Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2016-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-780/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
1-34-780/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67405-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-34-780/2016;proceso Nr. 1-01-1-67405-2015-3;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2;2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10;2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.(S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietu­vos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lie­tu­vos Res­­pub­­­­­likos bau­džia­­mojo ko­dekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyri­mo metu nenustatytu laiku, vakare, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), per duris įsibrovė į patalpą – N. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė svetimą turtą – mikrobangų krosnelę VIDO 50 eurų vertės, video grotuvą TRONIC DC89 20 eurų vertės ir TV priedėlį TV STAR su pulteliu 30 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. S. bendrą 100 eurų turtinę žalą.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo A. R. parodymais (b. l. 54-56, 59-60), kuriuose savo kaltę jis pripa­žino. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje sugalvojo apvogti negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno V. P.. Anks­čiau buvo ne kartą buvęs pas V. P., todėl žinojo, kad name yra daiktų, kurie būtų jam praver­­­­tę. Iš namų išėjo vakare, apie 20 val. Ėjo vienas, buvo blaivus. Nuėjęs į sodybą, sugadinęs durų užraktą įsibrovė į namo vidų. Pirmiau­sia įėjo į kambarį, iš kurio nuo televizoriaus paėmė video grotuvą, kurį įsidėjo į tame pačia­me kambaryje rastą plastikinį maišelį. Prie televizoriaus buvo TV priedėlis su pulteliu, kurį irgi pavo­gė ir įsidėjo į tą patį maišelį. Po to nuėjo į virtuvę, iš kurios pavogė mikrobangų krosnelę, baltos spalvos, kurią įsidėjo į kitą rastą maišelį. Daugiau iš namo nieko nepavogė. Pavogtus daiktus parsinešė į savo namus ir paslėpė po drabužiais. Daiktų nenau­do­jo, nes bijojo, norėjo, kad praeitų kažkiek laiko po vagystės. Gruodžio mėnesio pradžioje pas jį atva­žiavo policijos pareigūnai ir parei­­­ka­lavo pavogtų daiktų. Jis pasakė, kad daiktus turi ir juos atida­vė pareigūnams. Kad įvyk­dė vagystę nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžia­muo­­ju įsakymu, prašo skirti laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusiosios N. S. pareiškimu ir parodymais (b. l. 9-18, 25-26), iš kurių matyti, kad ji kartu su pussesere paveldėjo savo senelio V. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji iš pusseserės namo dalį atsipirko ir visas namas su jame esančiu turtu nuosavybės teise priklauso jai vienai. 2015-11-30 atvykusi į minėtą sodybą pastebėjo, kad sugadintas namo durų užraktas ir įsibrauta į namą. Apie tai informavo poli­ci­jos pareigūnus. Iš namo buvo pavogta mikrobangų krosnelė 50 eurų vertės, video grotuvas 20 eurų vertės ir TV priedėlis su pulteliu 30 eurų vertės. Namuose taip pat buvo naudotų prekybos centro maiše­lių, tačiau jų kaip turto nevertina. Dujų balionus, kuriuos iš pradžių buvo nurodžiusi kaip gali­mai pavogtus, rado sodyboje esančioje lauko virtuvėje, jie nebuvo pavogti. Kiti pavogti daiktai jai grąžinti, civi­linio ieškinio nereiškia, pretenzijų vagystę įvykdžiusiam asmeniui neturi.

Policijos pareigūno Š. R. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 14, 48-49), iš kurių matyti, kad 2015-11-30 tarnybos metu buvo gautas policijos budėtojo pranešimas, kad kreipėsi moteris, kuri nuro­dė, kad įsibrauta į jai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu namo savininkė N. S. nuro­dė, kad dar tiksliai nežino kas pavogta iš namo, į kurį įsibrauta per duris, sugadinus užrak­­­tą. Namo savininkei buvo pasiūlyta laukti atvykstančios operatyvinės grupės, o patrulių ekipa­žas iš sodybos išvažiavo.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (b. l. 30-33), iš kurio matyti, kad A. R. pateikė pavogtus daiktu – mikrobangų krosnelę, video grotuvą ir TV priedėlį. Šie daiktai buvo apžiū­rėti, aprašyti, nufotografuoti ir grąžinti savininkei N. S. (b. l. 34-44, 45-46).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. R. kaltė padarius jam inkri­­­­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, todėl jo padaryta nu­si­kalstama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal BK 178 straip­snio 2 dalį.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti laisvės apribojimo bausmę. Kaltina­masis sutin­ka, kad pro­cesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsaky­mu, sutin­­­ka su siūlo­ma bausmės rūši­mi ir dydžiu (b. l. 89-91).

Kaltinamasis A. R. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs bau­džia­mo­jo įs­­ta­­­ty­mo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsa­ko­my­bę sunki­nančių aplin­ky­bių nėra.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 66-67), baustas administracine tvarka (b. l. 71-79), psichikos ir priklau­­somybių ligų registre neįrašytas (b. l. 84), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nuro­dy­ta, kad yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, už kurią atidirba visuomenei naudingus darbus, nusiskundimų jo elgesiu seniūnija nėra gavusi (b. l. 86).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mo­­jo as­me­­nybę, jo turtinę padėtį, atsižvel­­­­giant į jo atsakomybę lengvinančią aplin­ky­bę ir sunkinančių aplin­ky­bių nebu­vi­mą, kaltina­ma­­jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės apri­bo­­­­­­­ji­mo baus­mė, kurios dydis nustaty­ti­nas mažesnis nei vidurkis, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakan­­­­kama pasiek­­­­ti baus­mės tikslus – nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, bei užtik­rin­ti tei­sin­­gu­­mo principo įgyven­­dinimą (BK 41, 61 straips­niai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltina­ma­jam skirtinas įpareigojimas per bausmės laiko­tar­pį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 48 straips­nio 6 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panai­kin­tina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galu­tinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. R. bausmės atliki­mo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panai­kin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsitei­sė­jus.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­ju įsa­ky­­­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajono apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džia­muoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­do­mas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka