Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-933-972/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
1-933-972/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19667-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Remigijus Jakštas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-933-972/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19667-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas: jis 2022 m. birželio 1 d., apie 18.43 val. Joniškės g. ir Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis T. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Kaltinamasis parodė, jog birželio 1 d. tvarkėsi namuose, nešė šiukšles, sugalvojo išvežti kartonines dėžes į specialų konteinerį į Joniškės g., daugiau niekur neplanavo važinėtis, kodėl būtent tuo metu sugalvojo išvežti šiukšles, paaiškinti negali, grįžtant namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Alkoholį vartojo iš vakaro, dieną išgėrė lengvą alkoholinį kokteilį, jautėsi kažkiek apsvaigęs. Tuo metu namuose nieko iš namiškių nebuvo, kad jį sustabdytų. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, alkoholį vartoja esant kokioms nors progoms. Šeimoje turi du automobilius. Automobilis „BMW“, kurį vairavo neblaivus, registruotas jo žmonos vardu, ji juo ir naudojasi, važinėja, tuo metu jis stovėjo kieme. Rakteliai nuo automobilio padėti namuose, spintelėje, jie nėra slepiami. Kitas automobilis „Mercedes-Benz“ registruotas jo vardu, juo važinėja sūnus, kartais ir žmona, juo duodavo naudotis ir draugams. 2016 m. jis buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nuo to laiko jis šios teisės nebeįgijo, aptariamo įvykio metu vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti nusižengimai fiksuoti jo vardu, nes padaryti jo vardu registruota transporto priemone, ir jis mokėjo paskirtas baudas, nors realiai tuo metu šia transporto priemone važinėjo jo sūnus ar draugai, kuriems kartais leisdavo naudotis jo automobiliu, dėl to nėjo į policiją ir nesiaiškino. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, automobilio nevairavo, aptariamo įvykio metu, kai važiavo būdamas neblaivus, vairavo automobilį pirmą kartą neturėdamas teisės jo vairuoti. Jo darbovietė yra šalia namų, tad į darbą važinėti jam nereikia, nueina pėsčiomis. Jam sunku paaiškinti tokį savo poelgį, jis dės visas pastangas, kad tai nepasikartotų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja skirti jo žmoną J. K.. Santuokoje su žmona gyvena nuo 2000 metų, jų santykiai yra artimi, jam žmona yra autoritetas, ji dirba psichologe, jie daug apie tą įvykį kalbėjosi, žmona nepritarė tokiam jo poelgiui, įvertino jį kritiškai.

Teisme apklausta J. K. parodė, jog yra pateikusi prašymą atleisti jos vyrą T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. Ji su vyru gyvena kartu, veda bendrą ūkį, bendrauja kasdien, jų santykiai artimi, pagarbūs, jie žino vienas kito rūpesčius. Mano, kad savo vyrui yra autoritetas, jam daro teigiamą įtaką, jis jos išklauso, paiso jos nuomonės. Dėl alkoholio vartojimo jos vyras buvo pasiekęs kritinį tašką, jie daug apie tai kalbėjosi, jis vasarą alkoholio nevartojo, labai stengėsi, alkoholį vartojo saikingai tik šventės metu. Ji netoleruoja tokio vyro poelgio, padarytų administracinių nusižengimų. Apie dalį šių nusižengimų jai nebuvo žinoma. Namuose yra du automobiliai, vienu važinėja ji, kitu – sūnus. Į darbą ji vyksta automobiliu arba pėsčiomis, tada automobilį ir automobilio raktelius palieka namuose. Ji neteista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nors iš tikrųjų pažeidimus padarė sūnus vairuodamas jos automobilį, visos paskirtos baudos sumokėtos. Su vyru daug kalbėjo apie jo padarytus teisės pažeidimus, vyras labai pakeitė savo elgesį, tikrai padarė išvadas, mano, kad jis nedarys naujų pažeidimų.

Kadangi kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. K. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Liudytoja policijos pareigūnė J. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 1 d., apie 18.23 val. dirbant nustatytu maršrutu, iš Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą dėl įvykio Arimų g. 20B, Klaipėdoje. Važiuojant, ties Joniškės g. ir Jaunystės g. sankryža buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „BMW 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris netrukus pravažiavo Joniškės g. ir Liepų g. sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. 18.43 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas panaudojant švyturėlius. Ji paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau šis pateikė negaliojantį asmens tapatybės dokumentą. Paaiškėjo, kad automobilį „BMW 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo T. K.. Kolegai B. K. patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, patikros sertifikato Nr. 1541620, 18.44 val. jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Antro tikrinimo T. K. atsisakė, nurodydamas, kad tai nieko nepakeis. Vykti į ligoninę kraujo tyrimui jis taip pat atsisakė. T. K. pareiškė, kad alkoholį vartojo prieš parą laiko. Jis buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Paaiškėjo, kad T. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 27 d. jam buvo atimta teisė vairuoti. Apie kursų perklausymą ir teisių galiojimą informacijos nebuvo rasta. Priimtas sprendimas nušalinti vairuotoją nuo transporto priemonių vairavimo. Automobilis „BMW 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Nemuno g. 111, Klaipėda (1 t., b. l. 35–38).

Liudytoja J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 1 d. anksti ryte jos vyras T. K. išėjo į darbą. Po to iš namų į darbą išvyko ji. Tą dieną jie nebendravo, nesiskambino, ir ji nežino, ką vyras veikė po darbo valandų. Jai būnant darbe, apie 19 val. paskambino policijos pareigūnas, kad ji pasiimtų šunį, nurodė atvažiuoti į Liepų g., prie kolegijos pastato. Atvykusi sužinojo, kad jos vyras T. K. yra sulaikytas policijos pareigūnų už tai, kad vairavo automobilį būdamas girtas. Tomas vairavo jos vardu registruotą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo laikomas jų namo kieme Ginduliuose. T. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, šį automobilį vairuodavo ji arba sūnus. Tą dieną sūnus buvo išvykęs ir jo namuose nebuvo. T., grįžęs namo po darbo, pasiėmė automobilio užvedimo raktelį, kuris buvo laikomas namuose, ir išvažiavo automobiliu. Kur jis važiavo, kokiu tikslu, ji nieko nežino. Nei ji, nei sūnus nieko nežinojo ir neįtarė, kad T. K. galėtų pasiimti automobilį ir vairuoti jį girtas. Su T. santuokoje gyvena 22 metus. Sutuoktinis išgeria alkoholio tik progomis. Šeimoje, darbe T. yra labai atsakingas, pareigingas. Nežino, kaip jį galėjo paveikti alkoholis, kad pasielgė taip neatsakingai, neapgalvotai. Jei būtų tokia galimybė, galėtų būti laiduotoja ir prašytų atleisti jos sutuoktinį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 43–46).

Iš 2022 m. birželio 1 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai juose nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 1–6, 11–13).

Iš 2022 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. K. alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. 1541620 18.44 val. buvo nustatytas 2,28 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo jis atsisakė (1 t., b. l. 17).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0112 patikros sertifikato Nr. 1541620 matyti, kad jis buvo patikrintas 2022 m. sausio 7 d., buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 7 d. (1 t., b. l. 16).

Iš 2022 m. birželio 1 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad T. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 18).

Iš 2022 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, jog buvo atlikta automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, prie pavarų svirties rasta tuščia 0,2 l talpos 6,9 proc. tūrio alkoholio gėrimo „Mojito“ skardinė (1 t., b. l. 20–31).

Iš 2022 m. birželio 2 d. VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra J. K. (1 t., b. l. 81).

Iš 2022 m. birželio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Joniškės g. ir Liepų g. sankryžos, Klaipėda, buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Nemuno g. 111, Klaipėda (1 t., b. l. 19). 2022 m. birželio 7 d. automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas grąžinti J. K. (1 t., b. l. 74–77).

Iš 2022 m. birželio mėn. VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 540i xDrive“, 2018 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 37 850 Eur su PVM (1 t., b. l. 82).

Iš 2022 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, juose užfiksuotos įvykio aplinkybės atvykus į įvykio vietą (1 t., b. l. 78–80).

Iš 2022 m. birželio 10 d. VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis, T. K. nėra registro objektas, t. y. jam nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 86).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. K. 2022 m. birželio 1 d., apie 18.43 val. Joniškės g. ir Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. T. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visus byloje esančius duomenis.

J. K. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji nurodė, kad yra neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, jie su T. K. yra susituokę nuo 2000 m., kartu užaugino du sūnus. Jų santykiai su vyru yra artimi, jie daug laiko praleidžia kartu, bendrauja, kartu sprendžia iškilusias problemas, jų panašūs pomėgiai ir pažiūros, todėl ji turi realią galimybę savo vyrui daryti teigiamą poveikį. Savo vyrą gali apibūdinti tik teigiamai, jis labai stengiasi dėl šeimos, ją išlaiko, yra autoritetas savo sūnums. Padaryta nusikalstama veika jį labai paveikė, jis dėl šio savo poelgio labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas, matydama jo pasikeitusį požiūrį, ji neabejoja, kad panašūs įvykiai jo gyvenime niekada nepasikartos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, kad galėtų būti taikomas laidavimo institutas. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad T. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš ANR išrašo matyti, kad T. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,36 prom. alkoholio), jam už tai buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 4 mėnesiams (nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 27 d.). Nors ši nuobauda jau negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai atitinkamai apibūdina kaltinamąjį, parodo, jog asmuo reikiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, toks jo elgesys linkęs kartotis. Be to, T. K. patvirtino, kad po nurodyto įvykio, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminui, jis nebeįgijo teisės vairuoti transporto priemonių. Tačiau iš ANR išrašo (1 t., b. l. 93–107) matyti, kad T. K. registruoti administraciniai nusižengimai, susiję su KET pažeidimais, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m., t. y. tiek tuo laikotarpiu, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, tiek ir pasibaigus šiam terminui, bet neįgijus teisės vairuoti transporto priemonių, nusikalstamos veikos padarymo metu jis dargi turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už nustatyto greičio viršijimą, 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. liepos 8 d. nutarimais, be kita ko, buvo nubaustas ir už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, kai nėra įvykdęs sąlygų susigrąžinti teisės vairuoti, pasibaigus atėmimo laikotarpiui. Nurodytu laikotarpiu buvo registruota net 20 administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais. Nusikalstamos veikos padarymo metu T. K. irgi vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis tvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį pirmą kartą neturėdamas teisės jo vairuoti, kad jam buvo registruoti administraciniai nusižengimai, susiję su KET pažeidimais, tik todėl, kad automobilis buvo registruotas jo vardu, jis su policija nesiaiškino, sumokėjo visas paskirtas baudas, tačiau šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsta gynybinė versija. Iš kaltinamajam registruotų administracinių nusižengimų matyti, kad ne visi jie buvo užfiksuoti automatiniu būdu, be to, priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose yra įsiteisėję, T. K. jų neginčijo, taip pat mokėjo ir protokolais su administraciniu nurodymu pasiūlytas baudas už KET pažeidimus, vadinasi, sutiko ir pripažino jam inkriminuotus KET pažeidimus, kai tuo metu teisė vairuoti jam buvo atimta arba jis nebuvo jos įgijęs. Visi šie aptarti duomenys sudaro pagrindą teismui manyti, kad T. K. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir nepripažįsta akivaizdžiai nustatytų faktų, stengdamasis sušvelninti savo atsakomybę. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad visu nurodytu laikotarpiu, kai T. K. buvo registruoti administraciniai nusižengimai, jis gyveno santuokoje su J. K., teismo posėdžio metu ji nurodė, kad apie vyro padarytus administracinius nusižengimus nežinojo, jos teigimu, vyras nevairavo automobilio, nes neturėjo teisės jo vairuoti. Šios aplinkybės parodo, kad J. K. nebuvo informuota apie realią situaciją, nepadarė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, o tai leidžia suabejoti ir jos galimybėmis teigiamai paveikti sutuoktinį ateityje: jeigu ji jo negalėjo sulaikyti nuo teisės pažeidimų darymo praeityje, kyla pagrįstų abejonių, ar ji tai galės padaryti ateityje net nustačius maksimalų laidavimo laikotarpį ir paskyrus laidavimą su užstatu.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis T. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, jam už administracinius nusižengimus paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą minimaliam jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 1 d. 18.45 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 12.35 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad T. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir jam buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 7 d. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina atsižvelgiant į teismų praktiką, nepaisant to, kad kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, šis automobilis T. K. buvo tiesiogiai naudojamas darant nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. K. vardu, ji juo naudojosi, automobilis yra jai grąžintas. Kadangi automobilis įsigytas J. K. ir T. K. būnant santuokoje ir yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į tai, jog naudojantis juo padaryta nusikalstama veika, jis turėtų būti konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tačiau byloje nėra faktinių duomenų, kad J. K. turėjo ir galėjo žinoti, jog jos sutuoktinis T. K. sės už automobilio vairo būdamas neblaivus ir taip jį panaudos nusikalstamos veikos padarymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina rodo pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas. Taikant konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 540i xDrive“, 2018 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 37 850 Eur su PVM. Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, tačiau šiuo atveju toks specialisto įvertinimas, kuris nustatytų transporto priemonės individualią vertę, nepateiktas. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad transporto priemonės vertė yra nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių nekelia, skirtingai nei pateikta vokiška 2021 m. vasario 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog minėtas automobilis buvo įsigytas už 7 000 Eur. Ši sutartyje nurodyta kaina nėra objektyvus automobilio vertės kriterijus, o tik sutarties šalių susitarimo dalykas. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 37 850 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 10 000 Eur, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės.

T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu T. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 1 d. 18.45 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 12.35 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad nurodytą baudą kaltinamasis savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) – į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė