Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. surašytas už tai, kad jis 2015-05-10 apie 09.00 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 2500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti importo mokesčius, yra 6025 Eur, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Neteisėtai gabentų prekių vertė viršija 50 MGL, taigi, tokiais veiksmais M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 163² str. 4 d.

O. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra. O. S. kelia paskirtos alternatyvios administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo, pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 163² str. 4 d. sankcija numato, kad nurodytos rūšies teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Taigi šio straipsnio sankcija suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę, atsižvelgus į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina ar nekonfiskuotina. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda skiriama ne bet kokiam, o administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė bei atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, ir skirdamas bei individualizuodamas administracinę nuobaudą nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad pažeidimo padarymo metu automobilis jau priklausė O. S.. Apeliantė šio argumento patvirtinimui pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri pasirašyta 2015-05-09, tačiau tai nepatvirtina jos nuosavybės įgijimo būtent šią dieną. M. V. parodė, kad pažeidimo padarymo dieną automobilis buvo jo, pardavė jį po dviejų dienų. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pasikeitė tik 2015-05-12. Pati apeliantė skunde teigia, kad po sutarties sudarymo dar leido M. V. pasinaudoti automobiliu. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad automobilis pažeidimo padarymo metu faktiškai ir teisiškai dar priklausė M. V., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad pažeidimo padarymo priemonė turi būti konfiskuota. Tai, kad nutarimo priėmimo metu teismas jau turėjo duomenis, jog automobilis, kuris M. V. buvo panaudotas pažeidimui daryti, priklauso kitam asmeniui, nebuvo pagrindu netaikyti šio automobilio konfiskavimo. Kaip jau minėta, faktiniais duomenimis patvirtinus, kad teisės pažeidimą M. V. padarė panaudojęs ne O. S., o jam pačiam priklausantį automobilį, apylinkės teismas O. S. nepripažindamas ATP byloje nukentėjusiąja, jos atžvilgiu jokių procesinių pažeidimų nepadarė (ATPK 273 str.).

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad net ir pripažinus, kad O. S. nuo 2015-05-09, kai ji pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo M. V. už perkamą automobilį pinigus, esant įsitikinusiai, jog tapo teisėta jo savininke, jos veiksmai vertinti kaip neatsakingi ir neatsargūs savo nuosavybės atžvilgiu. Jau po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, M. V. paprašius leisti dar pasinaudoti automobiliu vieną dieną, O. S. pasitikėjo pardavėju ir leido jam automobiliu pasinaudoti. Jos įsitikinimu, tai, kad M. V. ją apgavo, t.y. panaudojęs jai jau parduotą automobilį teisės pažeidimo padarymui, apie tai jos neinformavo, o ji automobilį įregistravo VĮ „Regitroje“, rodo, kad ji nieko nežinojo apie neteisėtus M. V. veiksmus, ir todėl jai priklausantis automobilis neturi būti konfiskuotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog O. S., būdama įsitikinusi, kad nuo sutarties pasirašymo dienos ji tapo automobilio savininke, leisdama visiškai nepažįstamam asmeniui dar naudotis jos nuosavybe, nepasidomėdama, kokiu tikslu jis dar naudos automobilį, elgėsi neatsakingai ir nesiėmė atitinkamų priemonių jai priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Taigi, visos šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad ji tinkamai nepasirūpino, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad, kaip ji buvo įsitikinusi, jai priklausantis turtas nebūtų panaudotas neteisėtiems veiksmams atlikti. Be kito ko, pažymėtina, kad ir Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad skiriant M. V. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė ir ATPK 163 str. 4 d. sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nutarimą palikti nepakeistą ir O. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.