- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- N1-587-408/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- N. B.
- Kaltinamasis
- J. T. S.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant V. S., dalyvaujant prokurorei R. R., gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiajam N. B., kaltinamajam J. T. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. T. S., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) studentas, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 metų gegužės 18 dieną, apie 03.00 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs - per tvorą įlipęs į nukentėjusiojo N. B. namų kiemą, pasikėsino pagrobti elektrinę žoliapjovę „Nova“ 250 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo N. B., tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Kaltinamasis J. T. S. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2011-05-18 apie 02.00 val. kartu su dviem iš matymo pažįstamais jaunuoliais, kurių jokių duomenų nežino, vieno iš jų vairuojamu automobiliu „VW“, atvyko į Kauno rajoną, Užliedžių seniūniją, Vijūkų kaimą ir sustojo vieno iš daugiabučių namų kieme, kur kalbėjosi, klausėsi muzikos. Kokia tai buvo gatvė ir koks namo numeris, nežino. Maždaug apie trečią valandą nakties sumanė išeiti pasivaikščioti. Vaikščiojo Vijūkų gatvėmis. Staiga išgirdo, kad kažkoks tai vyras šaukia kreipdamasis į juos: „balvonai“. Jie ėjo link mašinos. Po kelių minučių tas pats vyriškis, kaip jis suprato, kirtęs kampą, išlindo tiesiai prieš juos, maždaug 5-10 metrų atstumu nuo jų. Vyriškis buvo su vilkšuniu ir iš karto, nieko nesakęs, šuniui davė komandą juos pulti. Vilkšunis pradėjo bėgti link jų. Jie pradėjo bėgti. Pamatęs, kad nepabėgs, sustojo, manė, kad tuomet jo nepuls. Pribėgęs vilkšunis šoko jam ant nugaros ir jis pargriuvo kniūbsčias. Tuomet pribėgo šuns šeimininkas, kuris klausė, ką jis čia veikia, pradėjo kaltinti jį, kad jis prieš keletą dienų iš jo yra pavogęs žoliapjovę. Kai jis atsakė, kad jokios žoliapjovės nevogė, vyriškis vėl siundė ant jos šunį, kuris jam kando į įvairias kūno vietas. Bijodamas, kad ant jo vėl nebūtų siundomas šuo, pasakė vyriškiui, kad pavogė jo žoliapjovę. Po to vyriškis paskambino į policiją sakydamas, kad pagavo vagį. Jam ir vyriškiui einant link pagrindinės gatvės, buvo priėjęs šuns savininko kaimynas, jie abu kalbėjo, kad jis vagis. Po to privažiavo jo iš matymo pažįstami jaunuoliai ir pasakė jam, kad jis liptų pas juos į automobilį. Šuns šeimininkas jam to daryti neleido ir šuniui davė komandą jį saugoti. Po to atvyko policijos pareigūnai ir uždarė jį į areštinę. Jokių nusikaltimų nėra padaręs nei vienas, nei su kuo nors.
Nukentėjusysis N. B. parodė, kad savo kieme elektrinę žoliapjovę laikė prie įėjimo į namą durų. Koks jos pavadinimas, nepamena. Žoliapjovė nenauja, jos vertė 200 litų. 2011-05-18 apie 03.00 val. pabudo, išgirdęs šuns lojimą. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad maždaug ties kairiuoju tvoros (esančios prieš įėjimą į namą) kampu vienas vyriškis lipa iš jo kiemo į Girelės gatvę. Matė, kad Girelės gatvėje stovi dar du vyriškiai. Vyriškis, kuris lipo iš jo kiemo per tvorą buvo apsirengęs pilkai dėmėtą striukę, taisyklingų raštų ant jos nebuvo. Suprato, kad tai vagys ir kad juos reikia sulaikyti. Išėjęs į kiemą pamatė, kad žoliapjovė yra nunešta prie tvoros kampo maždaug ties ta vieta, kur per tvorą iššoko vyriškis, dėvėjęs pilkai dėmėtą striukę. Iš voljero pasiėmęs tarnybinį šunį Grizlį, išėjo į Užgirėlio gatvę. Trijų vyriškių jau nebebuvo. Ėjo Girelės gatve maždaug 200 metrų, ieškodamas tų vyriškių. Tarnybinis šuo buvo su pavadžiu ir jis sekė nuėjusių vyriškių pėdomis. Ties Liucijanavos ir Lubinų gatvių sankryža, pamatė einančius tris vyriškius, kurių vienas buvo su anksčiau paminėta pilkai dėmėta striuke bei kiti du vyriškiai apsirengę tamsiais rūbais. Tarp jo bei tų vyriškių galėjo būti apie 15-18 metrų atstumas. Nusprendė juos sulaikyti. Tie vyriškiai jo nematė. Jis sušuko: „policija, stokit“. Vyriškiai neatsakė, pasiėmė akmenis bei plytgalius ir pradėjo mėtyti į jį bei šunį. Pataikė jam į dešini petį. Suprato, kad vienas akmuo pataikė ir į šunį Grizlį, nes jis sucypė. Jis dar sykį sušuko: „policija, stokit, paleisiu tarnybinį šunį“. Tuomet vyriškiai pradėjo bėgti Lubinų gatve. Jis paleido tarnybinį šunį Grizlį nuo pavadžio ir davė jam komandą „svetimas“, kuri reiškia, kad bėgantys asmenys turi būti sulaikyti. Šuo nusivijo asmenis Lubinų gatve. Šuo sulaikė vieną asmenį, kitu du pabėgo. Jis apie įvykį pranešė policijai. Tuo metu vienas iš kaimynų, per langą paklausė, kas atsitiko. Jam paprašius, kaimynas priėjo prie jų. Jis sulaikytojo paklausė, kokia jo pavardė ir kodel jis vagiliauja. Asmuo pasivadino J. S., sakė, kad vagiliauja, nes neturi pinigų, yra iš Kauno. Taip pat S. pasakė jam, kad yra atvažiavęs su dviem draugais dviračiais iš Kauno ir kad dviračiai yra palikti Liucijanavos bei Bivylių gatvių sankryžoje. Tada kaimynas pasakė, kad savo automobiliu nuvažiuos iki tos sankryžos ir pasižiūrės tuos dviračius. Iki tos vietos yra gal pusantro kilometro. Jis J. S. paprašė, kad jis parodytų tą vietą, kur yra jų dviračiai ir jie pradėjo eiti lik Liucijanavos ir Bivylių gatvių sankryžos. Beeinant grįžo kaimynas, kuris pasakė, kad jokių dviračių sankryžoje nėra. Tada kaimynas nuvažiavo namo. S. sakė, kad tikrai norėjo pavogti žoliapjovę ir jo dėl to atsiprašinėjo. Beeinant išgirdo iš paskos atvykstančio automobilio garsą ir kartu su šunimi pasitraukė į kairę kelio pusę. J. S. pasitraukė į dešinę kelio pusę. Automobilis važiavo ant jo, jis spėjo pasitraukti. Po to automobilis nuvažiavo Liucijanavos gatve toliau link Bivylių gatvės. Jam paklausus J. S., ar čia ne jo draugai važiuoja tuo automobiliu, jis nieko neatsakė. Po kelių minučių privažiavo tas pats automobilis, iš kurio išlipę du vyriškiai, rankose laikydami peilius, grasino jam, sakydami: „tu nežinai ant ko užsirovei, greičiau paleidi mūsų draugelį. Jei jo nepaleisi padegsiu ar susprogdinsiu tavo šeimą ir namus“. Po to vyriškiai nuvažiavo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis trumpai papasakojo situaciją. Po to S. buvo nugabentas į policiją. Prie apklausos protokolo pridėjo savo ranka nupieštą schemą, kurioje nurodytas jo namas, pažymėtos gatvės, parodyta J. S. bei jo bendrininkų persekiojimo maršrutas bei J. S. sulaikymo vieta.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2011 metų gegužės 18 naktį, apie 2.30 val., būdamas namuose išgirdo kieme šaukiantį vyrišką balsą. Pažiūrėjęs pro langą, prie pat sklypo tvoros pastebėjo stovintį iš matymo pažįstamą kaimyną Nerijų. Daugiau nieko nematė. Paklausus kas atsitiko, Nerijus pasakė, kad pagavo vagį ir prašė kad padėtų. Kieme prie Nerijaus pamatė ant žemės gulintį vaikiną, kuris buvo visas purvinas, matė prie vaikino stovintį Nerijų ir netoliese iš balos vandenį lakantį šunį. Nerijus paaiškino kad vaikinas, gulintis ant žemės, bandė iš jo kiemo pavogti žoliapjovę. Pats vaikinas paaiškino, kad ėjo iš draugo gimtadienio namo ir jis sulaikytas nekaltai. Kadangi vaikinas buvo apsirengęs sportiškai ir buvo purvinas, jis paklausė jo, negi jis taip apsirengęs eina į gimtadienį. Tada vaikinas prisipažino, kad galimai su dviem draugais, su kuriais buvo atvažiavę su dviračiais iš Šilainių, ieškojo vaikštinėdami po Vijūkų kaimą, automobilių navigacijų. Vaikinas prisistatė Jono vardu. Paklausus Jono, kodėl jis ėjo vogti kartu su draugais, minėtas vaikinas pasakė, kad labai prastai gyvena. Vaikinas sakė, kad būtent jo draugai ketino ką nors apvogti. Vaikinas buvo išsigandęs ir prašė, kad jį Nerijus paleistų. Kalbant su vaikinu, Nerijus paskambino policijos pareigūnams ir pranešė, kad iš jo buvo bandoma pavogti žoliapjovę ir jis sulaikė vagį. Kadangi vaikinas nurodė, kur paliko dviračius, jis savo automobiliu vienas važiavo pažiūrėti ar tikrai dviračiai yra. Dviračių neradęs nurodytoje vietoje, grįžo prie Nerijaus ir vaikino. Tik jam privažiavus prie minėtų asmenų, pamatė atvažiuojantį automobilį. Nerijus pasakė, kad galimai jau atvyksta policijos pareigūnai. Tuomet jis nuėjo namo. Vėliau Nerijus minėjo, kad sulaikyto vaikino buvo atvažiavę gelbėti du jo draugai, kurie puolė Nerijų su peiliais.
Liudytojai J. B. ir M. R. parodė, kad 2011-05-18 apie 4 val. iš Kauno r. PK VP operatyvaus valdymo grupės specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kauno miesto kinologas sulaikė vagį ir reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu, pagrindinėje gatvėje, pastebėjo stovinti vyriškį, kaip vėliau sužinojo, kinologą N. B. su vokiečių aviganiu, bei šalia stovintį apie 18 metų amžiaus vaikiną. N. B. paaiškino, kad naktį, jam būnant namuose, išgirdo lojantį šunį. Atsikėlęs ir pažiūrėjęs pro langą pamatė savo kieme vaikštančius tris asmenis. Kiek jų buvo, nepamena. Išėjęs į kiemą N. B. pasiėmė tarnybinį šunį, o vaikinai pamatę jį su šunimi pradėjo bėgti. N. B. paminėjo, kad vaikinai bandė pagrobti iš kiemo jam priklausančią žoliapjovę. Sulaikytas vaikinas įvykio vietoje prisipažino, kad kartu su dar dviem draugais bandė pavogti žoliapjovę iš jį sulaikiusio N. B. namo kiemo. Sulaikyto vaikino kelnės buvo suplėšytos ir jis skundėsi, kad jį apkandžiojo šuo. Kaltinamąjį jie pristatė į Kauno rajono PK, kur po medikų apžiūros vaikinas buvo patalpintas į areštinę.
Papildomai apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad nukentėjusysis B. pasakojo, kad matė tris jaunuolius, tačiau ar jie vaikščiojo kieme, ar buvo už tvoros, nepamena.( b.l. 96)
Papildomai apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad negali pasakyti, kiek tiksliai asmenų buvo N. B. namo kieme, buvo kalbama apie tris asmenis. (b.l. 99)
Liudytojas V. K. parodė, kad 2011-05-18 dirbdamas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS vyresniuoju tyrėju apklausė kaltinamąjį J. T. S.. Minėtos apklausos detaliu neatsimena, tačiau kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad įvykio vietoje prisipažino kaltu, kadangi buvo gasdinamas ir pjudomas šunimi.
Liudytoja L. M. parodė, kad atliko tyrimo veiksmus, kurių metu nukentėjusysis pateikė žoliapjovę, kurią jo žodžiais buvo pasikėsinta pavogti. Žoliapjvė buvo sena, ant jos buvo priklijuotas lipdukas “Turbo liuks”, kitų užrašų nesimatė.
Liudytojai S. S. ir I. S. parodė, kad dirbo operatyvinėje grupėje, kuri 2011-05-18 buvo nuvykusi į įvykio vietą. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašė pagal nukentėjusiojo N. B. parodymus, todėl nesutapo žoliapjovės pavadinimas.
Iš 2011-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime, Užgirėlio g. 5, kur prie pat tvoros kampo, iš kiemo vidinės pusės, palikta žoliapjovė „Nova“. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, už (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo sulaikytas įtariamasis rastos dvi baltos spalvos darbinės pirštinės. Iš įvykio vietos paimtos dvi darbinės pirštinės, taip pat paimtas šių pirštinių kvapo pėdsakas ir foninio kvapo pėdsakas (b.l. 20-32).
Iš 2011-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), yra užfiksuota, kad gyvenamasis namas aptvertas medine, apie 150 cm aukščio tvora. Kieme stovinti žoliapjovė yra raudonos spalvos su ratais, dėže žolei, rankena. Žoliapjovė elektrinė „T. L.“ (b.l. 35-45).
Iš 2011-10-18 odorologinio tyrimo specialisto išvados Nr.140-1-(00083)-IS1-107 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-05-18 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nuo darbinių pirštinių poros, rastas įtariamojo J. T. S. kvapas (b.l. 69-72).
2011-09-13 akistatos tarp nukentėjusiojo N. B. ir įtariamojo J. T. S. metu, nukentėjusysis N. B. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, įtariamasis pasiliko prie savo parodymų. (b.l. 84-85).
Iš 2011-06-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Eglė D. S. pateikė sūnaus J. T. S. drabužius, kuriuos jis vilkėjo įvykio dieną: striukę ir džemperį (b.l. 87).
Iš 2011-11-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Eglės D. S. pateikti kaltinamojo drabužiai. Apžiūros metu nustatyta, kad striukė pilkos spalvos, marga, su įplyšimais. (b.l. 88-91).
Išanalizuotų kaltinamojo J. T. S., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo N. B., liudytojų K. S., J. B., M. R. V. K., L. M., S. S. ir I. S. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad J. T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo J. T. S. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad būtent J. T. S. iš nukentėjusiojo N. B. namų kiemo pasikėsino pavoti žoliapjovę.
Baudžiamojoje byloje J. T. S. pateiktas kaltinimas grindžiamas tik pačio nukentėjusiojo ir jo kaimyno liudytojo K. S. bei policijos pareigūnų J. B. ir M. R. duotais parodymais, kad netoli nuo tariamo nusikaltimo padarymo vietos sulaikytas J. T. S. prisipažino norėjęs pavogti žoliapjovę, t.y. pripažino savo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti liudytojai nusikaltimo nematė, jų parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes yra išvestiniai iš nukentėjusiojo N. B. parodymų. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos J. T. S. tą pačią dieną, iš karto po įvykio, apklaustas įtariamuoju, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad save apkalbėjo, nes bijojo toliau būti pjudomas nukentėjusiojo šunimi.
Iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti išvados, kad jo kaltę patvirtina jo paties pirminis prisipažinimas. Pagal BPK 20 str. 1 d., 4 d. nuostatas įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK bei kituose teisės aktuose atliekamus veiksmus, nepažeidžiant esminių šių veiksmų atlikimo principų, laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo J. T. S. pirminis prisipažinimas dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę išgautas ne atliekant BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus, o prieš jį naudojant smurtą, t.y. gasdinimą šunimi.
Be to, sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą atsižvelgtina į tai, kad įvykis įvyko nakties metu, todėl ir pats nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių ir detalių. Jis nurodė, kad matė, jog kaltinamasis buvo jo kieme ir iš kiemo pasišalino per tvorą, kad rado prie tvoros pristumtą žoliapjovę, kad sulaikomas kaltinamasis priešinosi, kartu su buvusiais asmenimis mėtė į jį ir šunį akmenis, grąsino su juo susidoroti, kad sulaikytas kaltinamasis prisipažino, jog norėjo pavogti žoliapjovę. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės neįrodo, kad kaltinamasis norėjo pagrobti žoliapjovę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo. Nustatyta, kad kaltinamasis šuns pagalba buvo sulaikytas ne nukentėjusiojo namo kieme, o kitoje gatvėje, ten buvo surastos ir jam priklausančios pirštinės bei avalynės pėdsakai, todėl tai negali būti laikomi nenuginčijamais įrodymais, įrodančiais kaltinamojo kaltę. Teismas negali remtis abejonėmis, o visos teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Atkreiptinas dėmesys, kad J. T. S. sulaikymo metu apkandžiojo ir sužalojo nukentėjusiojo N. B. šuo, dėl ko pastarasis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisme buvo nagrinėjama byla privataus kaltinimo tvarka, todėl nukentėjusiojo parodymai yra vertintini kritiškai, kaip siekis sužvelninti ir savo atsakomybę už galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Pats kaltinamasis J. T. S. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. T. S. kaltė kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 178 str. 1 d. neįrodyta, jis išteisintinas.
Daiktiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos dvi darbinės pirštinės bei vokas su seilių pavyzdžiais, 2012-04-19 kvitu B Nr.021465 perduotos saugoti Kauno rajono PK (b.l. 33, 34), stiklainis su kvapo pėdsaku nuo pirštinių ir stiklainis su foninio kvapo pėdsaku, 2011-11-14 lydraščiu perduoti saugoti Lietuvos policijos mokymo centro Kinologijos biuro Kriminalistinės odorologijos poskyriui (b.l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini. J. T. S. drabužiai - striukė ir džemperis – nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini J. T. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d.2 p., 304 str., 305 str. 3 d., , 307 str. 4 d., 308 str., 115 str. 3 d. 1 p.,
nusprendė:
J. T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltintą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Daiktinius įrodymus - įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas dvi darbines pirštines bei voką su seilių pavyzdžiais, 2012-04-19 kvitu B Nr.021465 perduotus saugoti Kauno rajono PK (b.l. 33, 34), stiklainį su kvapo pėdsaku nuo pirštinių ir stiklainį su foninio kvapo pėdsaku, 2011-11-14 lydraščiu perduotus saugoti Lietuvos policijos mokymo centro Kinologijos biuro Kriminalistinės odorologijos poskyriui (b.l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini. J. T. S. drabužius - striukę ir džemperį – nuosprendžiui įsiteisėjus J. T. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.