. Analoginės garantijos (atleidžiant iš darbo) darbuotojams, išrinktiems į darbuotojų atstovaujamuosius organus, numatytos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 straipsnio 1 dalyje. DK 19 straipsnyje išvardinta, kas gali būti šiais organais. Būtent, darbovietėje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamieji - renkamieji organai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje 11.1 punkte nurodyta, kad profesinėje sąjungoje išrinkti atstovaujamieji organai - tai organai, turintys DK 22 straipsnyje numatytas teises. Ši aplinkybė nustatoma pagal profesinės sąjungos įstatus (statutus) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2004 m. kovo 24 d., Valdybos reglamento III skirsnio 5 punkte nurodyta, kad Valdyba yra Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos nariams atstovaujantis ir profesinės sąjungos veiklą organizuojantis valdymo organas. Vilniaus teritorinės muitinės profsąjungos komitetai yra renkamieji, tačiau ne atstovaujamieji organai, jie neturi DK 22 straipsnyje numatytų teisių, todėl pareiškėjui kaip Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų profesinės sąjungos Darbo saugos komiteto nariui garantijos, numatytos kolektyvinės sutarties 35 punkte, netaikomos. Todėl atsakovas pagrįstai nesikreipė į profsąjunginę organizaciją dėl sutikimo skiriant A. G. G. tarnybinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 4 d. sprendimu skundą tenkino ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-447K panaikino. Teismas vadovavosi DK 19, 22 straipsniais, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas yra Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos darbo saugos komiteto narys. Dėl sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą darbdavys Vilniaus teritorinės muitinė į profesinę sąjungą nesikreipė. Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos darbo saugos komitetas turi teisę teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje, vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę ir kt. (DK 22 straipsnis). Pagal Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos Komitetų darbo reglamento 3 punktą ir Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 23.3 punktą komitetas yra renkamasis ir atstovaujamasis organas, todėl prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į profesinės sąjungos darbo saugos komitetą, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas. Teismas nusprendė, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir kolektyvinės sutarties nuostatų.
II.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis spręstina, kad valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų nariai, turi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytas jiems teises, todėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams netaikytina (Administracinių teismų praktika Nr. 3, Konsultacija Nr. 23.2-K, 2002 m. gruodžio 4 d. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų). Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis nurodė, kad Statutas numato, jog profesinių sąjungų atstovai skiriant tarnybines nuobaudas turi teisę dalyvauti stebėtojų teisėmis, todėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis netaikytinas (2004 m. liepos 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A11-665/2004). Atsižvelgiant į tai mano, kad muitinės pareigūnams Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis netaikytinas, nes Statuto nuostatos dėl profesinių sąjungų veiklos muitinės įstaigose reglamentavimo turi prioritetinį pobūdį prieš atitinkamas Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas. Taip pat nurodo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus ir teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos darbo saugos komitetas turi DK 22 straipsnyje numatytas teises. Pagal Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatų Valdybos darbo reglamento III skirsnyje įtvirtintas nuostatas, tik valdyba yra Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos nariams atstovaujantis ir profesinės sąjungos veiklą organizuojantis valdymo organas, turintis DK 22 straipsnyje numatytas pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises. Tuo tarpu Komitetų įgaliojimai, numatyti Komitetų darbo reglamento III skirsnyje, visiškai neatitinka DK 22 straipsnyje įtvirtintoms darbuotojų atstovų teisėms. Pažymi, kad Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos komitetai yra renkamieji, tačiau ne atstovaujamieji organai (Įstatų IV skirsnio 66 punktas).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Vadovaujasi Statuto 1, 16 straipsniais, DK 19, 22 straipsniais, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo V skirsniu, kolektyvinės sutarties 35 punktu ir nurodo, kad yra profesinės sąjungos narys, išrinktas į darbo saugos komitetą. Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 23.3 punktu komitetai įvardyti kaip valdymo organai. Komitetų sudarymas, įgaliojimai, darbo tvarka, veiklos kryptys, pareigos ir teisės yra nustatyti profesinės sąjungos įstatuose ir darbo reglamente. Pagal profesinės sąjungos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Darbo saugos komitetas turi teisę atstovauti profesinę sąjungą ir jos narius įstaigose ir institucijose, teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo, vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę ir kt. (DK 22 str.). Kadangi Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos darbo saugos komitetas yra atstovaujamasis - renkamasis organas, todėl prieš skiriant jo nariui tarnybinę nuobaudą reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas. Darbdavys dėl tokio sutikimo nesikreipė, todėl tarnybinė nuobauda jam skirta neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalyje (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX – 2186 redakcija) nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.
Realizuojant minėtame straipsnyje numatytas teises tarp atsakovo ir Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas kolektyvinė sutartis. Šios sutarties 35 punkte buvo susitarta, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.
Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo išrinktas į darbuotojų atstovaujamuosius organus, todėl prieš jam skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas profesinės sąjungos sutikimas.
Atsakovas Kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatų neginčijo, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, ši nuostata neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantiems įstatymams, todėl šioje byloje turi būti taikoma.
Pažymėtina, kad Statuto 16 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas suteikė kolektyvinės sutarties šalims tam tikrą diskrecijos teisę susitarti dėl kolektyvinės sutarties sąlygų ir tai buvo padaryta. Atsakovas, pasirašydamas šią sutartį, įsipareigojo ją tinkamai vykdyti, tačiau skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą to nepadarė, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagristai panaikino atsakovo įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.