Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovams - G. J. ir advokatui Milvydui Pūkui, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. J. dėl 2009 m. balandžio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-71 nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu išdėstė tuos pačius atsikirtimą pagrindžiančius argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja skunde išdėstytais argumentais ginčija atsakovo 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-71 nurodymą: patikslinti mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už visus 2004 – 2008 metus ir už 2009 m. sausio ir vasario mėnesius iki 2009 m. kovo 6 d. Kaip nustatyta iš pateiktų įrodymų – 2009 m. vasario 2 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo, 2009 m. vasario 21 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitos ir 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l.44-48) atsakovas atliko UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą. Mokestinis patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 21 dalį – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose srityse. MAĮ 115 straipsnio 3 punkte nurodytos mokestinio patikrinimo rūšys ir viena iš jų – operatyvus patikrinimas. MAĮ 128 straipsnio 3 dalis numato, kad operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Minima tvarka buvo nustatyta ir patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtinus Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisykles bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtinus Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisykles. Pagal 2004 m. birželio 23 d. patvirtintų operatyvaus patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 3 punktą, operatyvus patikrinimas atliekamas siekiant nustatyti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo įstatymuose ir jų lydimuose teisės aktuose nustatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. Pagal šių taisyklių 21 punktą, operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodomi operatyvaus patikrinimo metu atlikti veiksmai, užfiksuoti nustatyti faktai, gauti duomenys ir/ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla, bei kita informacija, numatyta operatyvaus patikrinimo pažymos pildymo tvarkoje. Pagal šių taisyklių 29 punktą, operatyvaus patikrinimo medžiaga po patikrinimo turi būti pateikiama operatyvų patikrinimą atlikusio skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui. Skyriaus vedėjas ar jo pavaduotojas, susipažinęs su atlikto operatyvaus patikrinimo eiga ir medžiaga, vizuoja operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių 12.12 punktas numato, kad jei operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, jį aprašydamas mokesčių administratoriaus darbuotojas privalo nurodyti:

12.12.1. tikslią pažeidimo padarymo (nustatymo) datą ir laiką;

12.12.2. mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas;

12.12.3. įrodymus, kuriais vadovaujantis konstatuojamas pažeidimas;

12.12.4. pažeidimą patvirtinančio dokumento pavadinimą, surašymo datą, numerį (jei tokie yra), priedo numerį. Pažeidimą patvirtinantys dokumentai gali būti sutartys, paaiškinimai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijų raštu pateikta informacija, buhalterinės apskaitos dokumentai, inventorizavimo aprašai, kontrolinių matavimų aktai, įvairios pažymos ir panašiai;

12.12.5. kitus operatyvaus patikrinimo metu nustatytus faktus;

12.12.6. pridedamų dokumentų (kopijų) pavadinimus, lapų skaičių;

12.13. nurodymas mokesčių mokėtojui atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, taip pat nurodymą pašalinti operatyvaus patikrinimo metu nustatytus trūkumus.

Taigi surašant operatyvaus patikrinimo aktą, jis turi atitikti aukščiau aptartų teisės aktų reglamentavimą. Ginčijamoje operatyvaus patikrinimo pažymoje yra fiksuoti operatyvaus patikrinimo metu atlikti veiksmai, nustatyti faktai, gauti duomenys ir kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla, tačiau nėra nurodoma kokius mokesčių įstatymų pažeidimus nustatė mokesčių administratoriaus darbuotojas ir kokiais faktiniais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu vadovaujantis yra konstatuojamas pažeidimas. Šios aplinkybės turėjo būti nurodytos, kadangi 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma pareiškėjui nurodyta patikslinti mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už visus 2004 – 2008 metus ir už 2009 m. sausio-vasario mėnesius iki 2009 m. kovo 6 d. Tuo konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai deklaravo A klasės pajamas ir tai yra mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, todėl jis turi būti motyvuojamas ir argumentuojamas jį pagrindžiant teisiniu reguliavimu, vertinant surinktą faktinę medžiagą. Tačiau tik atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad operatyvios kontrolės skyriaus specialistai, atlikę pareiškėjos operatyvų patikrinimą, padarė išvadą, kad pareiškėją ir A.J. sieja darbo santykiai, o pasirašytomis paslaugų pirkimo sutartimis siekta paslėpti tarp pareiškėjos ir A. J. faktiškai egzistuojančius darbo santykius (b.l.42).

Nustačius šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-71 neatitinka jai keliamų turinio reikalavimų ir ja nustatytas nurodymas pareiškėjai patikslinti mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už visus 2004 – 2008 metus ir už 2009 m. sausio - vasario mėnesius iki 2009 m. kovo 6 d., jo neargumentuojant ir nenurodant teisinio pagrindo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė savo atsiliepime į skundą nurodo, kad 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-71 pareiškėjai nesukėlė jokių teisnių pasekmių ir minima pažyma nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tačiau šis atsakovės teiginys nepagrįstas, kadangi 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma pareiškėjui nurodyta patikslinti mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už visus 2004 – 2008 metus ir už 2009 m. sausio - vasario mėnesius iki 2009 m. kovo 6 d., t.y. nurodyta atlikti konkrečius veiksmus iki konkretaus termino ir toks mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui sukelia teisines pasekmes. MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas mokesčių mokėtoją įpareigoja bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Kadangi mokesčių administratoriaus pareigūno nurodymas nebuvo panaikintas mokesčių administratoriaus ir nepanaikintas teismine tvarka, laikomasi prezumpcijos, kad jis yra teisėtas ir turi būti vykdomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką, vertinant kokias teisines pasekmes sukėlė operatyvaus patikrinimo pažyma, yra nurodęs vertinamuosius kriterijus kokios operatyvaus patikrinimo pažymos negali būti laikomos individualiais teisės aktais, sukeliančiais teisines pasekmes. LVAT būtent akcentuoja, kad teisinių pasekmių nesukelia operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų mokesčių administratoriaus vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas (žr.: LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-215/2007; LVAT 2007-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-352/2007).

Be to pažymėtina, kad 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje suformuluotas nurodymas: patikslinti mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už visus 2004 – 2008 metus ir už 2009 m. sausio - vasario mėnesius iki 2009 m. kovo 6 d. dėl savo pobūdžio negalėjo būti nustatomas iš vis. Kaip nurodė atsiliepime į skundą atsakovė, toks nurodymas teiktas dėl to, kad operatyvios kontrolės skyriaus specialistai, atlikę pareiškėjos operatyvų patikrinimą, padarė išvadą, kad pareiškėją ir A.J. sieja darbo santykiai, o pasirašytomis paslaugų pirkimo sutartimis siekta paslėpti tarp pareiškėjos ir A. J. faktiškai egzistuojančius darbo santykius (b.l.42). Taigi atsakovė vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir nurodė pateikti A klasės pajamų deklaracijas už FR0572 visą laikotarpį, kuriuo A.J. kaip individualios veikos subjektas pareiškėjai teikė paslaugas. Su tokiu vertinimu pareiškėja nesutinka ir mano, kad prievolės deklaruoti A klasės pajamų ir teikti deklaracijų FR0572 jai nekilo, kadangi A.J. veiklą vykdė kaip individualios veiklos subjektas ir jai pačiai teko pareiga deklaruoti B klasės pajamas, o pareiškėjai teko tik pareiga deklaruoti išmokas formoje FR0471 „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažyma“. Taigi kyla ginčas dėl A.J. individualios veiklos pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPMĮ) yra įtvirtinta viena iš gyventojų pajamų rūšių – individualios veiklos pajamos. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla suprantama kaip gyventojo vykdoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant specifines apmokestinimo taisykles. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą, arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797. GPMĮ 22 straipsnio 1 dalis pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamas (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirsto į dvi klases – A ir B. Pagal šio straipsnio 2 dalį A klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, ir šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, bei gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai. GPMĮ 3 dalis numato, kad B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Taigi mokesčių administratorius iškėlė abejonę dėl A.J. vykdytos individualios veiklos, gautų pajamų rūšių, taikyto pajamų mokesčio tarifo, pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl kilo ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčio administratoriaus. Esant tokių faktinių duomenų, kad pareiškėja nesilaikė teisinio reglamentavimo ir mokesčių administratoriui vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis turint pagrindą neatsižvelgiant į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuriant iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestį apskaičiuoti pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas, jis turi atlikti vieną iš 115 straipsnio 1 ir 2 punkte numatytųjų mokestinių patikrinimų ir mokestinio patikrinimo rezultatus įforminti ir patvirtinti MAĮ 129 – 132 straipsnių nustatyta tvarka, o kilęs mokestinis ginčas turi būti sprendžiamas MAĮ IX skyriaus „Mokestiniai ginčai“ nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr. 9“ psl. 44 -56; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr. 10“ psl. 94-116). Atliekant mokestinį patikrinimą – operatyvus patikrinimas, aukščiau aptarta mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarka nenumatyta (MAĮ 128 straipsnio 3 dalis), todėl akivaizdu, kad operatyvaus patikrinimo metu negali būti nustatomi nurodymai mokesčių mokėtojui, kai dėl tokio nurodymo gali kilti mokestinis ginčas. Savo esme operatyvus patikrinimas gali būti vertinamas kaip mokestinio patikrinimo rūšis, kuria siekiama nustatyti pirmines faktines aplinkybes leidžiančias įvertinti mokesčio mokėtojo ar kito subjekto veiklą mokesčių administravimo aspektu ir priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų atlikimo.

2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-71 nurodymas patikslinti mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už visus 2004 – 2008 metus ir už 2009 m. sausio - vasario mėnesius iki 2009 m. kovo 6 d. tokia forma negali būti įvykdytas ir dėl to, kad tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilo ginčas dėl individualios veiklos subjekto paslaugų teikimo pagrįstumo ir apmokestinimo, todėl mokestinis ginčas turi būti sprendžiamas aukščiau nurodyta tvarka. Be to mokesčio mokėtojui vykdant privalomąjį nurodymą net ir nesutinkant su taikoma apmokestinimo tvarka, GPMĮ 24 straipsnio nustatyta tvarka pateikus „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija“, forma FR0572, jam pagal MAĮ 73 straipsnio nuostatas iš karto kyla pareiga sumokėti deklaruotą mokestį. Nesumokėjus deklaruoto mokesčio, mokesčių administratorius vadovaudamasis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Iš to seka, kad tokio pobūdžio nurodymas operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Kadangi pats operatyvaus patikrinimo aktas ir jo turinys nėra ginčijamas, o ginčijamas tik pats privalomas nurodymas, panaikinus operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-71 nurodymą pats aktas kitoje dalyje nėra naikinamas.

Dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimu tenkinami pareiškėjos reikalavimai, todėl pareiškėja įgyja teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo priedų, pareiškėja 2009 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 67 sumokėjo 100 litų žyminį mokestį (b.l.32), todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Pagal Rekomendacijų 8 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra:

8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį - 3;

8.15. už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, - 0.5;

8.16. už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą -0.12;

8.18. už vieną atstovavimo valandą teisme - 0.15;

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas - skundas patenka į Rekomendacijų 8.2 punkte apibrėžtą procesinio dokumento sąvoką. Šioje byloje teismo sprendimu tenkinami pareiškėjos reikalavimai, todėl pareiškėja įgyja teisę gauti iš kitos šalies už šio dokumento parengimą patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėja procesiniame dokumente (skunde) yra pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismui teikiama 2009 m. vasario 24 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp advokatų Lauros Kovaitės – Simaitienės, bei Milvydo Pūko, kuria pareiškėja atstovams pavedė atlikti visus procesinius veiksmus susijusius su šio ginčo teisminiu nagrinėjimu. Dėl vykdyto pavedimo pareiškėjai buvo pateikta 2009 m. kovo 12 d. PVM sąskaita – faktūra serija MP Nr. 2009038, išrašyta advokato Milvydo Pūko, kurioje nurodoma apmokėti 1785 litų už teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl 2009 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos išvadų, bei skundo paruošimą ir ši sąskaita apmokėta.

Kaip jau minėta pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1368, nuo 2008 m. sausio 01 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 litų, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento ir maksimalus dydis, kuris galėtų būti priteisiamas už skundo parengimą būtų 2400 litų. Tačiau vertinant priteistos sumos dydį būtina atsižvelgti, kad tokio dydžio yra galima maksimali priteistina suma ir būtina atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, keliamų klausimų naujumą ir pan. Teismas įvertindamas, kad nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektai nėra sudėtingi, reikalaujantys didelių laiko sąnaudų, ginčas savo esme nėra išskirtinis dėl teisės taikymo sudėtingumo, todėl sprendžia, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir pareiškėjai priteistina 600 litų atstovavimo išlaidų atlyginimo suma, o kitoje dalyje prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas. Teisminio nagrinėjimo metu teismui nepateikta įrodymų dėl patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų ir neteiktas prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo (atstovimo teismo procese išlaidų atlyginimo ir kt.), todėl teismas šių išlaidų atlyginimo ir nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendė:

UAB (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

2009 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-71 nurodymą : patikslinti „Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija“ FR0572 už visus 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., mėnesius ir 2009 m. vasario mėn. iki 2009-03-06, panaikinti.

Kitoje dalyje 2009 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. K1-71 palikti nepakeistą.

Pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti patirtų išlaidų atlyginimą – 100 litų sumokėto žyminio mokesčio ir 600 litų skundo surašymo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.