Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Simokų šilas“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovei N. V., trečiajam asmeniui N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Simokų šilas“ ieškinį atsakovei N. V., trečiajam asmeniui N. V. dėl netesybų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2012-08-23 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, Nr. 144 (b. l. 9-10). Ieškovė skelbimus apie parduodamą butą patalpino internetiniuose puslapiuose www.simokusilas.lt, www.alio.lt, www.aruodas.lt, www.rinka.lt, www.edomus.lt, www.skelbiu.lt (b. l. 13-26). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), perleistas T. D. 2013-05-22 (b. l. 11-12). Atsakovė elektroniniu laišku nutraukė sudarytą sutartį (b. l. 62). Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir sudaro buto pirkimo–pardavimo sutartį be ieškovės leidimo, todėl privalo sumokėti sutartas netesybas, t. y. 3 proc. nuo objekto vertės.

Teismas nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl turi būti vykdoma (LR CK 6.189 str.). Pažymėtina, kad šalys turi teisę sudaryti sandorius tiesiogiai arba per atstovus (LR CK 2.132 str. 1 d.). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (LR CK 2.133 str.).

Nagrinėjamu atveju 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarytoje tarpininkavimo paslaugų sutartyje Nr. 144 sutarties šalimis nurodyta – UAB „Simokų šilas“ ir N. V., sutartis pasirašyta UAB „Simokų šilas“ įgalioto asmens J. K. ir įgalioto asmens N. V. (b. l. 9–10). Išaiškintina, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą atstovavimas asmeniui atsiranda keturiais pagrindais, t. y. sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (LR CK 2.132 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu iš šalių ir liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė žodiniu pavedimu ieškovei ir trečiajam asmeniui nurodė visus buto pardavimo reikalaus tvarkyti per trečiąjį asmenį N. V., todėl sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo pasirašo sutartį kaip įgaliotas asmuo. Darytina išvada, kad ieškovė įrodinėja, kad atsakovė buvo atstovaujama trečiojo asmens sudaryto žodinio sandorio pagrindu. Pagal LR CK 2.137 str. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Tai reiškia, kad, sudarant įgaliojimą, visų pirma jame turi būti išreikšta tikroji įgaliotojo valia. Šiuo atveju jokio rašytinio dokumento byloje nėra, t. y. atsakovė nesudarė jokio rašto, kuriame būtų nurodyta, kad įgalioja trečiąjį asmenį atstovauti jai sudarant tarpininkavimo sutartį, o svarbiausia, kad nėra konkrečių duomenų, kokia buvo įgaliojimų apimtis, t. y. kokia apimtini atsakovė leido trečiajam asmeniui veikti jos vardu, sprendžiant klausimus su buto pardavimu. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji žinojo apie sudarytą sutartį, tačiau trečiajam asmeniui N. V. rašytinio įgaliojimo nedavė, tarpininkavimo paslaugų sutarties nematė, pati asmeniškai tarpininkavimo paslaugų sutarties nesudarė, paaiškino, kad su ieškovo atstovu tarėsi dėl kitokių sutarties sąlygų. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovės ir ieškovės žodinės derybos, susijusios su buto pardavimu, atitiko sudarytos sutarties sąlygas, tarp jų ir sąlygą dėl netesybų.

Teismas nurodo, kad 2012-08-23 sutartis kvalifikuotina atlygintinių paslaugų sutartimi. Pagal LR CK 6.716 str. 1 d. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas LR CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Darytina išvada, kad ieškovė, kaip tarpininkavimo paslaugų teikėja, yra savo srities specialistė, profesionalė, todėl ji privalo žinoti visus su teikiamomis paslaugomis susijusius niuansus, nesklandumus ir galimą riziką. Atkreiptinas dėmesys. kad tarpininkavimo sutarties šalys nėra lygiavertės, t. y. ieškovė yra juridinis asmuo, teikianti tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, gaunantis iš šios veiklos pelną. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė privalo žinoti ir LR CK nuostatos dėl sandorių sudarymo šalių tinkamo atstovavimo. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, kuriai kaip verslininkei, yra keliami padidinti situacijos ir rizikos suvokimo reikalavimai, sutarties sudarymo metu, neturėdama ir nepareikalaudama atsakovės išduoto rašytinio įgaliojimo N. V. veikti jos vardu, prisiėmė ir visą su tokiu savo nerūpestingumu ir neatidumu susijusią riziką. Tuo tarpu atsakovė yra fizinis asmuo ieškovės teikiamomis paslaugomis pasinaudojusi savo asmeniniams poreikiams, t. y. dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo būsto pardavimo. Esant šioms aplinkybėms teismas ex officio sudarytą sutartį kvalifikuoją kaip vartojimo (LR CK 6.716 str. 1, 4 d.). Dėl šių priežasčių, ginant atsakovės interesus, papildomai taikytinos LR CK 6.188 str., 6.350–6.370 str. nuostatos. Nagrinėjamu atveju, trečiajam asmeniui N. V., pasirašius tarpininkavimo paslaugų sutartį ir nesant jokio rašytinio atsakovės dokumento, ieškovė nepasinaudojo LR CK 2.133 str. 6 d. numatyta teise reikalauti atsakovės patvirtinti šį sandorį. Pastebėtina, kad iš liudytojo ir trečiojo asmens parodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo pildydamas tarpininkavimo formą, bendravo ne su pačiu J. K., kuris pasirašė sutartį, tačiau su ieškovės darbuotoja. Esant šioms aplinkybėms tikėtina, kad atsakovės ir liudytojo J. K. telefonu aptartos aplinkybės dėl buto pardavimo, neatspindi sudarytos sutarties sąlygų, nes šią sutartį pildė ir su jos sąlygomis buvo supažindinta ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Vadovaujantis LR CK 6.193 str. 1 d. nuostatomis pirmiausia turi būti nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad 2012-08-23 sutarties sąlygos atitiko šalių vidinę valią. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutarties sudarymo metu, t. y. 2012-08-23, Lietuvoje nebuvo, tačiau nuo 2012 m. lapkričio mėn. buvo grįžusi į Lietuvą ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki šio buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – 2013-05-22. Pastebėtina, kad pagal ieškovės pateiktą klientų sąrašą būtent nuo lapkričio mėnesio atsirado interesantų dėl atsakovei priklausančio buto (b. l. 27), t. y. tuo metu atsakovė jau buvo Lietuvoje, tačiau ieškovė nereikalavo patvirtinti sudarytrą sutartį (LR CK 2.133 str. 6 d.). Byloje pateiktas atsakovės elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovės netenkino teikiamos ieškovės paslaugos, todėl ji nutraukia sutartį (b. l. 62), neįrodo, kad atsakovė, kaip vartotoja, patvirtino trečiojo asmens ir ieškovės sudarytą sutartį, sutiko su visomis jos sąlygomis, buvo tinkamai informuota apie draudimą, pačiai vykdyti buto pirkimą–pardavimą, ir su šiuo draudimu susijusias teisines pasekmes pagal sutarties 4.3 p. Pastebėtina, kad net ir pripažinus atsakovę tarpininkavimo sutarties šalimi, tačiau taikant vartotojo teises ginančias nuostatas atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu jos netenkino teikiamų paslaugų kokybė (LR CK 6.363 str. 8 d.).

Darytina išvada, kad ieškovė būdama atidi ir rūpestinga bei savo srities specialistė turėjo pakankamai laiko įsitikinti, ar pati atsakovė asmeniškai pritaria sudarytai 2012-08-23 sutarčiai, visoms jos sąlygoms ir reikalauti ją patvirtinti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl privalo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2012-08-23 sudaryta sutartis Nr. 144, nesukūrė teisinių pasekmių atsakovei, todėl ieškinys atmestinas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms kiti ieškinio argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas, paduodamas ieškinį teismui, sumokėjo 99 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra 2790 Lt, ieškovui grąžintina 15 Lt permokėto žyminio mokesčio suma. Valstybė šioje byloje patyrė 15,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Simokų šilas“, į. k. 301162620, buveinės adresas Baltų pr. 13, Kaunas, 15,82 Lt (penkiolika litų 82 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui UAB „Simokų šilas“, į. k. 301162620, buveinės adresas Baltų pr. 13, Kaunas, 15,00 Lt (penkiolika litų) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2013-06-28 AB „Swedbank“ banke.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.